Daktaras Algimantas Matulevičius
Po garsaus parlamentinio tyrimo ir „valstybininkų“ klano išviešinimo, šalies visuomenė pasidalino į dvi stovyklas: vieni, kurie suprato realią šios problemos grėsmę Lietuvos valstybingumui ir oligarchų klanų viršenybę, antri, kurie nusiteikę klusniai šiems klanams tarnauti ir juos ginti. Tokios nuomonės vyrauja tarp politikų, žiniasklaidos ir įvairių socialinių sluoksnių piliečių. Reikia pastebėti, kad būtent „valstybininkai“ remia ir net realizuoja didžiausias oligarchams naudingas aferas. Būtent jie sistemiškai kelia skandalus, susidorodami su jiems neįtikusiais, savo vaidmenį atlikusiais arba šiaip dėl profilaktikos, kad būtų nukreiptas dėmesys. Nesiplečiant, apibendrintai pasakysiu, kad nieko rimtesnio neįvyksta be jų žinios arba įsikišimo.
Pamokomas pavyzdys – VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų D. Jurgelevičiaus ir D. Dabašinsko likimai. Trejus metus ši problema buvo aktualinama tai Seimo, tai žiniasklaidos, kol pagaliau LR Prezidentė vienu ypu ją išsprendė. Suprantama, D. Dabašinsko nuopelnai „valstybininkams“ didesni, tad atsimokėta šilta vietele URM sistemoje. Bet tai – smulkmenos, kurios buvo per sudėtingos V. Adamkui.
Rimtesnė problema – 12 pažymų su iškalbingais pavadinimais. Ypač 12-oji apie „Verslo įtaką žiniasklaidai“. Problema ne tai, kad P. Malakauskas laikosi įstatymų arba pačios pažymos paseno. Žinant visą Seimo NSGK tyrimo medžiagą (skelbtą viešai ir ne), galima suprasti, kad nuo pat pradžių bijomasi pateikti pažymas dėl jose esančios informacijos. Informacijos apie negražius ir korumpuotus atskirų politikų arba tokiais buvusių veiksmus. Apie tai, kaip tampama premjerais, kaip kiti nuverčiami (tai matosi ir NSGK skelbtoje medžiagoje), o svarbiausia, kokie didžiuliai nelegalių ir nešvarių pinigų srautai naudojami papirkti žiniasklaidą, kad ji rašytų tą, už ką mokama. Aiškiau išsireiškiant, kad vienus išaukštinti, kitus – sutrypti.
Čia tikslinga prisiminti nelegalius V. Uspaskich 25 milijonus, gautus iš užsienio ir panaudotus teigiamo įvaizdžio, kad laimėtų rinkimus, formavimui. Manau, ir vaikui aišku, kad didžiulią dalį šių nelegalių pinigų gavo žiniasklaida. Tai negi niekam Lietuvoje neaišku, kad konfliktas tarp Seimo NSGK ir VSD, besitęsiantis trejus metus, nėra kieno nors kaprizas ar užsispyrimas? Tai jėgos demonstravimas būtent iš „valstybininkų“ pusės, ir reikia pasakyti, kad kol kas gan sėkmingas. Naujoji Prezidentė, sušvelnindama situaciją, susitiko su NSGK nariais (o V. Adamkus negalėjo), kas tikrai sveikintina. Tačiau pažymų problema taip ir liko pakabinta. Aišku, kad VSD jų neduos, nes P. Malakauskui to neleidžia daryti „valstybininkai“ ir jiems priklausanti žiniasklaida. O migloti Prezidentės atstovo spaudai L. Balsio pasamprotavimai apie pribrendusią reformą primena buvusio A Pociaus postringavimus ir Seimo siuntimo pas E. Kantą pamokas, tuo pat metu užgrobiant tarnybinius butus. Taip, kad ratas užsidarė. Sunkiausia NSGK.
Kaip būti? Gal susirinkti žaislus ir viską pamiršti? Galima ir taip. Tik norisi priminti, kad „valstybininkai“ skriaudų neatleidžia. Todėl tarus A, prisieis tarti ir B. Seimas privalo gauti pažymas ir taškas. Kitaip tokio Seimo nereikia. Ir dar. Nepasiduokite apmulkinami išvedžiojimais, kad Vyriausybė turi paruošti kažkokią tai tvarką. Tai visiškai nieko neturi bendro su šia problema.
O kas šiame kontekste bendro su krize? Labai daug. Premjeras A.Kubilius aiškina, kad nėra rezervų – tik algos, pensijos ir vaikučių pinigai. Jis neteisus. Būtent parlamentinio tyrimo įkarštyje buvo daug minimas vienos bendrovės „Dujotekana“ vardas. Dėl neskaidrių ryšių ir pan. Tačiau mažai kas susimąsto, o kam išvis reikalingi tarpininkai, ypač energetikoje. Suprantama, kaip tyrimo metu buvo minima, kad minėtos bendrovės pelnai siekia virš 100 milijonų litų, savininkams nuostabu. Nieko nedarant – tokie pinigai. Milijoną, kitą galima panaudoti žiniasklaidai, politikams ir šiaip įtakai stiprinti. Tačiau Lietuvos žmonėms už tai reikia sumokėti iš savo kišenės.
Dėl šios bendrovės tada ypač triukšmavo konservatoriai, o laimėję rinkimus – pamiršo. Gal todėl, kad jų kolegos dalyvauja kitos tarpininkės veikloje. Tai ERC – energijos realizavimo centras, kuris pardavinėja lietuvišką elektrą Rusijai. Kokie šioje srityje vaikšto pinigai, galima spręsti iš man neseniai į rankas pakliuvusių dokumentų. Ponas R. Stonys, P. Vojeika ir E. Vilimas (beje J. Vilimo, buvusio“Lietuos energijos“ ilgamečio valdybos pirmininko sūnus)ir dar keli piliečiai prieš porą metų įkūrė bendrovę „Fortis Energy“su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu. 2008 m. šioje bendrovėje dirbo 2 žmonės, kurie gavo virš 300 000 Lt atlyginimo, bet įspūdingiausia, kad pelnas sudarė beveik 10 000 000 Lt. Ar tai ne aukso gysla? Ir ką jie veikė? Pardavinėjo Lietuvos elektrą į Rusiją. Jie net turi Rusijoje oficialią patronuojančią bendrovę AAB “Mežregijonenergosbit“, kuri randasi Maskvoje. O kokie milijonai šiem ponam atiteks, kai nesuprantama kodėl, bet per krizę bus uždaryta saugi, veikianti Ignalinos AE, juk būtent jie pardavinės elektrą Lietuvai.
Vėl girdėsim postringavimus apie rinką ir konkurenciją, bet mokėsim už tai mes iš savo kišenių, kurios darosi vis kiauresnės. O ponulių dujininkų storėja. Kodėl nė viena valdžia nenutraukia valstybei ir žmonėms pražūtingų sutarčių su „Rubicon grupės“ įmonėmis dėl šilumos ūkio? Ir tokių pavyzdžių sąrašą galima tęsti ir tęsti. Negi ne apie oligarchų kišenių paploninimą kalba LR Prezidentė D.Grybauskaitė, kai aiškina apie solidarumą? Gal ir ES galėtų būt su mumis solidari ir nereikalauti geros Ignalinos AE uždarymo krizės metu?
Manau, ne tik man, bet ir daugeliui kyla teisėtas klausimas, kodėl Lietuvos oficialios institucijos, kaip VSD, STT, FNTT, ekonominė policija ir prokuratūra net pirštelio nepajudina apginti šalį, žmones nuo neteisėto, bet jau tapusio legaliu reketo. Taip, kad nevykęs specialių tarnybų veiklos organizavimas, neskaidraus verslo nebaudžiamas egzistavimas, šimtamilijoninių lėšų pasisavinimas saujelės vertelgų jau tapo bendravalstybine problema ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Teisėsaugos institucijų abejingumas šiems procesams verčia pripažinti liūdną faktą: šalį, bent priimant esminius sprendimus ir nukreipiant finansinius srautus, valdo „valstybininkų“ remiami oligarchai. O bestuburė valdžia ir gera tam, kad luptų paskutinį kailį nuo pensininkų, dirbančių ir vaikučių.
Tai gal nebereikia stebėtis, kad masiškai ruošiamasi išeiti į gatves. O ką ponai patarsite, gal laukti kol mus kaip veršius nuves į skerdyklą?
2009-10-20
