Kiekvieną kartą naftos kainai reikšmingiau kilstelėjus, pasaulis aikteli ir sulaikęs kvapą spėlioja, ar jau atėjo momentas, kai naftos kainos atsispirs nuo ilgalaikių žemumų ir patrauks aukštyn, kaip jau ne vieną mėnesį yra laukiama.
Kodėl turėtų kilti?
Svarbiausia priežastis, kodėl taip turėtų nutikti, būtų susijusi su paklausa: ekonomikos augimas reiškia ekonominių procesų spartėjimą ir plėtrą, o tam reikia vis daugiau ir daugiau resursų, taip pat – elektros energijos ir kito kuro. Tačiau kaip tenka įsitikinti, stebint šių pastarųjų metų naftos kainų dinamiką, pasiūlos veiksnys yra ne ką ne mažiau svarbus.
Tiesą sakant, neverta stebėtis – bet kuriuos ekonominius procesus veikia paklausos ir pasiūlos santykis, o ne viena kažkuri jo pusė. Taigi, štai pasiūla pasaulinė naftos rinka tikrai neturėtų skųstis. Pasauliniai naftos išgavimo tempai yra pasiekę naujus rekordus, ir akivaizdu, kad artimiausiais mėnesiais būtent pasiūlos kitimą stebėsime itin atidžiai.
Per pastarąją savaitę pasaulinės naftos kainos nuo balandžio pradžios iki trečiadienio buvo pakilusios 6 JAV doleriais. Tai sudaro ne tokius ir menkus 12,5 proc.Priežasčių buvo keletas, tačiau, tenka pripažinti, jos buvo nelabai apibrėžtos. Pirmiausia, vyko intensyvios derybos dėl Irano atominės programos, ir nebuvo aišku, kaip jos baigsis. Antra, rinka sulaukė pavienių ženklų apie ketinimus mažinti gavybą, pirmiausia, JAV.
Nepaisant to, kainos augimo nuotaikos rinkose neišsilaikė – trečiadienį vakare paskelbtas naujausias savaitinis JAV naftos atsargų pokytis nustebino apimtimis.
Buvo laukta, kad JAV naftos atsargos galėtų augti 3 mln. barelių, o iš tiesų išaugo 11 mln. Tokios apimties atsargų didėjimas yra didžiausias per 14 metų. Kaip ir buvo galima tikėtis, naftos kaina sureagavo nedelsdama ir nuo trečiadienio popietės lygio nukrito 4 proc. Šiuo metu WTI rūšies barelio kaina yra 51 JAV doleris (4 proc. mažesnė nei metų pradžioje), „Brent“ rūšies – 56 JAV doleriai (2 proc. mažesnė nei metų pradžioje). Panašu, kad pasaulis toliau plūsta nafta, nepaisant tam tikrų ženklų praeitą savaitę, kad gavyba lyg mažėjo.
Ar Iranas išpildys lūkesčius?
Praėjusią savaitę Iranui ir vadinamajai P5+1 valstybių grupei pasiekus preliminarų susitarimą dėl Irano atominės programos sankcijų atšaukimo, toks susitarimas gali reikšti, kad rinką papildytų mažiausiai 1 milijono barelių per dieną pasiūla – tokia apimtimi mažėjo Irano naftos gavyba, pritaikius sankcijas 2012 metais (šiuo metu Irano naftos gavyba siekia apie 2,9 mln. barelių per dieną).
Susitarimą su P5+1 valstybių grupe Iranas turi laiko pasirašyti iki birželio 30 dienos. Kadangi Irano naftos gavybos kaštai yra labai žemi (produkcijos savikaina siekia vos 5-30 JAV dolerių už barelį), žinoma, Irano naftos gavybos didinimas darytų spaudimą naftos kainoms smukti. Tačiau čia pat reikia pastebėti, kad maža kaina turės savo „rizikos antkainį“. Niekas negali būti tikras, kad Iranas išpildys į jį dedamus lūkesčius dėl atominės programos bei vykdys tarptautinius susitarimus.
Paaiškėjus, kad susitarimas ir sankcijų atšaukimas yra tvarūs, Iranas dėl itin žemų produkcijos kaštų neišvengiamai atsiriektų savo pasaulinės naftos rinkos pyrago dalį – to ypač nelaukia skalūnų naftos išgavėjai JAV, Kanadoje ar giliuose vandenyse naftą išgaunantys Brazilijos gamintojai. Jų gamybos savikaina, skaičiuojama, siekia 50-100 JAV dolerių už barelį.
Įtempta situacija OPEC
Kitas veiksnys, lemsiantis naftos kainas, bus OPEC šalių pozicija. Kitas OPEC susitikimas vyks birželio 5 dieną Vienoje, taigi, likus vos keturioms savaitėms iki termino, kuomet Iranas turėtų galutinai pasirašyti susitarimus dėl atominės programos. Kol kas pasiryžimo nusileisti bei imti reguliuoti gavybą ir tokiu būdu suteikti pagrindą naftos kainoms kilstelėti nedemonstruoja nė viena didžioji naftos gavėja. Saudo Arabijos, svarbiausios naftos tiekėjos, gavyba yra pasiekusi pastarųjų 12 metų aukštumas (vidutinė kovo mėnesio gavyba siekė 10,3 mln barelių per dieną).
Jokių ženklų apie ketinimus imtis kažkokių veiksmų šiuo atžvilgiu nėra.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad OPEC šalys, kaip, beje, ir Rusija, jau dabar yra labai įsitempusios – valstybių biudžetai labai kenčia dėl dabartinių naftos kainų, kurios išlieka labai žemos jau palyginti netrumpą laiką. Tuo tarpu naftą išgaunančių šalių biudžeto pajamos yra suplanuotos, remiantis gerokai aukštesnėmis naftos kainomis. Kitais žodžiais tariant, OPEC šalys aukoja savo biudžetų sveikatą vardan noro daryti spaudimą kitoms naftą išgaunančioms šalims ir alternatyviųjų gavybos būdų verslovėms.
Ilgalaikėje perspektyvoje naftos kainos turėtų kilti
Visgi, „Danske Bank“ analitikai vertina, kad naftos ateities sandorių kainos šiuo metu yra gerokai žemiau prognozių, taigi verta sudaryti ateities sandorius žemesnėmis kainomis, nei jos gali iš tiesų būti ateityje.
Prognozuojama, kad trumpalaikis spaudimas dėl Irano susitarimo kainai mažėti išlieka, tačiau šis veiksnys nebus kertinis, ir ilgalaikė naftos kainų prognozė nekeičiama – „Danske Bank“ prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ rūšies naftos kaina 2016 metais sieks 78 dolerių už barelį. Tokios prognozės remiasi fundamentaliomis paklausos augimo priežastimis – kol prognozuojamas spartėsiantis pasaulio ekonomikos atsigavimas, tol tai lems ir augančių naftos kainų prognozes ilguoju laikotarpiu.
Tuo tarpu šiais metais, panašu, toliau matysime stumdymąsi tarp naftą išgaunančių šalių, rekordines gavybos apimtis ir aukštas atsargas. Viena vertus, žema energijos resursų kaina lemia atvangą vartotojams, kuomet jie atsilaisvinusias lėšas gali nukreipti vartojimui ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo – tai tinka daugeliui pasaulio šalių, tame tarpe tiek euro zonai, tiek ir Lietuvai. Kita vertus, aukštesnė naftos kaina leistų euro zonai padidinti pernelyg žemai nukritusią infliaciją, kas yra svarbiausias ECB tikslas šiais metais.
Giedrė Gečiauskienė
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
