Kol V. Tomaševskis matuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) švietimo ir mokslo ministro kėdę, yra gera proga pakalbėti apie tai, su kuo „naktinė koalicija“ rimtais veidais derasi dėl ministro posto.
Prieš pusmetį jau teko komentuoti ir rašyti apie tai, kad elektroninėmis priemonėmis platinamo žurnalo rusų kalba „Russkij mir“ („Rusų pasaulis“) visuomeninės tarybos narių sąraše puikuojasi ir Europos Parlamento nario, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio pavardė. Tai nekeltų jokio susidomėjimo, jeigu ne žurnale tiražuojamos antilietuviškos ar antibaltiškos, istorine dezinformacija dvelkiančios teorijos. Bei dar viena aplinkybė – politikas dalyvauja Rusijos Federacijos vyriausybinės Tėvynainių, gyvenančių užsienyje komisijos finansuojamo leidinio visuomeninėje taryboje. Natūralu, kad kyla klausimas, kokiai pozicijai atstovauja Tomaševskis? Juk žurnale kaip vienas nacizmo reabilitavimo pavyzdys pateikiamas ir 2010 metais atidarytas memorialas-bunkeris, kuriame 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime generolas Jonas Žemaitis išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininku. Atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, o generolo J. Žemaičio nuopelnai taip pat aukštai įvertinti oficialios Lietuvos valdžios. Jo vardas įrašytas į mūsų istorijos vadovėlius kaip žmogaus, kuris okupantų teismo metu išdrįso įvardinti Lietuvos okupaciją ir prisiėmė visą atsakomybę vadovaudamas lietuvių pasipriešinimo organizacijai. Jo paminklas stovi prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos.
Kaip žinia, lietuvių antikomunistinio pasipriešinimo atstovai su lenkų antikomunistinio pasipriešinimo pagalba siuntė informaciją per Lenkiją apie šalyje vykdytus baisius nusikaltimus žmoniškumui. Pagaliau, pati galingiausia lenkų pasipriešinimo organizacija – Armija Krajova nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo kovoti su komunistiniu režimu ir NKVD kariuomene. Per 1944 m. antrąjį pusmetį Lietuvoje kas antra kovinė partizanų operacija prieš NKVD ir jų pagalbininkus teko būtent Armijai Krajovai. Tuo laikotarpiu okupuotoje Lietuvoje kas antras politinis kalinys buvo lenkas, o antikomunistinio pasipriešinimo dalyviams persikėlus į Lenkiją – vien per trejus metus jie kautynėse nukovė tūkstantį NKVD karininkų ar kareivių, sovietinio saugumo darbuotojų.
Gal Lietuvoje ir egzistuoja kontroversijos dėl Armijos Krajovos veiksmų rytų Lietuvoje 1944 m. pavasarį, bet Lenkijoje (beje, ir Lietuvoje) antikomunistiniams lenkų partizanams, jų pasipriešinimui yra pastatyti paminklai. Apie tai joks „Russkij mir“ nerašo ir nerašys, o V. Tomaševskis KGB ir NKVD antilenkiškos veiklos nematė ir nematys. Todėl visiškai nenuostabu, kad į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ kandidatų sąrašu pernai pateko europarlamentaro V. Tomaševskio padėjėjas, 18 metų KGB dirbęs V. Balakinas.
Tada kyla klausimas: arba V. Tomaševskis nežino apie lenkų antikomunistinį pasipriešinimą ir kas prieš jį kovojo, arba, kas labiau tikėtina – savo dalyvavimu minėto leidinio veikloje, į politiką atvedamais KGB patirties įgijusiais padėjėjais atstovauja Rusijos užsienio politikos liniją Lietuvoje bei ignoruoja lenkų antikomunistinio pasipriešinimo istoriją.
Todėl, kaip ir kuo V. Tomaševskio apetitą malšins „naktinė koalicija“ – pamatysime netrukus.
Seimo narys
dr. Arvydas Anušauskas
