Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko kvietimu Finansų, Teisingumo ministerijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Respublikos Prezidento atstovai, Ministro Pirmininko patarėjai ir Seimo nariai diskutavo apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės skaidrinimą. Diskusijos dalyviai iškėlė daug aktualių klausimų dėl politinių partijų finansavimo šaltinių, esamų kontrolės priemonių ir pajėgumų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
„Lietuvoje, deja, nesukurtas centralizuotas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės mechanizmas. Nėra vienos institucijos, į kurią suplauktų ir būtų išanalizuojama visa teisėsaugos institucijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų institucijų turima informacija. Taip pat trūksta analitinių studijų, kuriose būtų atskleistos su politinių partijų finansavimu susijusios problemos“, – teigė A. Anušauskas.
Pasitarimo metu daug diskutuota apie politinių partijų ir politinių kompanijų finansavimo šaltinius. Nors nuomonė dėl to, ar juridiniai asmenys turėtų galimybę finansuoti politines partijas, išsiskyrė, buvo apsvarstyta galimybė numatyti sąlygą, kad juridiniai asmenys paramą galėtų teikti tik iš pelno dalies. Taip būtų užkirstas kelias politinėms partijoms gauti abejotiną paramą iš juridinių asmenų, kurie dirba nuostolingai ar iš viso bankrutuoja, bet nori savo finansinę padėtį pataisyti darydami įtaką politiniams sprendimams. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra numatyta atsakomybė už neteisėtą finansinę paramą politinėms kompanijoms organizuoti. Kalbėta ir apie galimybę piliečiams 0,5 procento sumokamo pajamų mokesčio skirti politinėms partijoms. „Tai galėtų būti naudinga ne tik valstybės paramą gaunančioms parlamentinėms partijoms, bet ir toms smulkesnėms partijoms bei visuomeniniams judėjimams, kurie negauna valstybės paramos. Tai leistų joms gyvuoti neieškant abejotinų finansavimo šaltinių“, – mano parlamentaras.
Kita įvardinta aktuali problema – skirtingas politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų finansavimo reglamentavimas. Atsiradus galimybei visuomeniniams politiniams judėjimams dalyvauti rinkimuose, turėtų būti numatyti ir adekvatūs jų finansavimo kontrolės mechanizmai. Su politinėmis partijomis ar jų atstovais susijusių labdaros paramos fondų veikla taip pat kelia ne mažą susirūpinimą.
Dalies diskusijoje aptartų klausimų sprendimų bus ieškoma rengiant ir svarstant įstatymų pakeitimo projektus.
