Prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu TV3 laidai „Savaitė“, teigė, jog, kol ji bus Prezidentė, Lietuvai nenurodinės niekas, o tiek vidaus, tiek užsienio politikoje pirmiausia bus Lietuvos interesas. Taip pat Prezidentė D.Grybauskaitė pavadino klaida tai, jog nebuvo išplėsta valdančiųjų koalicija.
„Karšto komentaro“ skaitytojams siūlome TV3 laidos „Savaitė“ interviu su Prezidente Dalia Grybauskaite.
– Deklaruojate pasikeitusį Lietuvos požiūrį į Baltarusiją, į kaimyninę valstybę, tačiau, štai, Baltarusijos pareigūnai sulaiko Lietuvos policijos pareigūną su narkotikais. Visa tai labai panašu į provokaciją iš Baltarusijos pusės. Kaip jūs galvojate?
– Na, ar tai provokacija, ar ne, dar laikas atsakys. Ir kuri pusė, ir kas provokavo, taip pat atsakys laikas. Noriu tik paminėti, kad mūsų santykiai su Baltarusija vystosi tikrai dinamiškai gerąja linkme, ypač verslo santykiai. Mūsų verslo subjektai taip vadinami tikrai randa geresnes ir palankesnes sąlygas ten daryti verslą.
Na, o mes jau turime antrą atvejį, kada buvo atiduotas, ar geras žingsnis, kuomet buvo duotas geras ženklas – tai V. Uschopčiko byloje rimtas postūmis, apklausa. Na, ir dabar mūsų pilietis buvo atiduotas Lietuvai. Ir, aišku, bet kokiu atveju jau yra paskelbtas vidinis tyrimas, kurį atliks pats Policijos departamentas dėl šio įvykio.
-Sakykite, jūs pati esate asmeniškai bendravusi su ponu A. Lukašenka? Ar jums jis kelia pasitikėjimą, nes, pavyzdžiui, Lietuvos diplomatai sako, kad Lietuva žaidžia stambų žaidimą tarp Baltarusijos ir Rusijos, ir neaišku, kuri pusė dar gali nugalėti?
– Na, tarp tų dviejų šalių mes mėginame nežaisti jokio žaidimo, bent jau aš norėčiau turėti objektyviai gerus santykius su visais kaimynais, kiek tai yra įmanoma, be jokio naivumo, suprasdami situaciją ir sudėtingumą, galų gale istorinę patirtį. Bet tiek, kiek tai naudinga abiems pusėms, turėti gerus santykius su visais kaimynais.
-Prezidente, kokį jūs prognozuotumėte Lietuvos politinį sezoną? Pavasarį, vasaros pradžioje jūsų pozicija premjero A. Kubiliaus atžvilgiu, galima sakyti, sugriežtėjo. Ar tai reiškia, kad jūs jau mažiau pasitikite šiuo premjeru ir matote kitą alternatyvą?
– Ne, aš kol kas alternatyvos nematau. Griežtėja todėl, kad matau daugiau klaidų ir norėčiau, kad jos būtų taisomos greičiau. Griežtėjo ir griežtės todėl, kad vis tiktai pozicija nestiprina savo pozicijų Seime, o žiūri šiek tiekį tą procesą iš šono ir lyg ir paleidžia pasroviui. Tai toks pasyvus politinių procesų stebėjimas pačioje valdančioje daugumoje šiek tiek mane stebina.
-O kodėl nebuvo atsižvelgta į jūsų rekomendacijas plėsti valdančiąją daugumą?
– Manau, kad tai buvo klaida.
-O sakykite, kaip jūs vertinate dujų karą, kilusį tarp Lietuvos ir „Gazpromo“? Nes „Gazpromas“ lyg ir nėra kaip atskira respublika, tai ir tarp Rusijos?
– Nenorėčiau vardinti to karu. Pirmiausia todėl, kad Lietuva iš tikrųjų imasi realizuoti konceptualiai ir giliai visą dujų sektoriaus pertvarką. Ir būtent remdamasi Europos Sąjungos sprendimais ir nutarimais. Suprantu, kad tai gali nepatikti kažkam ir tame tarpe tiems dujų rinkos žaidėjams, kurie turėjo gana neliečiamą, privilegijuotą padėtį – atsirastų konkurencija. Bet tai yra labai naudinga Lietuvai.
-Apskritai santykiai su Rusija atrodė gana gerai: vežėjų konfliktas buvo išspręstas, naujų konfliktų tarsi nebuvo, nes jūs lyg ir atsitraukėte nuo tos vadinamosios Rytų politikos. Šiek tiek šalčiau Lietuva elgiasi Gruzijos atžvilgiu, Ukraina kaip ir nebe mūsų, Moldova… Ir dabar parodė, kad jūs ir toliau tokios politikos laikykitės, tada gal ir nebus konfliktinės situacijos su Rusija…
– Aš į jokias derybas su jokia valstybe tikrai neisiu ir Lietuvai, kol būsiu aš prezidentė, nediktuos niekas. Pirmiausia tiek vidaus, tiek užsienio politikoje bus Lietuvos interesas. O konstatuoti, kad aš atsitraukiau, ar mūsų užsienio politika atsitraukė nuo Ukrainos ar Gruzijos, būtų tikrai lengvabūdiška, nes išlaikome visus svertus ir visas bendradarbiavimo programas su visomis šalimis – Ukraina, Gruzija, Moldavija. O, kaip sakiau, į derybas su niekuo tikrai nesivelsiu ir čia nėra iš viso kaina, kurią Lietuva gali mokėti.
-Paprastiems žmonėms labai smagu girdėti, kad, va, kol yra šita prezidentė, Lietuva nesivels į jokias derybas ir niekas jai nediktuos. Sakykite, ar iš tikrųjų tokia politika tinka JAV, kuri visą laiką buvo Lietuvos strateginė partnerė, draugė?
– Va, čia, ko gero, didžiausias skirtumas ir bus, kurį galėčiau įvertinti. Iš tiesų Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere būtent saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja. Lietuva vykdys savo Lietuvos užsienio politiką.
-Ar jūs norite pasakyti, kad visą laiką, kol Lietuva nuolankiai sutikdavo su JAV kažkokiais tai prašymais ar reikalavimais, mes būdavome Jungtinių Amerikos Valstijų politikos įkaitais?
– Praktiškai galėčiau atsakyti, taip.
– O kuo dabar pasikeitė apskritai Amerikos politika Baltijos šalių atžvilgiu? Nes kalbama, kad atėjus B. Obamai požiūris smarkiai pasikeitė. Kaip jūs jį matote, pasakykite?
– Aš galbūt kalbėčiau ne apie pokytį Baltijos šalių atžvilgiu, bet apie tai, kad JAV dabartinės administracijos užsienio politikoje atsirado nauji prioritetai, ir Europa nėra tiek svarbi, kaip buvo anksčiau. Tame tarpe, aišku, ir mūsų valstybė. Galėčiau labai trumpai taip įvardinti.
-Visuomenei buvo sąmoningai ar nesąmoningai eskaluojamas jūsų apsisprendimas nevykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu. Jūs labai saikingai aiškinote ir pagrindėte tą sprendimą nevykti. Kodėl vis dėlto jūs vengiate aiškiau paaiškinti savo sprendimus, ir ne tik šiuo klausimu?
– Kai kurie sprendimai, kuriuos darau, ypač užsienio politikos srityje, ne visada gali būti labai detaliai komentuojami, nes gali pažeisti balansą arba tarpvalstybinius santykius. Todėl dažniausiai sakau tai, ką galiu tuo metu pasakyti. Taigi ir aiškinimas, kuris buvo pateiktas viešai dėl Prahos, atitiko tos situacijos, to laikmečio galimybes.
Dabar galiu pasakyti daugiau: tai buvo susiję su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje, tame tarpe ir Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampano už tokią perspektyvą.
-Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl tai neatitinka Baltijos šalių ir Rytų Europos regiono interesų?
– Rezultatą dar matysime, ko gero, bet nenorėčiau, kad tai (būtų daroma) mūsų saugumo sąskaita arba europinio nusiginklavimo Baltijos šalių sąskaita.
– Esate kritikuojama už tai, neva, va, maža valstybė šokinėja prieš tokią didelę galybę – Jungtines Valstijas. Sakoma, kad tai ne tas būdas paaiškinti Amerikai, kad ji neteisingai elgiasi.
– Aš norėčiau labai aiškiai suformuluoti: nesvarbu, mes maža ar didelė valstybė, niekas prieš nieką nešokinėja. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu gerbsime save patys, mus gerbs ir maži, ir dideli. To kartais pasigesdavau žiūrėdama į Lietuvą ir jos užsienio politiką anksčiau.
– Kaip jūs galvojate, prezidento santykiai su Vyriausybe priklauso nuo prezidento ir premjero asmenybių ar užtenka teisės aktų, kad kiekvienas žinotų savo vietą. Kartais atrodo, kad nuo konkretaus žmogaus priklauso, kokią dalį įgaliojimų jis sugeba pasiimti ir kaip jis juos įgyvendina.
– Priklausomai nuo žmogaus – premjero ar prezidento – labai kokybiškai ir kiekybiškai įvairiai galima naudotis tomis galiomis, kurios numatytos Konstitucijoje ir įstatymuose. Taigi viskas priklauso ir nuo įstatymų bazės, ir nuo, be abejo, asmenybės, kuri nori arba nenori pasinaudoti visomis jai teikiamomis įstatymų galimybėmis.
– Kitaip tariant, A. Kubilius padarė klaidą, kad negrįžo iš atostogų ir neaplankė škvalo nuniokotų regionų?
– Tegul žmonės sprendžia. Kad aš, valstybės vadovė, važiavau, tai aš esu valstybės vadovė. O tai reiškia, aš turiu būti šalia žmonių ir kai gerai, ir kai blogai. Ir prisiimti visą atsakomybę už Vyriausybę, nes aš skiriu premjerą, aš finale skiriu ministrus. Galiausiai, už tai, ką jie daro gerai ar blogai, turėsiu prisiimti atsakomybę ir aš. Aš negaliu nusišalinti, iš šono žiūrėti ir sakyti: „Tai Vyriausybės darbas, manęs tai neliečia“. Kai yra bėda, aš turiu būti šalia žmonių.
-Tai jūs nesijaučiate peržengusi valstybės vadovo įgaliojimų skirstydama pinigus – čia palapinėms, čia stogams?
-Pinigų tikrai neskirsčiau, viskas buvo suderinta, žinojau, ką galima žadėti, ko ne. Niekada nežadu to, ko neįmanoma padaryti.
KK inf.
2010-09-06
