Tadas Genutis
Kodėl mugė Kaune?
Jau aštunti metai Kaune vyksta Kazimiero mugė, kurią organizuoja Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjunga (pirmininkas Vidas Juodsnukis). Šios gražios idėjos sumanytojas ir rėmėjas – buvęs Kauno apskrities viršininkas, konervatorius Kazys Starkevičius. Kauniečiai pamena nedrąsius, suvaržytus pirmųjų renginių žingsnius. Kodėl buvo sumąstyta “Laikinojoje sostinėje” organizuoti Vilniaus kraštui būdingą šventę – sunkus galvosūkis… Bandau jį išnarplioti.
Kaip minėjau, iniciatoriaus vardas Kazimieras (o sūnaus taip pat Kaziukas!), tad – gal noras save įamžinti? O gal noras pagyvinti miesto veidą ir pritraukti turistus? Ne paslaptis, kad Kaunas turistų srautams – tai tik poilsio stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Čia jie neužsibūna, infrastruktūra Kaune neparuošta, nekalbant apie apleistus lankytinus objektus, purvinus ir šiukšlinus senamiesčio kiemelius, istorinių pastatų griuvėsius, apmirusią rotušę…
Yra ir trečioji versija: visi prisimename dipolio-dvimiesčio idėją, tad galbūt noras nenusileisti sostinei ir pagimdė šį renginį, antrinant arba mėgdžiojant Vilniaus Kaziuko mugę.
Vilniaus miesto Taryba protestavo, rašė įvairius straipsnius, net užpatentavo pavadinimą… Kauniečiai taip pat nesnaudė, lakstė į sostinę, domėjosi vardo patentavimu. Ir, atrodo, taip pat užpatentavo pavadinimą ”Kazimiero mugė”.
Gerai, kad neįmanoma užpatentuoti patį renginį ar scenarijų – tada tai jau kariautų, peštųsi abiejų miestų organizatoriai, net žiežirbos lakiotų…
Domėjausi “Kazimiero mugės” Kaune istorine atmintimi, tradicijomis, kalbinau etnologą prof. L. Klimką, Z. Kelmickaitę ir nieko nepešiau.
Štai ką kalba istoriniai šaltiniai: “Pagal tradiciją Vilniuje, Katedros aikštėje, vyksta Kaziuko mugė, įgavusi pavadinimą “Kaziukas”. Mugės metu vyksta karnavalinės eitynės, prekiaujama įvairiais namų apyvokos padargais, įrankiais… ir kitais dalykais. O taip pat Vilniaus verbomis, būdingomis tik šiam kraštui…” ( prof. P. Dundulienė).
Vadinasi, nei papročių, nei tradicijų “Kazimiero mugė” Kauno krašte neturi. Taip ir supraskime, kad tai – dirbtinis, išvestinis, sūkurtas renginys.
Kita medalio pusė – pripažinkime, jis prigijo Kaune, išbujojo, išpopuliarėjo, išaugo į didžiulę 3 dienų šventę šiais metais.
Prisiminimai iš praėjusių mugių
Prieš trejetą metų kultūrinė mugės programa pagyvėjo, tapo spalvingesnė, linksmino žmones teatralizuoti personažai arba kaukėti linksmuoliai, kalbino praeivius, prekeivius, šmaikštavo, erzeliojo…Tiesiog jautėme organizatorių kūrybingesnes užmačias, įstrigo atmintin tautinių juostų takas, skirtas pagerbti visiems Kazimierams, ne tik išskirtiniams svečiams.. O renginio vedančioji Kazytė ( Rima Čepurnienė) su savo vaikais (mea culpa… neprisimenu pavardžių!) nepabūgo pasirodyti pasigrimavusi, su dirbtinomis kasomis ir taip taikliai, smagiai “palaidyti gerklę”. Dvi dienas džiaugėmės jos sąmojais, anekdotais ir nuoširdžiu, uždegančiu žiūrovus, bendravimu.
Paliko neišdildomą įspūdį ir jos “vaikai”: Kaziukas bei Kaziukė.
Apie pastarąją – tai jau atskira šnekta: puiki apranga, grimas, vaidyba ir mokėjimas prajuokinti žiūrovą…O juk tai – ne aktoriai, tik saviveiklininkai – entuziastai, dar geriau, Kaziukė – persirengęs jaunuolis!
Netoli scenos ruseno lauželis, ir “Tėvas Kazys”(šaunusis Vilius Kaminskas) kepė blynus, šmaikštavo ir vaišino visus žiūrovus…
Tokie vedantieji pagyvino ir sušildė šią šventę, ji buvo šeimyniška ir sava…
"Kazimiero mugė – 2008” prasideda
Vos tik pasklido žinia apie šiųmetinį renginį, jau vienuoliktą valandą būrys korespondentų sukiojosi prie Kauno miesto savivaldybės, tikėdamiesi teatralizuotų akimirkų, sąmojo ir jumoro. Deja…
Vaikštinėjame, griežiant pučiamųjų orkestrui, ieškojome praeitų metų personažų – kaimyniškai pasisveikinti, norėjome paskanauti “tėvo Kazio” blynų…Nė padujų mūsų senųjų, mielųjų šventės šeimininkų!!!
Atriedėjo išraižyta bričkelė, traukiama stainaus žirgelio, lydima Užgavėnių kaukių (nesupratau kodėl – juk jau po Užgavėnių?), išlipo šventės organizatorius Kazimieras Starkevičius, o paskui jį, tik žiūrime, visas tuntas Seimo narių – konservatorių, Kauno miesto savivaldybės valdininkai, Kauno rajono valdininkai ir dar eilė nepažįstamų asmenų…. Net pats “Tėvynės sąjungos” partijos pirmininkas Andrius. Kubiliaus atrūko į Kauną… Tik lipa, tik grūdžiasi į sceną, vos sutilpo – trim eilėmis net sutojo. Ir prasidėjo kalbos, kalbelės, ditirambai, sveikinimai, pasigyrimai, savęs parodymai ir išgyrimai…
Lygiai valandą susirinkusieji į koncertinę programą privalėjo išklausyti “privalomojo”, “brežnevinio susirinkimo” pasirodymo. Su apdovanojimais (kiekvienam buvo įteiktos pintinės, gan brangiai kainuojančios, – 80-100 Lt)… Tik keista – kodėl raudonų gvazdikų nebuvo?…
Koncertinė programa vėlavo, kolektyvai bambėjo… Nesvarbu – toks scenarijus, taip numatyta…
Pagaliau, 13 val., vedantieji (kažkokia moteriškė tautiniais rūbeliais ir, žiū, mūsų “tėvas Kazys”- Vilius Kaminskas) valdiškais, sausais balsais, kaip per kokį susirinkimą, pradėjo koncertinę programą.
Už “Kazimiero mugės – 2008” durų
O mūsų “išrinktieji” pasivakščioję, pasižmonėję, prekeivius pakalbinę, save parodę, anot Seimo narės Rasos Juknevičienės, “pirkiniai jau netelpą į automobilio bagažinę”, sugužėjo į Kauno miesto savivaldybės kavinę. Pakalbinti nesileido, fotografuotis taip pat, tačiau ilgokai, kokias 3-4 val. užsisėdėjo, mat, posėdžiavo, tarėsi, ginčijosi…
Spėju, kad Tėvynės sąjungos išvažiuojamasis priešrinkiminis posėdis vyko būtent Kauno miesto savivaldybėje (bepigu, kai meras Andrius Kupčinskas – savas!), o priedanga irgi labai graži – “Kazimiero mugės “ svečiai.
Renginio organizatorių kabinete tai pat vyko “posėdžiai”, “pasitarimai” – tiek vedantieji, tiek organizatoriai iš ten nešėsi plastmasinius puodelius ir per šiaudelį traukė…ne bet ką, o vynelį arba dar ir stipriau.
Žandai tik raudo, akelės blizgėjo…
Kalbu taip, nes ir man viena iš organizatorių – p. Eva įpylė ir atnešė!
Bepigu švaistytis – ir konservatoriams, ir organizatoriams užteko… Tačiau pabandykime paskaičiuoti: pagal informaciją internete – parduota 500 leidimų prekiauti, 1 diena – 30 Lt, mugė vyko 3 dienas..
Taigi surinkta nei daug, nei mažai – 45 000 Lt. O kur dar rėmėjai? O kur projekto pinigai iš Kauno miesto savivaldybės?
Visus finansus, bilietus, sutartis tvarkė renginio partneris “Girstučio” sporto ir kultūros centras (direktorius Mindaugas Skvarnavičius).
Įdomu, ar vyko viešieji pirkimai, kaip to reikalauja įstatymai? Kokiu pagrindu dirbo organizatoriai, kai pagrindinės darbovietės yra kitose įstaigose? Pvz., LR Seimo nario padėjėja Eva Dalinkevičienė, “Girstučio” darbuotoja Gintarė Aleksandravičienė ir direktorius Mindaugas Skvarnavičius, Kauno miesto kultūros skyriaus specialistas Vilius Kaminskas, kelionių vadovė-renginių organizatorė Rima Čepurnienė ir kt. asmenys. Patikimi šaltiniai teigia, kad už šios šventės organizavimą organizatoriai ir pagrindiniai vedantieji atsiseikėjo po 2-3 tūkstančius litų.
O, be to, anot pirmininko Vido Juodsnukio, “LŠŪS yra visuomeninė organizacija, įkurta Seimo nario Kazimiero Starkevičiaus, ir dabar aktyviai dalyvaujančio bei remiančio jos veiklą, nepelno siekianti organizacija, todėl jokie tikrinimai yra nebaisūs”.
O gal vertėtų Kauno miesto savivaldybės kontrolieriui pasidomėti, kaip vis dėlto buvo panaudoti projektiniai pinigai? Kauno miesto mokesčių inspekcijai – ar teisingai bei teisėtai išleisti pinigėliai?
Klaidos klaidelės…
Renginio kultūrinę programą sudarė “Girstučio” darbuotoja Gintarė Aleksandravičienė. Ji sumąstė tokį “super” valdišką scenarijų – tik rimti, orūs ir gražūs lietuvaičiai, nes kaip čia juokausi prie valdininkijos, o dar Seimo narių? Jokių linksmybių, satyros, o jau apie teatralizuotus personažus –net neužsiminti.. Tai “ne lietuviškos tradicijos’, anot scenarijaus sumanytojos.
Populiariausią Lietuvoje jumoro grupę “Dzyvų dzyvai” nutrenkė į trečią dieną -matyt, galvojo, bus blogas oras, visi nuvargę, žiūrovų nebus, tegu sau pasirodo tuščiam laukui.
Deja, lyg tyčia trečioji diena buvo šilčiausia ir žmonių bene daugiausia…
Ieškau tautosakos, tačiau mugė – dideli turgūs, prekymečiai.
“Nešūkavęs, nerėkavęs, pilvo nejuokinęs – mugėje (jomarke) nepasibuvęs”.
“Kam ta mugė, kad nėr iš ko pasijuokti?”.
Patarčiau renginio prganizatoriams apsilankyti Vilniaus, savo konkurentų, “Kaziuko mugėje”. Jokių “valdiškų” susirinkimų, apdovanojimų, pasigyrimų, valandas trunkančių kalbų ir kitų formalumų. Šventinėje karnavalinėje eisenoje dalyvauja visi – persirengia ir organizatoriai, ir svečiai, kokio rango bebūtų. Šių metų eisenai vadovavo pats Kultūros departamento direktorius… nepabijojęs persirengti, smagiai nusiteikęs praeiviams anekdotus porino, net dainas užtraukė.
Tiek prie Didžiosios, tiek prie Mažosios scenos (Laisvės al. ir Daukanto gt.), susirinkę į koncertinę programą, pasigedo smulkios informacijos: kokie kolektyvai pasirodys ir kokiu laiku. Nei spaudoje, nei afišose, nei internete to nebuvo paskelbta. Tuo tarpu praeitais metais visą informaciją radome prie scenos pakabintose afišose. O šiais metais organizatoriai šypsojosi ir mįslingai tarsteldavo: “Laukite, šokite ir matysite”. Nieko sau, negi kabosi visas tris dienas ir nežinia ko lauksi!
Nesimatė minioje nei “čigonų”, “žydukų” ar kitokių persirengėlių, nesigirdėjo kvatojimo, erzelio. Keliose vietose įrengtos scenos, ir tik ten skambėjo muzika, sukosi poros. Prie Istorinės Kauno Prezidentūros čiurleno indėniška muzikikė. Tai jau gerai.
Ir staiga, lyg yla iš maišo, prieš akis išniro smagūs persirengėliai – “Diedas Kazys” ir ta pati praeitų metų “geltonkasė Kazytė”. Smagiai, tarmiškai juokaudami, kalbindami praeivius, apdovanodami saldainiais mažuosius, atseit, ieškojo savo vaikų. Čia pat vyko improvizaciniai pokalbiai, suvaidinami etiudai. Tiesiog šventė sielai, šiluma ir šypsenos. Kartu ir reklama prekeiviams, prie kurių vykdavo “menamos” derybos ar pokalbiai. Praeiviai guviai atsakinėjo, spaudė rankas persirengėliams, patarinėjo, kur ieškoti dingusių vaikiukų ir smagiai šypsojosi. Viena senučiukė padovanojo Kazytei žibuoklių – taip ir stovi tas vaizdelis prieš akis. Gaila, neturėjau fotoaparato.
Patarimas organizatoriams – štai ko trūksta šventei: gabių ir sąmojingų persirengėlių. Vienos poros per maža – Vilniaus mugėje dalyvauja daug saviveiklinių teatrų ir teatriukų.
Toliau traukiu į Rotušės aikštę – miesto širdyje tylu ir ramu. Ieškojau, pažadėtų spaudos konferencijoje, karietų, limuzinų ir senų automobilių. Klaidžiojau ir mąsčiau, kodėl nepasiūlius Rotušės aikštės renginių organizavimo firmai, jei jau patys nesugeba? Rotušės aikštė atgytų po 18 val., kai prekiautojai baigia prekybą: koncertai – jaunimui, gal jau įgrisę ir fejerverkai.
Iš žmonių veidų ir nuotaikos mačiau, kad trūksta kažko, ypač jaunimui, nors iki 22 val.
Pabaiga
Jeigu palyginčiau abu renginius Vilniuje ir Kaune, sakyčiau, abu turi savo veidą. Pripažinkime, Vilniaus “Kaziukas” – daug brandesnis renginys, kuris turi tvirtas istorines šaknis, puikų tautodailės paveldą – Vilniaus verbas. Šios šventės organizatoriai puikiai atnaujina senąsias tradicijas, atsikratydami statiško, sceninio renginio įvaizdžio. Jame dalyvauja visi, ne tik žioplinėja ar sukasi polkos ritmu. Pasivaikščiojus Vilniaus gatvelėmis, išgirsti saviveklinių kolektyvų dainuškas, sutartines tiesiog praeivių sraute ar šalia tvarkingo kiemelio, skverelyje…
Kauno “Kazimiero mugė” daugiau statiškas, koncentruotas keliose vietose, dirbtinai sukurtas renginys. Bet svarbiausia – prigijęs ir mėgiamas kauniečių. Tačiau jam trūksta vilnietiško paprastumo, dainingumo “čia ir čia pat”, o juk yra puiki vienalytė erdvė – Laisvės alėja, Vilniaus gatvė, Rotušės aikštė, kurią reiktų išnaudoti. Folkoriniai kolektyvai galėtų koncertuoti ne tik scenoje, teatrai ir teatriukai tikrai mokėtų pagyvinti ir sušildyti šį spalvingą renginį.
2008-03-28
