Mieli partijos kolegos, gerbiami svečiai,
Nuoširdžiai sveikinu Jus, susirinkusius į II-ąjį Tautos prisikėlimo partijos suvažiavimą.
Naudodamasis proga noriu padėkoti visiems partijos nariams ypač rajonuose. Šie žmonės gyvena ir dirba toliau nuo centro ir gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad jie pamiršti ir kad jų nuomonė niekam neberūpi. Tą jausmą gali sustiprinti ir žiniasklaidos formuojamas partijos ir jos narių įvaizdis. Suprantu, kad tai, ką matome, girdime ir skaitome įneša tam tikros sumaišties galvose ir širdyse. Tačiau noriu jus užtikrinti – vertiname kiekvieną narį, kiekvieną prijaučiantį ir palaikantį mūsų partiją. Jūsų pasiūlymai ir idėjos yra labai reikalingi, svarbūs ir vertinami.
Praėjo beveik metai, kai mes – bičiuliai ir bendraminčiai nutarėme, kad savo iniciatyva, naujomis idėjomis ir darbais galėtume daug nuveikti, kad mūsų valstybė taptų vienodai teisinga ir demokratiška visiems, kad mūsų politikos tikslas ir vertybė – žmogus savoje žemėje jaustųsi orus ir reikalingas.
Prisikėlimo partijos atėjimas į Seimą tik dar kartą patvirtino mūsų teisumą. Žmonės, pasiilgę tiesos ir naujų vėjų politikoje balsavo už mus, suteikdami aukščiausią pasitikėjimo mandatą.
Negalėčiau tvirtinti, kad mūsų atėjimas į politiką buvo labai laukiamas ir priimtas palankiai. Politikos elitas su nepasitikėjimu ir tam tikru įtarumu žiūrėjo ir žiūri į mus, esame nuolatiniame žiniasklaidos taikinyje. Ir tai suprantama. Įsiliejimas naujos, iki tol nežinomos jėgos buvo daug kam netikėtas. Daugelis iš mūsų su politika neturėjo nieko bendro. Buvome ir tebeesame naujokai politikoje, nors sparčiai besimokantys.
Tačiau šioje situacijoje matau ir gerų pusių.
Pirma – mes dirbame, klystame, taisome klaidas ir vėl dirbame. Klystame, tačiau ir sugebame pripažinti klydę, o to Lietuvos politikoje, manau, dar nebuvo.
Antra – mūsų partijos žmonės, ėję į politiką neturi praeities šleifo, jie nesusiję su jokiomis partinėmis ir verslo grupuotėmis. Tai atriša rankas ir sudaro sąlygas laisviems ir nepriklausomiems dirbti Lietuvos žmonių labui.
Trečia – esame iniciatyvūs, imlūs ir veržlūs, nenusibodę politinėje rutinoje.
Sutinku, kad politika – valstybės valdymo menas reikalauja ir išprusimo, ir patyrimo. Sutinku – mes nepatyrę. Tačiau noriu paklausti – o ką padarė patyrę politikai, buvę Seime ir valdžioje ne vieną kadenciją, kad šiandien, po Nepriklausomybės atkūrimo praėjus devyniolikai metų, mes vėl priversti kalbėti apie didžiulį atotrūkį tarp piliečių ir valstybės, apie valdžios ir visuomenės susvetimėjimą, valdžios nutolimą nuo savo rinkėjų, apie tai, kad visuomenėje nebelikę solidarumo, atsakomybės, iniciatyvos ir pasitikėjimo.
Manau, kad žymiai gilesnė, nei ekonominė yra moralinė visuomenės krizė. Skaudžiai žeidžianti neteisybė, demoralizacija, ciniškas grobuoniškumas, valdžios sprendimų neatsakingumas, nepateisinamas valstybės lėšų švaistymas, nuolaidžiavimas nusikaltėliams, tai yra visa tai, kas daugybę žmonių atstūmė nuo savo valstybės, padarė juos bedarbiais ir emigrantais, svetimais savo kraštui ir sau patiems.
Dėl šių priežasčių rinkėjai ir balsuoja už naujus veidus, naujas asmenybes politikoje. Todėl išnaudokime savo stipriąsias puses, pakilkime virš asmeninių ir partinių interesų, virš savo ambicijų. To iš mūsų laukia Lietuvos žmonės ir mes privalome pateisinti jų pasitikėjimą.
Esu įsitikinęs, kad bet kokia mūsų gyvenimo pažanga yra galima tik išugdžius ir įtvirtinus moralės standartą vienodą visiems visuomenės nariams. Tik tokiu būdu mes galėsime kalbėti apie atsakomybę, solidarumą ir pasitikėjimą.
Lietuvos valstybė įžengia į antrąjį savo gyvavimo tūkstantmetį. Sutinkame jį esant labai įtemptai ekonominei padėčiai. Tai verčia mus rinktis racionalų veiklos būdą, griežtai nustatyti prioritetus, leidžiančius sukoncentruoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius bei pasirengti naujai iškylantiems iššūkiams ir problemoms.
Suprantama, visi nepopuliarūs sprendimai sukelia žmonių nepasitenkinimą. Tai jaučiame ir iš kritusių partijos reitingų. Tačiau noriu dar kartą priminti – atėjome dirbti ne reitingams, atėjome tarnauti žmonėms.
Gerbiamieji, valstybės ir tautos gyvenime esti momentų, kai negalima tylėti žiūrint į tai, kas darosi aplinkui. Toks momentas dabar atėjo mums. Kviečiu visus ir kiekvieną dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas ir viltis, darbas ir teisingumas taptų mūsų politikos kertiniu akmeniu.
Kviečiu partijos narius susitelkti rimtam darbui ir aktyviai dalyvauti artėjančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą.
Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas
Arūnas Valinskas
2009-02-22
