Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narė Aurelija Stancikienė pateikė filmuotą medžiagą apie konkrečius smurtinius veiksmus Garliavoje, o prokuratūros ir policijos pradėtas bylas prieš gegužės 17 d. dalyvius Garliavoje ir prieš nepilnamečių rašytą žodį „Tiesos“ pavadino politinėmis.
Seimo narė pateikė argumentus, kodėl šios bylos yra politinės: neadekvatus priemonių taikymas, lyginant su panašaus pobūdžio bylomis, pradėtų bylų laikas, tyrimo medžiagos slėpimas ir jų tikslai.
„Kai visuomenei nepavojingiems, mažamečio vaiko likimu susirūpinusiems žmonėms, susirinkusiems privačiame kieme, persekioti skiriamas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, kai į šį ikiteisminį tyrimą yra įtraukiami kiti pareigūnai tyrėjai, kai šis tyrimas tampa svarbesnis už visuomenei labai pavojingų organizuotų gaujų gaudymą ar korupcijos tyrimus, aš tai vertinu kaip politinę bylą, kaip kerštą už bandymus atskleisti teisėsaugos nusikaltimus gegužės 17 d., nes kitaip to sveiku protu suvokti neįmanoma.
Kai policijos pareigūnai, pažeisdami įstatymus, tampo po areštines nepilnamečius už kreidele užrašytą TIESOS žodį, kelia bylas, taip gaišindami savo ir daugybės teisėsaugos pareigūnų laiką, lyg šita byla būtų ypatingos svarbos, lyg ant namų sienų nebūtų tūkstančių užrašų nenuplaunamais dažais, aš tai vertinu kaip politinę bylą, kaip kerštą už bandymus atskleisti teisėsaugos nusikaltimus gegužės 17 d.“, – sakė A. Stancikienė.
Seimo narės nuomone, akivaizdūs politinės bylos požymiai yra ir tai, kad byla prieš privačiame kieme buvusius žmones buvo pradėta pernai prieš pat Seimo rinkimus, kai Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius pradėjo tirti „labai svarbią“ korupcijos ir organizuotų nusikaltimų prasme bylą – organizuotą 30 bendrininkų nusikaltimą, kuris jam suteikė teisę prašyti skubiai naikinti kai kurių kandidatų į Seimą neliečiamybę ir taip viešai veikti visuomenės nuomonę tų kandidatų atžvilgiu, nors iki rinkimų tie kandidatai taip ir nebuvo niekur iškviesti.
Kad tai politinis persekiojimas už teisėsaugos kritiką, pasak A.Stancikienės, matyti iš visiškai situacijai neadekvačių įtariamiesiems taikomų priemonių – draudimo išvykti į užsienį ilgiau nei 3 dienom, taip neleidžiant surengti gegužės 17 d. stipriai nukentėjusiam dailininkui R. Radišauskui parodą užsienyje ir bandant atimti darbą užsienyje dirbantiems žmonėms.
A.Stancikienės teigimu, politinė bylų potekstė matyti ir iš pateikiamų įtarimų šioje byloje, iš absurdiškų bandymų pritempti, kad gegužės 17 d. įvyko kažkoks labai rimtas organizuotas nusikaltimas, kuriam tiek jėgų naudoja organizuotų nusikaltimų skyrius – neva 30 žmonių bendrai užgauliojo antstolę S.Vaicekauskienę ir neva 30 žmonių bendrai jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Koks konkrečiai sutrikdymas – valstybinė paslaptis, slepiama net nuo bylos dalyvių – įtariamųjų, nes prokurorų ir teisėjų manymu tų baisių įrodymų atskleidimas gali pakenkti labai svarbiam tyrimui.
„Taigi šių labai jau nerimtai skambančių visiems 30 įtariamųjų vienodai pateikiamų kaltinimų pagrįstumas slepiamas taip pat kruopščiai, kaip prokuratūra slepia ir policijos filmuotą medžiagą, įrodančią, apie valstybės vardu panaudotą prievartą prieš mažametę”, – mano Seimo narė.
Pasak Seimo narės A. Stancikienės, Konstitucija aiškiai sako, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ (29 str.), bet tai grubiausiai ignoruojama šiuo atveju: dėl antstolės skundo nežymiu sveikatos sutrikdymu uoliai keliamos bylos, o štai dėl žymiai rimčiau nukentėjusių nuo policijos veiksmų Garliavoje gegužės 17 atsisakoma pradėti bet kokį ikiteisminį tyrimą. Kitas atvejis – Kauno savivaldybės administracija nemano, kad paaugliai kreida rašydami žodį TIESOS pažeidžia jos nustatytas viešosios tvarkos taisykles, bet Kauno policija su tuo nesutinka ir skundžia savivaldybės sprendimą teismui. Dar daugiau – policija pralaimėjusi teisme skundžia aukštesniam teismui, tampydami paauglius ir jų tėvus kaip baisiausius nusikaltėlius. Tai taip pat politinių bylų požymiai.
Seimo narės teigimu, šių bylų politinį pamatą stengiamasis paslėpti suteikiant joms kriminalinį pobūdį, tačiau lygiai taip sovietmečiu buvo persekiojami disidentai – neva už viešosios tvarkos pažeidimus, fabrikuojant jiems vagystes, girtavimą viešoje vietoje ir pan. Prisidengiant viešosios tvarkos pažeidimais šiandien vykdomi politiniai persekiojimai Baltarusijoje ir Rusijoje.
Pasak Aurelijos Stancikienės, šiandien Lietuvos teisėsaugai yra svarbiau ne vykdyti teisingumą, apginti visuomenę nuo nusikaltėlių, bet įtvirtinti tokią sistemą, kuri įteisintų net ir tokį teisėsaugos smurtą, koks buvo panaudotas gegužės 17 d. Garliavoje. „Visiems pakankamai aišku, kad niekas tų žmonių nepersekiotų, jei nebūtų ko bijoti dėl gegužės 17 d. teisėsaugos veiksmų, jei tai nebūtų susiję su Garliavos byla visame jos kontekste“, – pabrėžė Seimo narė.
