XVI-ojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimo išvakarėse TS-LKD pakvietė partiečius ir žinomus visuomenės veikėjus į diskusiją apie trejų metų bendro kelio patirtį susijungus Tėvynės Sąjungai ir Lietuvos krikščionims demokratams, jungtinės partijos vertybes ir tapatybę.
Kas buvome, kas esme, kas norime būti? Kokie jungtinės konservatorių-krikščionių demokratų ideologijos ir pasaulėžiūros kontūrai? Kokius vertybinius uždavinius sau keliame, žvelgdami į Lietuvos dabartį ir raidos perspektyvas? Kokiomis Lietuvos visuomenės nuostatomis remiamės ir į kokias vertybes apeliuojame, kurdami jungtinės partijos tapatybę? Tokie klausimai buvo konferencijoje vykusios diskusijos pamatas.
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius su nostalgija prisiminė prieš trejus metus Šiaurės Italijoje įvykusį, Vokietijos krikščionių demokratų globotą, tuometinių TS ir LKDP vadovų susitikimą, kuriame abiejų partijų derybininkai susitarė dėl galimybės apjungti jėgas. Atkakliausios diskusijos tąkart vyko ne dėl kvotų bendroje partijoje, bet dėl požiūrio į vieną iš pamatinių – žmogiškojo orumo vertybę. Tai, anot A. Kubiliaus buvo kelio į vertybinį apsijungimą pradžia.
„Mūsų vertybės kyla iš Sąjūdžio laikotarpio. Tos vertybės, su kuriomis mes ėjome į Sąjūdį, lieka pamatinėmis vertybėmis ir dabar“, – konferencijoje kalbėjo TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius. Pasak A.Kubiliaus, atsakomybė, sąžiningumas, solidarumas, tėvynė, patriotizmas, teisingumas, bendruomenė, šeima – tai yra tie vertybiniai žodžiai, kurie yra tapę ir TS-LKD veiklos pamatiniais principais.
„Per šiuos trejus metus, teko išgyventi visko, paskutiniai dveji metai nebuvo lengviausi. Po apsijungimo laimėjome rinkimus ir prisiėmėme labai sunkią atsakomybės naštą. Atsakomybė politikoje – viena svarbiausių vertybių ir mes ją savo veiksmais, manau, tikrai pateisinome“, – teigė A.Kubilius
Kaip su kitomis TS-LKD vertybėmis šiuo nelengvu laikotarpiu? Sąžiningumo principu Vyriausybė stengėsi vadovautis atvirai kalbėdama apie problemas ir iššūkius, nieko neslėpdama nuo žmonių. Solidarumo principu – krizės įveikimo naštą dalindama taip, kad didesnius įsipareigojimus prisiimtų labiau pasiturintys visuomenės atstovai.
„Labiausiai gaila, kad per šiuos dvejus metus trūko laiko stabtelėti, trūko laiko atsakyti į esminius klausimus ar priekaištus dėl mūsų veiklos tapatybės arba dėl mūsų tariamai pamestų vertybių. Kartais tenka girdėti ir skaityti, kaip priekaištą, kad mes ekonomizuojame visą politiką, užmirštame žmogų, užmirštame Tėvynę, meilę Tėvynei, patriotizmą ir lietuviškas vertybes. Mano įsitikinimu, tikrasis patriotizmas yra rūpestis ilgalaike Lietuvos sėkme, rūpestis, kad Lietuva būtų moderni, atvira, dinamiška, nebijančia globalios konkurencijos šalimi, gebančia laimėti toje konkurencijoje, gebančia pritraukti tarptautinį kapitalą, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir taip spręsti vieną iš esminių mums iššūkių – emigracijos ir protų nutekėjimo iššūkį“, – sakė partijos lyderis.
„Meilė Lietuvai reiškia viena – šiandien, rytoj ir poryt kovoti už Lietuvos sėkmę, gerovę, rūpintis bendra sėkme. Rūpestis Lietuvos ateitimi – tai ir rūpestis tuo Lietuvos žmogumi, kuris pasimetęs savo netikėjimuose, nematydamas vilties gyvena žymiai sunkiau negu, kad galėtų ir turėtų, net ir šiandien, gyventi.“ A.Kubiliaus įsitikinimu, šiandien Lietuvoje labiausiai trūksta tikėjimo savimi ir Lietuvos sėkme. „Be tikėjimo nėra darbų, be darbų nėra tikėjimo“, – gerai žinoma sentencija savo kalbą baigė A.Kubilius.
Pasak konferencijoje kalbėjusio TS-LKD pirmininko pavaduotojo, Bendrijos LKD pirmininko Valentino Stundžio, partijos diskusija apie TS-LKD vertybes ir tapatybę – tai ir trejų metų patirties po susijungimo, ir Seimo kadencijos pusiaukelės apmąstymas. Per šiuos metus išryškėjo ir problemos, ir sėkmės.
V.Stundžio įsitikinimu, partijos vidinė sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščionys demokratai, tautininkai) nėra dingstis abejoti jos konsolidacija ir vertybių nuoseklumu.
„TS-LKD politinės veiklos pagrindai aiškūs, grindžiami Europoje pripažintos Liaudies partijos principais ir Lietuvos politinės minties tradicija. Mūsų programa remiasi krikščioniškuoju, klasikiniam konservatizmui būdingu žmogaus paveikslu, lygiai greta remiamės mūsų tautinių sąjūdžių ir valstybingumo tradicijos subrandinta patirtimi. Kita vertus, akivaizdu, kad mūsų praktinis veikimas sunkmečio sąlygomis kelia tam tikrų nuogąstavimų dėl vertybinio nuoseklumo. Suprantama, kad krizė lėmė greitų sprendimų būtinybę, neišvengta klaidų. Be to, nepamirština, kad ši koalicija nėra vienalytė, sudaryta iš skirtingas vertybes išpažįstančių politinių jėgų, todėl neišvengiami kompromisai, nuolaidos“, – kalbėjo V.Stundys.
Anot V.Stundžio, įsibėgėjant ekonomikos pakilimui, reikalingi nuoseklesni veiksmai, socialiai jautresnė politika, suvokiant, kad krizę ištvėrę žmonės laukia permainų.
TS-LKD Prezidiumo narys, Seimo narys Paulius Saudargas partijos tapatybę suvokia ne tik kaip vertybes ir programines gaires, bet ir kaip įgalumą jų laikytis ir jomis vadovautis. Tai turėtų atsispindėti ne tik programiniuose dokumentuose, bet ir partijos įstatuose, o svarbiausia tradicijose“, – mano P. Saudargas.
Anot P. Saudargo, identiteto suvokimas turėtų prasidėti nuo partijos struktūros ir veikimo mechanizmų, ne vien nuo vertybinių dogmų ir ideologijos. Vienas iš ydingų dalykų, identiteto prasme, susiformavusių partijos viduje – atskirtis ir grįžtamojo ryšio stoka tarp vadovaujančių partijos atstovų (ministrų, merų) ir likusių partijos narių. Turėtų būti numatyti aiškesni jų delegavimo ir atskaitomybės partijai mechanizmai. Pastebėtina ir tai, kad partijos žmonės tiki mūsų vertybėmis ir jas išpažįsta, tačiau dažniausiai esame tapatinami tik su problemomis, su kuriomis tenka grumtis partijos vadovams, esantiems aukščiausiuose valstybės postuose.
Pasak TS-LKD Vilniaus miesto skyrių Sueigos pirmininko, Seimo nario dr. Manto Adomėno, vienas svarbiausių uždavinių partijai, atnaujinti vertybių kalbą, surasti žodžius, kuriais galėtumėm prabilti į šiuolaikinę visuomenę. „Turime kurti dialogą su dabarties Lietuva ir jaunąja jos karta. Jeigu pažiūrėsime į sėkmingiausius konservatizmo pavyzdžius – britų konservatorius ar švedų moderatus, jie ypač didelį dėmesį teikia visuomenės atkūrimui, todėl jų politika orientuota į švietimą. Šios srities nesame tinkamai išnaudoję“, – teigė dr. Mantas Adomėnas.
Konferencijoje dalyvavo ir pasisakė informacinio portalo „Bernardinai.lt“ vyriausiasis redaktorius, apžvalgininkas dr. Andrius Navickas, Europos humanitarinio universiteto Administracijos ir infrastruktūros reikalų prorektorė Prof. Irena Vaišvilaitė, poetas, vertėjas Antanas Gailius, viešųjų ryšių kompanijos „VRP | Hill&Knowlton” vykdantysis direktorius Mykolas Katkus, politologė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytoja doc. Ainė Ramonaitė.
Doc. Ainė Ramonaitė, apžvelgusi TS-LKD vietą Lietuvos partijų vertybiniame žemėlapyje, pristatė tyrimo duomenis, rodančius, kad jungtinė TS-LKD partija – vertybiškai pati nuosekliausia ir koherentiškiausia Lietuvos partija. A. Ramonaitė taip pat pasidalino naujausio savo tyrimo „Lietuvos dešiniųjų politinių jėgų kilmė” duomenimis, apie į Sąjūdį įsiliejusias pogrindinės pilietinės ir „perestroikinės“ pilietinės visuomenės jėgas. Tos pačios moralinės bendrijos kilmė ir dabar vienija iš skirtingų šaltinių sutekėjusią jungtinę partiją Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus.
KK inf.
