Antradienį Europos Parlamente buvo diskutuojama Europos Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais. Parlamentarų parengti pranešimai rodo, kad saugumo ir gynybos srityje Europa nėra padariusi namų darbų. Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento nario Bronio Ropės, konfliktas Ukrainoje, Sirijoje ir Irake, Libijos krizė, terorizmo grėsmė Afrikoje kelia tiesioginį pavojų Europos Sąjungai. Todėl Sąjungos narės privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo piliečių saugumą ir gynybą.
„Akivaizdu, kad dabar Sąjunga nėra pajėgi priimti lemiamus sprendimus grėsmės akivaizdoje ir kliaujasi kelių valstybių narių, taip pat NATO aljansu. Akivaizdus įrodymas – daugelyje Sąjungos vykdomų karinių operacijų dalyvauja ne daugiau kaip šešios valstybės narės. Tai nėra priimtina, kai ES bendros metinės išlaidos gynybai sudaro 190 milijardų eurų. Juk tai milžiniška suma, tačiau tyrimai rodo, kad pinigai naudojami neefektyviai, trūksta skaidrumo, o svarbiausia – aiškaus koordinavimo”, – teigia Bronis Ropė.
Europos Parlamento narys pabrėžia, kad visuose parlamentarų parengtuose pranešimuose pabrėžiamas bendro koordinavimo trūkumas, taip pat plano, kaip šalys narės galėtų dalintis civiliniais ir kariniais ištekliais. Ne menkas dėmesys skiriamas skaidrumui ir jau vykdomų darbų didesnei atskaitomybei.
„Šiandien valstybės narės pačios sprendžia kokią karinę įrangą įsigyti, tačiau daug racionaliau būtų suderinti veiksmus ir užtikrinti, kad nebūtų perkama tai, ką pavojaus atveju galėtų suteikti kaimyninė šalis“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Parlamentarai pranešimuose nurodo, kad civilinėms misijoms įgyvendinti trūksta 22 milijonų eurų, valstybės narės neužtikrina kvalifikuotų misijų darbuotojų skaičiaus, staigus reagavimas civilinių ir karinių veiksmų srityje nėra pakankamai veiksmingas, sprendimų priėmimo procesai ilgi ir nelankstūs, kyla problemų sutelkiant pajėgas, logistikos sistema nepakankamai greita.
„Be anksčiau minėtų problemų, yra ir gynybos įrangos eksporto klausimas. Krizės metu sumažinus gynybos biudžetus, Europos gynybos bendrovės pradėjo intensyviau eksportuoti techniką į trečiąsias šalis. Bet ar jos neparduoda Europos technologijų mūsų galimiems priešams? Tai klausimas į kurį nėra atsakymo. Todėl pranešimuose raginama, kad šalys narės informuotų apie savo gynybos įrangos eksportą į trečiąsias šalis“, – sako Bronis Ropė.
Parlamentas pritaręs nuomonėms ketina kviesti 2015 m. birželio mėn vyksiančio Europos Vadovų susitikimo metu paraginti valstybes nares skirti daugiau išteklių gynybai, taip pat daugiau dėmesio skirti krizių valdymo sritims. Taip pat norima paraginti Komisiją sukurti bendrą paslaugų centrą, kuris centralizuotų ir racionalizuotų civilinių misijų aptarnavimą (žmogiškuosius išteklius, IT, logistikos paslaugos ir t.t.) – šiuo metu kiekviena misija aptarnaujama atskirai.
