Giedrė Gorienė
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus, viena iš vadinamosios „valstybininkų“ (tiksliau – antivalstybininkų) hidros galvų, atšauktas iš ambasadoriaus posto Gruzijoje, staiga susirūpino Lietuvos nacionaliniu saugumu. Buvusioje „Komjaunimo tiesoje“ paskelbė straipsnį, kuriame pareiškė, kad, jo manymu, Lietuvoje šiuo metu veikia 3000 Rusijos slaptųjų tarnybų agentų. Pasak M.Laurinkaus, jie veikia ne tik energetikos sektoriuje, bet ir žiniasklaidoje, o juos atpažinti galima iš to, kad jie kritikuoja Lietuvos Valstybės saugumo departamentą.
Taigi, suprask – Valstybės saugumo departamentas yra šventa karvė ir jo nei kritikuoti, nei ne taip pažiūrėti į jį net nevalia. Tiesiog saugumas turi daryti savo biznį, statyti slaptus CŽV kalėjimus, dalyvauti privatizacijose ir narkotikų versle, plauti „demokratijos statybai“ posovietinėje erdvėje skirtus JAV juodus pinigus, ir niekas į šitokį saugumo „darbą“ negali kištis. Pastebėsi ir sukritikuosi? Tuoj būsi apšauktas M.Laurinkaus vienu iš 3000 Lietuvoje veikiančių Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, kurie, pasirodo, Lietuvoje užsiveisė tik pastaruoju laikotarpiu – kai prie VSD vairo neliko nei „fazanyno“ karaliaus Mečio Laurinkaus, nei jo į VSD vadovo postą rekomenduoto KGB rezervo karininko A.Pociaus, ir iškilo grėsmė, kad pagaliau į Lietuvos VSD vadovo postą gali ateiti kažkas normalus (nepriklausantis „žydrųjų albinų klubui“, turiu omeny).
Juokinga? Ne, būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, kad tokias nesąmones sapalioja ne koks nors tik tris klases baigęs, protą visiškai pragėręs kaimo traktoristas, o buvęs Lietuvos Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Tai rodo, kokio žemo lygio mes turėjome svarbiausios Lietuvos institucijos vadovą. O kokia valstybės saugumo tarnyba, tokia ir pati valstybė. Tai – aksioma. Nes – kam apie saugumą kalbėt, bet Mečiui Laurinkui – patylėt, nes būtent jo vadovavimo VSD laikais Lietuvoje įsigalėjo pedofilų klanai ir oligarchai, o pati valstybė iš teisinės ir demokratinės pavirto banditų su antpečiais Lietuva, kurios saugumiečiai, užuot rūpinęsi Lietuvos nacionaliniu saugumu, keldavo orgijas „fazanyne“ ir rūpinosi daugiau tik bizniu.
O ko vertas M.Laurinkaus vadovauto VSD cirkas su „Rusijos šnipu“ Eugenijumi Jonika, kai, leisdami Lietuvoje laisvai veikti Rusijos slaptųjų tarnybų agentams, Lietuvos saugumiečiai VSD vadovui jubiliejaus proga padovanojo tariamą Rusijos šnipą? Tada V.Adamkus ne vardinį ginklą, o antrankius už tyčiojimąsi iš Lietuvos ir VSD M.Laurinkui turėjo padovanot. Deja… Koks prezidentas, toks ir šalies saugumo tarnybos vadovas. Tai – antra aksioma.
Ilgus metus Lietuvos saugumui vadovavęs ir į savo vietą KGB rezervistą A.Pocių rekomendavęs, M.Laurinkus puikiai, pasirodo, žino Rusijos strategiją Lietuvos atžvilgiu. Tačiau ar per 20 nepriklausomybės metų pati Lietuva turi susikūrusi savo strategiją ir kiek prie jos kūrimo yra prisidėjęs tas pats Mečys Laurinkus? Ar per orgijas „fazanynuose“, „raseinių žuvininkysčių“ ir kitų įmonių šalinimus iš privatizacijos, prezidentų vertimus ir kompiuterių gadinimus per prezidento rinkimus, tariamų Rusijos šnipų gaminimą, slaptų CŽV kalėjimų statybas ir Baltarusijai skirtų pinigų plovimą, pociūnų šlapinimusis per devinto aukšto langus ir pan. mūsų VSD turėjo laiko pačios Lietuvos strategijos kūrimu pasirūpinti? Deja, ne.
„Dirbame tai rankai, kuri maitina“. Tai VSD 2 valdybos darbuotojo žodžiai, apibūdinantys tikrąją VSD veiklos esmę, ir todėl… Pakartosiu – kai kalbame apie VSD veiklą Lietuvoje, tai Mečiui Laurinkui iš tiesų geriau patylėt. Nes ne mes, kurie kritikuojame šitokią ydingą VSD veiklą, o Mečys Laurinkus su savo sukurta korupcine VSD sistema kenkia Lietuvos valstybingumui ir, puldamas mus, korumpuotos, supuvusios ir banditinės VSD sistemos kritikus, stengiasi pridengti tuos, kas yra tikrieji „Rusijos slaptųjų tarnybų agentai“.
Šiandien joks atradimas pasakyti, kad Rusija Lietuvos atžvilgiu turi energetinių minčių. Tokios mintys buvo, yra ir bus, ir tas nebuvo jokia naujiena nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Su analitinėmis knygomis (veikiau brošiūromis) apie ekonominę (energetinę) Lietuvos „okupaciją“ man pačiai teko galimybė susipažinti dar prieš dešimt metų generolo Maršalo mokyklos Garmiše bibliotekoje. Taigi, tai, ką tik dabar parašė M.Laurinkus, – jau gerokai pašvinkusi „naujiena“. Tuo tarpu apie tikrąją Rusijos koncepciją Lietuvos atžvilgiu Mečys Laurinkus jį mylinčioje „Komjaunimo tiesioje“ nė žodeliu neužsiminė. Kodėl? Vėlgi, kad, kaip ir jubiliejinio „Rusijos šnipo“ atveju, po paleistais dūmais būtų paslėpti tie – tikrieji agentai. Argi ne taip?
Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, iki pučo Lietuvoje veikė dvi prokuratūros – nepriklausomos Lietuvos ir LTSR. KGB generolas Caplinas įpareigojo sau lojalų kagėbistą įrengti pasiklausymo aparatūrą viename nepriklausomos Lietuvos prokuratūros kabinete. Kagėbistas pasiklausymo aparatūrą įrengė, darė slaptus įrašus, o nepriklausomos Lietuvos prokuratūroje vykusių pokalbių turinys šokiravo ne tik KGB generolą Capliną, bet ir tuos, kurie turėjo galimybę pasiklausyti šių pokalbių. Nepriklausomos Lietuvos prokuratūros viename kabinete aštuonių vyrų balsai strategavo Lietuvos ateitį, kurioje – šitas eis į prezidentus, šitas eis į generalinius prokurorus, šitas kurs saugos tarnybą ir paims nusikalstamą pasaulį į savo rankas, „paims“ kalėjimus ir vidaus tarnybos pulkus (narkotikų tiekimas + sava „armija“), tas – policiją, ir t.t. Visos sferos jau tada buvo pasidalintos, beliko tik įgyvendinti visa tai.
Po pučo, išvykdamas į Maskvą, KGB generolas Caplinas paliko šitą kasetę savo kabineto seife. Kad Lietuvos VSD rastų ir sužinotų, kas tokie ir ką planuoja nepriklausomoje Lietuvoje daryt. Deja…
Lietuvos VSD buvusio KGB generolo Caplino seifą „išvalė“, tačiau… Deja, beveik viskas, kas aštuonių vyrų buvo suplanuota, Lietuvoje šitos grupuotės jau yra įgyvendinta (jie valdo tiek nusikalstamą pasaulį, tiek kontrabandą, tiek saugumą, tiek kalėjimus, tiek prokuratūrą ir kitas svarbiausias struktūras, tik neturėjo savo prezidento – tik prezidento patarėjus), o Mečio Laurinkaus vadovaujamas saugumas nepadarė NIEKO, kad šitos prieš Lietuvą dirbančios grupuotės įtaka sumažėtų bent jo, M.Laurinkaus, vadovavimo laikotarpiu.
Šita kasetė – dar ne visa nepriklausomos Lietuvos pradžios pabaiga. Buvęs KGB agentas „Aleksas“ tikina Lietuvos slaptosioms tarnyboms perdavęs labai vertingus, užkoduotus dokumentus – 200 spausdinimo mašinėle atspausdintų lapų, kuriuose – Rusijos agentai Lietuvoje ir planas, kokias firmas jie Lietuvoje turi įkurti ir ką per jas veikti, kol… ateis diena „x“?
Taigi, mūsų Valstybės saugumo departamentas, atrodo, žino Rusijos slaptųjų tarnybų firmų priedangos firmas ir TIKRUOSIUS Rusijos agentus, kurie visus 20 metų skrupulingai buvo pridengiami po dviem neprisipažinusiais buvusiais KGB agentais (paviešintais, beje, toje pačioje „Komjaunimo tiesoje“) ir vienu jubiliejiniu „Rusijos šnipu“. Dabar, sprendžiant iš M.Laurinkaus straipsnio, VSD turi kovoti tik su Algirdu Paleckiu, Kazimiera Prunskiene ir VSD kritikuojančiais žurnalistais, kurie, visus kartu sudėjus, ir bus tie M.Laurinkaus minimi „3000 Lietuvoje veikiančių Rusijos slaptųjų tarnybų agentų“. Tačiau – o kaip ten su ta KGB generolo Caplino kasete ir 200 lapuose užkoduotų Rusijos slaptųjų tarnybų agentų bei jų Lietuvoje įkurtų firmų? Ir kodėl viena jų taip aktyviai dalyvavo „Mažeikių naftos“ sabotaže, o dabar groja vienu iš pagrindinių smuikų Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo bylos gesinime? Ar iš žmonių į visokius EBSW, holdingus ir kitokius koncernus sutraukti ir „nunešti“ pinigai nebuvo viena iš Rusijos slaptųjų tarnybų sabotažo prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę formų? O pedofilų klano Lietuvoje sukūrimas ir teisėsaugos išsigimimas – ar ne tų pačių rankų darbas ir ar ne sabotažas prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę, pakertant jos pagrindinę šaknį – valstybės teisėsaugą? Nes – jeigu NĖRA teisėsaugos, NĖRA ir valstybės. Tą valstybės saugumo institucijos vadovas turėtų suprast. Bet…
Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus tais klausimais „Komjaunimo tiesoje“ nepasisako. Ir todėl – gal KGB agentas „Orieško“ vietoj M.Laurinkaus pasisakys ir į patį svarbiausią klausimą gal atsakys: tai ar turi Lietuva savo koncepciją? Nes, sutinkant 20-ąjį Lietuvos nepriklausomybės pavasarį, drąsiai galima pasakyti, kad: Rusija tai savo strategiją Lietuvos atžvilgiu turi, o mes? Ar mes patys žinome, kokia turėtų būti Lietuva?
2010-03-31
