Po „Karšto komentaro“ publikacijų apie totalinio „bezpredelo“ siautėjimą teisėsaugoje ir teisėtvarkoje A.Paulausko viešpatavimo laikais, t.y. kai Naujosios sąjungos pirmininkas A.Paulauskas buvo Seimo pirmininkas, jo pavaduotojas A.Sadeckas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, o Vytautas Grigaravičius – generalinis policijos komisaras, kuomet buvo pratęsta sovietmečiu prokuroro A.Paulausko praktikuota „nelojalių“ asmenų siuntimo į „psichuškes“ praktika, A.Paulausko stovykloje kilo panika.
Pamačius, kad situacija gali tapti nebekontroliuojama, o „Karšto komentaro“ viešinami faktai gali pakenkti Naujajai sąjungai per Seimo rinkimus, nuspręsta žūtbūt į savo rankas paimti jėgos struktūrų ir saugumo tarnybų parlamentinę kontrolę, t.y. išversti Algimantą Matulevičių iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų ir į šias pareigas sugrąžinti politikos kuluaruose A.Paulausko „pilkuoju kardinolu“ vadinamą „Ekskomisarų biuro“ steigėją, buvusį milicininką A.Sadecką.
Kaip pranešė interneto portalas alfa.lt, norint iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų atstatydinti Algimantą Matulevičių, trūksta balsų. Todėl Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu. Politikos kuluaruose spėliojama, kad mainais už darbiečių paramą išverčiant Algimantą Matulevičių iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų ir A.Sadecko pasodinimo į šią vietą A.Paulauskas galėjo pasiūlyti per savo žmones prokuratūroje nuimti areštą nuo Darbo partijai skirtos valstybės dotacijos.
Kaip žinia, kratos Darbo partijos būstinėje buvo atliktos ir baudžiamoji byla neva dėl juodosios Darbo partijos buhalterijos Darbo partijai buvo iškelta tik tuomet, kai Artūras Paulauskas Darbo partijos narių Seime balsais buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų. Būtent nuo tada ir prasidėjo jau kelerius metus trunkantis Darbo partijos baudžiamasis persekiojimas, o prokuratūra, kurios vadovu ilgą laiką buvo Artūras Paulauskas, areštavo Darbo partijai skirtą kelių milijonų valstybės dotaciją.
Kaip žinia, jėgos struktūras ir slaptąsias tarnybas į savo partijos rankas norintis paimti Artūras Paulauskas, dar 1987 m., dirbdamas Varėnos prokuroru, pasiuntė priverstinai gydytis į psichiatrijos ligoninę miškininką Eduardą Narkevičių, kuris dėl Varėnos vietos valdžios siautėjimo išdrįso atsisakyti sovietinės pilietybės. A.Paulausko nurodymu priverstinai uždarytas į „psichuškę“ E.Narkevičius buvo taip „pagydytas“, kad sugrįžęs iš ligoninės šis trijų vaikų tėvas net nebegalėjo paeiti ir greitai mirė.
Prieš keletą metų, kuomet Seimo pirmininkas buvo A.Paulauskas, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – A.Sadeckas, sveikų žmonių uždarymo į „psichuškes“ tradicija toliau sėkmingai buvo tęsiama: priverstiniam gydymui į „psichuškę“ buvo uždaryta su Alytaus komisarais nesutikusi „pasidalinti“ ir generalinio komisaro žmonos bičiulei skolos nesutikusi „nurašyti“ Panevėžio verslininkė Jūratė Kiaunienė. Tik, skirtingai nei nuo A.Paulausko į „psichuškę“ pasiųsto E.Narkevičiaus, Jūratė Kiaunienė dar gyva. Kaip ji pati sako, „tik žiniasklaidos dėka“.
2008-06-11
