Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas sukurs ne tik naują teisinę civilinės ir karinės žvalgybos bazę, bet ir, tikėtina, naują kokybę. Įstatymas jau parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius niuansus.
Pasak vieno iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, iki šiol buvo sulaukiama daug priekaištų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo civilinei žvalgybai, jo veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl ir kilo mintis iš esmės pertvarkyti šią sistemą.
„Žvalgybos institucijos nėra teisėsaugos institucijos, bet gindamos Lietuvos nacionalinius interesus jos turi naudoti tuos pačius metodus. Reikia surasti balansą, kaip būtų dirbama efektyviai, tačiau nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis galimybėmis. Atsižvelgiant į tai buvo sutarta, kad vietoje Operatyvinės veiklos įstatymo bus kuriamas naujas Kriminalinės žvalgybos įstatymas teisėsaugos institucijomis ir Žvalgybos įstatymas, su metodais, jų kontrolės aprašymu karinei ir civilinei žvalgyboms“, – pertvarkos esmę trumpai apibūdino parlamentaras.
Šiuo metu galiojantis įstatymas ne iki galo reglamentuoja žvalgybą – jos atlikimo pagrindus, žvalgybos informacijos rinkimo būdus, surinktos informacijos teikimą suinteresuotiems asmenims, žvalgybą vykdančių institucijų koordinavimo ir kontrolės procesus.
A. Anušausko įsitikinimu, žvalgybai turi būti taikoma parlamentinė kontrolė. Kad šito reikia, įrodė prieš dvejus metus atliktas parlamentinis tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos, kai aukščiausio lygio Lietuvos politikai, su Prezidentūra imtinai, nebuvo tinkamai informuojamai apie tai, ką nusprendė ir nekontroliuojamai vykdė tuometiniai Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai. Politikai turi žinoti visas detales, kurių reikia priimant politinius sprendinius. Iš tos situacijos išeitis surasta reformuojant VSD, kitas žingsnis – parengus naują Žvalgybos įstatymą sukurti kitokios kokybės žvalgybos ir kontržvalgybos sistemą bei sustiprinti kontrolės svertus.
Pagal minėtą reformą numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitetis, kuruosiantis būtent žvalgybos klausimus. Komiteto narė Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasiūlė įvesti ir Žvalgybos inspektoratą prie Vyriausybės, kaip papildomą kontrolės svertą.
Pasikeitė dar ir tai, kad anksčiau prioritetus žvalgybai vykdyti nustatydavo pats Valstybės saugumo departamentas. Dabar pagal grėsmes nacionaliniam saugumui VSD yra nustatyti prioritetai – tos veiklos sritys, pagal kurias jie renka ir teikia žvalgybinę informaciją.
Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviai Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų veiklai, užtikrinant nacionalinį saugumą, nustatant, mažinant ir šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes valstybei. Numatoma detaliai reglamentuoti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą – šių veiklų sampratą, tikslus, principus, informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, šios informacijos panaudojimą, apsaugą, atsakomybę už jos neteisėtą panaudojimą. Taip pat planuojama žvalgybą ir kontržvalgybą atriboti nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
„Mes turime suteikti žvalgybos institucijoms resursus ir aiškias teisines galimybes vykdyti savo funkcijas“, – teigė A. Anušauskas.
Todėl numatoma nustatyti žvalgybos pareigūnų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas. Kad būtų galimybė ir geram analitikui, nebūtinai vadovui, už nepriekaištingą darbą gauti normalų atlyginimą.
Šiuo žvalgybos įstatymo projektu būtų iš esmės naujai nustatoma žvalgybos institucijų vykdoma veikla – kontržvalgyba, detalizuojama žvalgyba, veiklos koordinavimas ir kontrolė, žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jos panaudojimo galimybės, žvalgybos pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistema. Karinei ir civilinei žvalgybai būtų sukurtos vienodos sąlygos.
„Tai sukurtų naują žvalgybos kokybę Lietuvoje, o Valstybės saugumo departamentas turi tapti atskaitinga, demokratinės valdžios kontroliuojama ir turinčia autoritetą visuomenėje civiline institucija“, – apibendrino Seimo NSGK pirmininkas A. Anušauskas.
