Vasario 27 dieną Ginčų komisija informavo visuomenę, taip pat atitinkamas valstybės institucijas, kad nuo 2020 metų nesėkmingai susirašinėjo su Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis dėl galimybės Komisijai gauti duomenis iš vadinamos e-sveikatos (oficialiai – ESPBI IS) sistemos.
Komisija, matydama, kad susirašinėjimas su Ministerijomis neduoda jokių rezultatų, 2023-01-27 kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK), prašydama paaiškinti, ko konkrečiai trūksta, kad Komisija galėtų netrukdomai gauti duomenis iš „e-sveikatos“.
Komitetas atsiuntė raštą Nr. S-51, atsakydamas konkrečiai – Komisijai nebuvo įsteigta ir užregistruota valstybės informacinė sistema.
Atsižvelgdama į tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM (NDNT), kurios sprendimus Komisija revizuoja, turi tokią įsteigtą ir registruotą valstybės informacinę sistemą, Komisija papildomai kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, prašydama pateikti informaciją, kada NDNT valstybės informacinė sistema buvo įsteigta ir įregistruota IVPK tvarkomame registre.
IVPK 2023-03-07 raštu informavo Komisiją, kad NDNT informacinė sistema buvo įregistruota Registrų valstybės informacinių sistemų registre 2005-08-24 (identifikavimo kodas 6240).
Primintina, kad Lietuvai įgyvendinant JT Neįgaliųjų konvencijos reikalavimus, tais pačiais 2005 metais buvo įsteigta Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau Komisijos steigėjo funkcijas įgyvendinanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepadarė nei tuo metu, nei vėliau nieko, kad tokia informacinė sistema būtų sukurta įsteigtoje ir NDNT sprendimus kontroliuojančioje institucijoje.
Šie faktai suponuoja išvadą, kad Ginčų komisija prie SADM 2005 metais buvo įsteigta visiškai formaliais tikslais, tačiau realių veiksmingos kontrolės instrumentų Komisijai nebuvo suteikta. Kitaip tariant, iš esmės nuo 2005 metų iki pat 2021 metų pradžios neįgalieji buvo mulkinami, nes Komisija de facto veikė ne kaip nepriklausoma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija, o kaip NDNT „priedėlis“ formaliam NDNT sprendimų įteisinimui.
2021 metų pradžioje buvo paskirtas naujas Komisijos vadovas, metų bėgyje iš esmės pasikeitė Komisijos sudėtis. Tuo metu Komisija pradėjo principingai reikalauti, kad Komisijai būtų suteikta prieiga prie ESPBI IS duomenų.
Komisijos veiklos statistika byloja, kad 2022 metais Komisija tenkino 50 proc. pareiškėjų skundų. Komisija jau yra informavusi visuomenę, kad dėl didesnio nei anksčiau tenkinamų skundų kiekio sulaukė SADM vadovybės priekaištų.
Tos aplinkybės, kad nebuvo sukurta ir registruota Komisijos informacinė sistema, beveik tris metus dvi ministerijos Komisiją „vedžiojo už nosies“, nepateikdamos aktualios ir teisingos informacijos, pagaliau, kad apskritai Komisija yra naikinama, atsiskleidžia tikrosios priežastys: tam tikroms interesų grupėms, darančioms įtaką socialinės politikos srityje, yra parankiau, kai neįgaliųjų skundus nagrinėja mažiau įrankių turinti institucija arba, kad šie skundai būtų nagrinėjami visiškai formaliai, turint vienintelį tikslą – įteisinti kvestionuojamus administracinius sprendimus.
Todėl šiame kontekste šioms interesų grupėms yra parankus ir Komisijos funkcijų perdavimas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri šiai dienai neturi medikų šioms specifinėms, medicininių žinių reikalaujančioms funkcijoms vykdyti.
Apibendrinant nurodytus faktus galima teigti, kad Lietuvos prisijungimas prie JT Neįgaliųjų teisių konvencijos buvo tik formalus veiksmas, neturintis pakankamai veiksmingo turinio, nes kontroliuojančiai institucijai – Ginčų komisijai nebuvo suteikti veiksmingi instrumentai, o Ginčų komisijai reikalaujant tai įvykdyti, atsakingos institucijos piktybiškai išsisukinėjo nuo aiškių atsakymų ir atsakomybės, tuo pirmiausia kenkdamos neįgaliesiems.
Nepaisant to, Komisija rado būdų, kaip skundų nagrinėjimui gauti daugiau duomenų, pradėjo aktyviau bendradarbiauti su šeimos gydytojais ir sveikatos priežiūros įstaigomis, nors tam reikia didelių darbo laiko sąnaudų.
Ženkliai didėjantis žmonių su negalia Komisijai teikiamų skundų skaičius (lyginant šių metų ir 2022 metų pirmųjų mėnesių duomenis, skundų skaičius padvigubėjo) ir politikų sprendimai naikinti Ginčų komisiją bei jungti tris neįgaliųjų politiką įgyvendinančias įstaigas į vieną abejotinos teisinės kilmės „Agentūrą“ rodo, kad socialinė negalios valdymo politika eina ne progreso kryptimi, ne likimo nuskriausto žmogaus gerovei, o atvirkščiai – regresuoja į uždarą, korupcinę sistemą, taip paminant Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Ginčų komisija negali šių procesų nei pakeisti, nei sustabdyti, gali tik apgailestauti, kad dėl šių procesų nukentės neįgalieji.
Ginčų komisijos prie SADM pirmininko įgaliotas Komisijos narys Tomas Bakučionis
