Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis gavo iš Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo atsakymą į savo laišką dėl Rusijos Federacijos sudaryto nepageidaujamų asmenų sąrašo.
„Negaliu pritarti gerbiamo ambasadoriaus išsakytai pozicijai bei įvykių Ukrainoje vertinimui, tačiau dėkoju už atsakymą, kurį pridedu”, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” paskelbė V.Mazuronis.
RF ambasadoriaus A. Udalcovo atsakymas V.Mazuroniui
Gerbiamas pone Mazuroni,
Reaguodamas į jūsų viešą ir raštišką kreipimąsi dėl „nepageidaujamų Rusijoje asmenų sąrašo“ norėčiau atkreipti dėmesį į žemiau išvardintus aspektus.
Aš nesu „garsiakalbinės“ diplomatijos šalininkas ir suprantu, kad viešaisiais ryšiais grindžiamas jūsų žingsnis yra skirtas visų pirma vidinei auditorijai. Kadangi ši tema liečia Rusijos Federacijos politiką, nusprendžiau Jums atsakyti.
Iš jūsų rašto sprendžiant, Jūs turite omenyje Rusijos atsaką į Europos Sąjungos stop-sąrašą, kuris buvo sudarytas Ukrainos įvykių kontekste. Mes nebuvome tokio „apsikeitimo draugiškumu“ iniciatoriai, tačiau Briuselis mums nepaliko pasirinkimo. Be to, kaip Jūs jau tikriausiai pastebėjote, į Rusijos sąrašą įtraukta dvigubai mažiau asmenų, nei į Europos. Pridėsiu dar. Savo sąrašą mes esame pasiruošę atšaukti, tačiau su sąlyga, jei pirmiausia taip pasielgs Europos Sąjunga. Todėl, kaip sakoma, kamuolys yra Briuselio pusėje.
Pabrėšiu svarbiausia – Rusijos pusė visada pasisakė ir pasisako prieš bet kokius dirbtinius apribojimus, taikomus žmonių bendravimui. Mes ne vieną kartą siūlėmė Europos Sąjungai įvairius žingsnius vizų režimui supaprastinti, bei siekti, kad galiausiai iš vis būtų panaikintas vizų režimas abipusėms kelionėms.
Šia linkme mes taip pat aktyviai siūlėme idėją pasirašyti susitarimą dėl vietos pasienio gyventojų judėjimo, koks yra sėkmingai įgyvendintas tarp mūsų valstybės ir Lenkijos. Pateiksiu pakankamai iškalbingą faktą. 2014 m. duomenimis, Rusijos – Lenkijos siena šio susitarimo rėmuose buvo kirsta 6 mln. kartų.
Deja, visos mūsų pastangos pašalinti judėjimo barjerus buvo bevaisės, tačiau ne dėl mūsų kaltės. Štai, pavyzdžiui, dar vienas skaičius, kuris aiškiai patvirtina stiprėjančią draudimų įvažiuoti politiką, kurią vykdo Lietuva tam tikrų Rusijos piliečių atžvilgiu. Remiantis naujausiais paskelbtais LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2014 metais 35 proc. išaugo Rusijos piliečių, kuriems nebuvo leista įvažiuoti į Lietuvą, skaičius, kuris sudarė 1618 žmones.
Norėčiau sustoti ties keletu Jūsų laiško teiginių, su kuriais negaliu sutikti.
Pirmiausia, sąvoka „aneksija“ vargu ar yra tinkama Krymo atveju. Jei pažvelgtumėte į Juridinį žodyną, tai perskaitytumėte, kad aneksija – tai prievartinis vienašališkas visos valstybės ar jos dalies prijungimas prie kitos valstybės teritorijos.
Nei prievartinio Krymo prijungimo, nei karinio įsiveržimo į jo teritoriją iš Rusijos pusės nebuvo, o Rusijos daliniai buvo dislokuoti pagal 1997 m. sudarytus susitarimus tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos „Dėl Juodosios jūros laivyno pasidalijimo“. Priminsiu, jog, remiantis šiuo dokumentu, Rusija galėjo dislokuoti Kryme iki 25 tūkst. Rusijos kareivių.
Nepaisant to, būtent šio pusiasalio tauta paskelbė savo nepriklausomybę ir priėmė sprendimą prisijungti prie Rusijos Federacijos. Ir tai buvo atlikta įgyvendinant apsisprendimo teisę, kuri yra vienas iš kertinių tarptautinės teisės principų. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje, Tarptautiniame pakte dėl pilietinių ir politinių teisių, Tarptautiniame socialinių ir ekonominių teisių pakte, Helsinkio baigiamajame akte, o taip pat ir eilėje daugiašalių politinių deklaracijų ir pareiškimų.
Antra, kaip ne vieną kartą pabrėžė Rusijos vadovybė, apie jokį „Rusijos reguliariosios armijos dalyvavimą kariniame konflikte Donecko ir Luhansko srityse“ nėra jokios kalbos. Taip pat nėra nei mažiausio pagrindo kalbėti apie „brolžudišką karą tarp Ukrainos ir Rusijos“. Mūsų šalis nėra šio konflikto pusė. Tai išimtinai Ukrainos vidaus krizė ir mes pasisakome už kuo greitesnį jos sureguliavimą išimtinai politinėmis – diplomatinėmis priemonėmis.
Trečia, Rusija yra Minsko susitarimų įgyvendinimo šalininkė ir daro viską, kas įmanoma, kad tarp Kijevo ir pietryčių Ukrainos vyktų abipusiai pagarbus ir konstruktyvus dialogas. Deja, Kijevo valdžios veiksmai, yra nukreipti į ginkluoto konflikto eskalavimą, ardo Minsko derybų procesą. Manau, jog Jūsų aukštos Europos Parlamento nario pareigos suteikia Jums, gerbiamas pone Mazuroni, gerą galimybę paraginti Ukrainą greičiau nutraukti karinius veiksmus šios šalies pietryčiuose.
Ir galiausiai. Kas liečia Jūsų oficialų pareiškimą dėl įtraukimo į „nepageidaujamų asmenų sąrašą“, tai natūraliai, į jį yra atkreiptas dėmesys iš Rusijos pusės.
Su pagarba, A. Udalcov
