Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius, reaguodamas į naujojo Seimo sprendimą Darbo kodekso įsigaliojimą atidėti iki 2017 liepos 1 d., pažymi: „Šiandieninis Seimo posėdis yra įrodymas, kad valdančioji dauguma nepasiruošė rimtam ir atsakingam tokio svarbaus įstatymo – „Socialinio modelio“ – ir kitų įstatymų svarstymui. Pirmą kartą Seimo istorijoje matome, kad ignoruojama Vyriausybė ir atsisakoma paprašyti oficialios naujosios Vyriausybės išvados, nors tai įpareigoja padaryti Seimo Statutas. Tai kelia esminį klausimą: kas yra šios valdančiosios koalicijos lyderis: premjeras Saulius Skvernelis ar Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis? Juo labiau kad „Socialinio modelio“ pataisų įstatymuose įpinta daugybė keistų nuostatų, kurias galiu pavadinti tik elementariu ekonominiu šamanizmu. Galbūt toks šamanizmas yra suprantamas R. Karbauskiui, bet tai negali būti racionalios ir subalansuotos Vyriausybės politikos dalimi“, – sako A. Kubilius.
Parlamentaras primena, kad dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministrė Rasa Budbergytė su Darbo kodekso įsigaliojimu nuo 2017 m. sausio 1 d. susiejo ir galimybę kitais metais indeksuoti (didinti) pensijas bei kitas jautrias socialines išmokas. Bendra šio didinimo suma yra 250 mln. eurų. Europos Komisija yra paprašyta leidimo tokia suma padidinti Lietuvos fiskalinį deficitą viršijant tą lygį, kuris „priklausytų“ Lietuvai pagal visas fiskalinės drausmės taisykles. Tokį prašymą jie pagrindė tuo, kad pensijų indeksavimas ir kitų socialinių išmokų didinimas yra struktūrinių reformų, užprogramuotų „Socialiniu modeliu“ dalis, o Europos Komisija vardan tokių reformų įgyvendinimo gali suteikti leidimą padidinti fiskalinį deficitą.
Lietuvos Bankas savo oficialioje išvadoje dėl A. Butkevičiaus Vyriausybės parengto 2017 metų Nacionalinio biudžeto projekto pateikia tikslius skaičius: „Planuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms socialinio modelio nuostatoms didės išlaidos pensijoms (joms didinti skiriama 116 mln. eurų), nedarbo socialinio draudimo išmokoms (skiriama 52,4 mln. eurų daugiau nei 2016 m.) ir kitoms socialinio draudimo rūšims (skiriama 48,2 mln. eurų daugiau nei 2016 m.)“.
Pasak A. Kubiliaus, ar Darbo kodeksas bus pradėtas įgyvendinti nuo sausio 1 d. ar nuo liepos 1 d. – darbo santykiams nėra didelio skirtumo. Pasaulis ir Lietuvos ekonomika dėl to tikrai nesugrius, neįvyks ir jokių dramatiškų katastrofų darbo rinkoje. Tačiau Darbo kodekso įsigaliojimą atidėjus iki liepos 1 d., kyla grėsmė, kad Europos Komisija nepripažins to, kad Lietuva 2017 metais pradeda įgyvendinti struktūrinę socialinę reformą ir tuo pačiu nepripažins Lietuvai teisės papildomai didinti deficitą 250 mln. eurų suma.
„Dauguma ES šalių vengia konfliktuoti su Europos Komisija dėl fiskalinės drausmės laikymosi, nes Europos Komisijos neigiama nuomonė, kad šalis nesilaiko fiskalinės drausmės, gali neigiamai paveikti šalies reputaciją tarptautinėse finansų rinkose, o tai galų gale gali bloginti šalies skolinimosi reitingus ir branginti paskolas, – sako A. Kubilius. – Atidėjus Darbo kodekso įgyvendinimą Europos Komisija gali nepripažinti, kad Lietuva įgyvendina struktūrinę reformą, todėl Lietuvai gali tekti arba mažinti išlaidas 250 mln. eurų (ir prarasti galimybę didinti pensijas), arba nemažinant išlaidų ir deficito (ir didinti pensijas), bet prarasti fiskaliniu požiūriu atsakingos valstybės reputaciją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.
