Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę pažymėdamas, kad po gegužės 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimo atsisakyti nagrinėti 2016 m. balandžio 17 d. Seimo nutarimu patvirtintą paklausimą Konstituciniam Teismui dėl apkaltos Seimo nariui Vytautui Gapšiui, akivaizdu, kad apkaltos Seimo nariui V. Gapšiui klausimą neatidėliodamas savarankiškai turi spręsti pats Seimas, nes teismas yra pripažinęs, kad jis yra padaręs nusikaltimą dar nebūdamas Seimo nariu.
„Raginu pradėti apkaltos procedūrą. Kartu noriu pastebėti, kad Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas reikalauja, kad Seimas nedelsiant tinkamai sutvarkytų Seimo Statuto nuostatas, kurios apibrėžia Seimo narių apkaltos procedūras“, – sako A. Kubilius.
Kreipimesi į Seimo Pirmininkę pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime taip pat išdėstė aiškią doktriną, kaip turi elgtis Seimas, kai paaiškėja, kad Seimo narys yra padaręs nusikaltimą, kuris yra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nutarimu – tokiu atveju Seimas neturi kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu ar tokiu nusikaltimu Seimo narys pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, o pats savarankiškai, apkaltos proceso nustatyta tvarka, privalo spręsti Seimo nario mandato panaikinimo klausimą. Šios Konstitucinio Teismo suformuluotos nuostatos aiškiai matosi iš šių Konstitucinio Teismo sprendimo citatų:
„Taigi „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ yra Konstitucijos 74 straipsnyje numatytas savarankiškas apkaltos pagrindas, kuris savaime nereiškia šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir atitinkamai – priesaikos sulaužymo; konstatuoti, kad „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ kartu yra arba nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir atitinkamai – priesaikos sulaužymas, konkrečiu atveju galėtų tik Konstitucinis Teismas. (…)
Pareiškėjo Seimo nutarime suformuluoto paklausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad apkaltos pagrindo „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ taikymas nesuponuoja Seimo įgaliojimų kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Seimo nario, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, tais atvejais, kai tokiais veiksmais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką. Taikant apkaltos pagrindą „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, Konstitucinis Teismas atitinkamai neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kuriais negalėtų būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos. (…)
Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neteikia išvados dėl to, ar Seimo narys, kuriam pradėta apkaltos procedūra, gali eiti šias pareigas po to, kai jam įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis; nagrinėti tokį klausimą nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai“.
