Sausio 15 dieną Ignalinos viešosios bibliotekos skaitytojai rinkosi į dar vienos žymus gamtininko, gamtos mokslų daktaro
Broniaus Šablevičiaus naujos knygos „Kita asmenybės pusė“ pristatymą. Mokslininkas ignaliniečius šįkart nudžiugino savo apmąstymų, filosofinių pastebėjimų rinkiniu, kuris labai primena dienoraštį. Kažkam tai gali pasirodyti galbūt per daug atviras, per daug kitus vertinantis ir net kartais pasmerkiantis, tačiau visgi be galo intelektualus, minčių, vaizdų ir žodžio grožiu viliojantis bei romantiškas pokalbis paties su savimi, su skaitančiuoju ar kažkur esančiuoju.
Renginį vedė Bronių Šablevičių gerai pažįstanti buvusi jo ilgametė kolegė Dalia Savickaitė. Aukštaitijos nacionaliniame parke kartu jie dirbo 17 metų, todėl Dalia gali drąsiai pasakyti, kad „šis žmogus visada gyveno savo išskirtinį gyvenimą“. O tas gyvenimas pažymėtas savitu ritmu. Kad ir tie ilgas valandas trunkantys gyvosios gamtos stebėjimai, buvimas vienumoj… Kaip sakė pats autorius, knyga gimė iš užrašų: „Savo gyvenime turėjau nelaimę rašyti užrašus. Juos pervertus kai kurie krisliukai pasirodė įdomūs“. Visi patirti geri ir blogi dalykai – tai tarsi sukauptas turtas. Bronius Šablevičius nusprendė juo pasidalinti ir kartu tarsi praskleisti uždangą ir parodyti tą nepažįstamąją savo asmenybės pusę.
Knygos pradžioje, pavadintoje „Mintys, prieš įeinant į knygą“, B. Šablevičius rašo: „Žinau, daug skaitytojų nepritars man, pasipiktins, apkaltins nuodėmėmis. Ypač dėl „draudžiamų“ temų. Pabandžiau užgriebti tas, kurios giliai užslaptintos, nematomos, lyg antroji Mėnulio pusė. Nesibaiminu, jei skaitytojus nustebins, supurtys, šokiruos: aš noriu pažadinti iš „normalaus“ gyvenimo snaudulio. Nes kiekvieno mūsų sugedimas neduoda teisės nuteisti kitą jau vien dėl to, kad vienų žmonių sugedimai skiriasi nuo kitų žmonių sugedimų… Matome didelį Kūrėjo neapdairumą: žmonių moralė nesutampa su jų fiziologija. O tai veda į pragarus“.
Knygoje daug mums neįprastų temų, situacijų, stebinančių netikėtumais, išminties perlų apie mus supantį pasaulį, Dievo ar Gamtos sukurtą žmogų. Knygos redaktorius Steponas Eitminavičius labai jausmingai kalbėjo apie Broniaus Šablevičiaus požiūrį į amžinuosius dalykus, gražią knygos kalbą. Jam autoriaus mintys – tarsi mažos novelės, išminties apie gyvenimą ir vienatvę perlai, nors pastebėtas ir juodumas, nusivylimas, kartais per didelis griežtumas šalia esantiems žmonėms. Tarsi norėdamas įtikinti užkietėjusį vienišių, atremti jo pasakymą, jog negalima prisirišti prie žmonių, redaktorius pasakė labai gražią mintį: „Bet koks gėris, net ir gamtos grožis yra niekas, jei neturi su kuo jo pasidalinti…“.
Knygą išleido UAB „Utenos Indra“. Renginyje dalyvavęs leidyklos vadovas Antanas Kibickas pasidžiaugė, kad galėjo pasitarnauti Ignalinai ir ignaliniečiams. Šį kraštą jis labai mėgsta, pats gyvena Linkmenyse ir visada pasirengęs padėti talentingiems žmonėms. Šiais laikais knygą išleisti yra gana sunku ir brangu, tačiau perskaitęs Broniaus Šablevičiaus tekstą, kurį įvertino kaip profesionalaus rašytojo darbą, jis nė kiek neabejodamas nusprendė žūtbūt išleisti knygą. Ją galėjo įsigyti visi norintys renginio dalyviai. O jų susirinko tikrai daug. Tai Broniaus Šablevičiaus bendradarbiai, bičiuliai, jį gerbiantys žmonės. Vėliau autorius atsakė į jų klausimus, nuoširdžiai bendravo.
