Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu įstatymo projektui. Šiuo teisės aktu numatoma kodeksą papildyti nuostata, numatančia atsakomybę už teismo bylos medžiagos ar jos dalies atskleidimą, ar viešą paskelbimą.
Siūloma, kad tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį arba viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Numatoma, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsakytų ir juridinis asmuo.
Projektui po svarstymo pritarė 67, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė Seimo 5 nariai.
Toks įstatymas iš esmės įtvirtins cenzūrą ir leis savivaliauti spec.tarnyboms: pvz., prieš daugiau nei dešimt metų paviešinus tuometinio VSD vadovo M.Laurinkaus jubiliejaus proga pagaminto „Rusijos šnipo” bylos medžiagą – būtent uždarame teismo posėdyje buvęs STT agentas atskleidė, kodėl, jo nuomone, buvo su juo susidorota – atskleidė jo, kaip STT agento, tirtas kai kurių aukštų pareigūnų galimai nusikalstamas veikas (brakonieravimą, prostitucijos tinklo „dengimą”), kaltinimas buvo perkvalifikuotas ir „Rusijos šnipas” paleistas teismo salėje.
Kaip žinia, „teroristės” Eglės Kusaitės teismo posėdžiai taip pat ilgą laiką buvo uždari – E.Kusaitės artimiesiems apskritai net buvo draudžiama kam nors sakyti, kad E.Kusaitė – suimta, tačiau žiniasklaidoje buvo viešinama uždarų teismo posėdžių medžiaga, ir galiausiai teismo posėdžiai tapo vieši, o pati Eglė Kusaitė – išteisinta. Tačiau dabar Seimas ėmėsi priemonių, kad ir tokiais atvejais, kaip E.Kusaitės, žiniasklaida negalėtų informuoti visuomenės – už paviešinimą grėstų įkalinimas.
Ši Baudžiamojo kodekso pataisa priima prisidengiant Garliavos istorija, tačiau iš esmės reikalinga slaptosioms tarnyboms – kad jeigu su kokiu nors asmeniu bus susidorojama, jog žurnalistai apie tai negalėtų rašyti.
