Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (toliau LSVKA) susirūpino dėl Lietuvos banko visuomenei ir įstatymo leidėjams pateikiamos galimai tendencingos, nepilnos ir sąmoningai iškraipytos informacijos, kuri, anot LSVKA prezidento Liutauro Valicko, diskredituoja ir diskriminuoja legaliai vartojimo paskolas, smulkiuosius vartojimo kreditus ir lizingo paslaugas teikiantį verslą ir daro lemiamą įtaką įstatymų leidėjams svarstant ir priimant teisės aktus, susijusius su šio verslo reglamentavimu.
„Lietuvos bankas, kuriam pavesta vykdyti nuolatinę finansų įstaigų priežiūrą, vertinti jų veiklą, analizuoti finansų sistemos veiklos rodiklius bei tendencijas, galimai piktnaudžiaudamas jam suteiktomis galiomis ir pasitikėjimu, visuomenei bei įstatymų leidėjams teikė sąmoningai atrinktas neigiamas, kritines žinias, diskredituojančias ir diskriminuojančias išskirtinai Vartojimo kreditų sektorių.
Dėl šių priežasčių pagrindinės Seime svarstomo Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos grindžiamos ne faktais ir objektyvių tyrimų duomenimis, o emocijoms ir nepilnais, selektyviais duomenimis, iškreipiančiais vartojimo kreditų sektoriaus problematiką bei tendencijas. Dėl to kuriamos klaidingos prielaidos ir neadekvačiai vertinamos siūlomo reguliavimo galimos pasekmės tiek visuomenei, tiek legaliai veikiančiam verslui“, – šiandien vykusioje spaudos konferencijoje teigė L.Valickas.
Pasak jo, Lietuvos bankas viešoje erdvėje teigia, kad „Vartojimo kreditų bendrovės neatsakingai vertina klientų kreditingumą; daugėja prasiskolinusių gyventojų, daugėja vartojimo kredito bendrovių inicijuotų turto areštų; finansų įstaigos sistemingai pažeidinėja įstatymus“.
„Tačiau minėti teiginiai yra tendencingi ir neatspindi tikrovės“, – tvirtino LSVKA prezidentas L.Valickas.
Jo teigimu, smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės atsakingai vertina klientų kreditingumą.
„Smulkiųjų vartojimo kreditų vartotojų Lietuvoje kreditingumo vertinimas yra griežčiausias ES. Prieš išduodant kreditą ryšio priemonėmis privalomai identifikuojama kliento tapatybė, jo mokumas vertinamas pasitelkiant kreditų biuro duomenis iš „Sodros”, Gyventojų registro tarnybos ir dar keliolikos duomenų bazių ir registrų bei laikantis Lietuvos banko mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, pagal kuriuos gyventojo išlaidos visiems kreditiniams įsipareigojimams dengti negali viršyti 40 proc. tvarių jo pajamų.
Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės 2015 m. rugpjūtį kreditų biurui „Creditinfo” pateikė daugiausiai – beveik 73 tūkstančius užklausų kreditingumui įvertinti. Palyginti – bankai ir kredito unijos pateikė perpus mažiau – 36 tūkst. užklausų, telekomunikacijų bendrovės – 50 tūkst. užklausų, vartojimo kredito ir lizingo bendrovės 61 tūkst. užklausų.
LSVKA įmonių, dirbančių Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse duomenimis, Lietuvoje asmenų, kurių prašymai suteikti kreditą atmetami, dalis yra viena didžiausių visoje ES. Tai reiškia, kad atsakingai vertinamos kiekvieno gyventojo, pateikusio prašymą suteikti kreditą, galimybės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – teigė L.Valickas.
Antra, gyventojų, kurie vėluoja laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, dalis nekinta.
„Kreditų biuro „Creditinfo” duomenimis, 2015 m. rugsėjo mėn. 90 ir daugiau dienų pradelstų įsiskolinimų smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėms dalis sudarė – 4,1 proc. nuo sutarčių, kurios buvo sudarytos 2015 m. kovą, 5,6 proc. nuo sutarčių, kurios buvo sudarytos 2014 m. rugsėjį, 7,2 proc. nuo sutarčių, kurios buvo sudarytos 2014 m. kovą ir 5,5 proc. nuo sutarčių, kurios buvo sudarytos 2013 m. rugsėjį. Lietuvos banko duomenimis.
Tuo tarpu 2014 m. bankų ir kredito unijų suteiktų vartojimo kreditų pradelstų įsiskolinimų dalis sudarė 14,8 proc, pradelstos būsto paskolos sudarė -6,9 proc.
Lietuvos banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį buvo išduoti 149 594 smulkieji (iki 290 eurų) vartojimo kreditai. Nutrauktų vartojimo kredito sutarčių, kai kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų, buvo 3821. Tai 26 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – spaudos konferencijoje pažymėjo L.Valickas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas, pateikdamas smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus pradelstų įsiskolinimų statistiką, visas skolas akumuliuoja – prideda ankstesniais laikotarpiais susikaupusius įsiskolinimus juos lyginant su per paskutinį ataskaitinį laikotarpį išduotų kreditų skaičiumi.
„Tokiu būdu iškreipiama pradelstų finansinių įsipareigojimų statistika“, – sakė LSVKA prezidentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vartojimo kreditų bendrovės inicijuoja tik 5 proc. visų fizinių asmenų turto areštų šalyje.
„Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis 2014 metais Lietuvoje iš viso buvo areštuota 141 952 fizinių asmenų turto vienetų. Vartojimo kreditų bendrovių inicijuoti 7800 turto areštų (2015 liepos 1 d. duomenimis) sudaro mažiau nei 5 proc. visų turto areštų. Tuo tarpu daugiausiai turto areštų inicijavo Lietuvos valstybė, bankai, komunalinių paslaugų bendrovės.
Lietuvoje nėra nė vieno atvejo, kad bankrutuotų asmuo, turintis skolą išimtinai tik už suteiktus smulkiuosius vartojimo kreditus. Iš šiuo metu bankrutuojančių asmenų tik 0,29 proc. sudaro tie, kurių skolų portfelyje drauge su skolomis kitiems kreditoriams yra skolų ir smulkiųjų vartojimo kreditų davėjams.
Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo kreditai teikiami be turto įkeitimo“, – pažymėjo L.Valickas.
Pasak jo, vartojimo kreditų davėjai laikosi Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Lietuvoje vartojimo kreditų teikimą reguliuoja ES teisė (pagrindinė direktyva „Dėl vartojimo kredito sutarčių”, 2008/48/EB) bei Nacionaliniai teisės aktai: LR Vartojimo kredito įstatymas, LR Finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos banko patvirtinti mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai.
„Lietuvos bankas šiais metais gavo 10 skundų dėl smulkiųjų vartojimo kreditų davėjų veiklos, per 60 skundų dėl didesnių nei 290 eurų kreditų davėjų veiklos, 15 skundų dėl lizingo paslaugų teikėjų veiklos. Per šį laikotarpį suteikta daugiau nei 550 tūkst. visų rūšių vartojimo kreditų. Vienas skundas tenka daugiau nei 5000 kreditų.
Skundų ir skirtų poveikio priemonių skaičius yra itin mažas, tiek palyginti su kitomis finansų paslaugas teikiančiomis įstaigomis, tiek palyginti su suteikiamų paslaugų skaičiumi“, – teigė L.Valickas.
Jis pabrėžė, kad LSVKA nariai visuomet vadovaujasi atsakingo ir etiško skolinimo principais, o tendencingai ir nuolat pateikiama Lietuvos banko atstovų informacija išskirtinai apie vieną finansinių paslaugų sektorių, LSVKA vertinimu, yra netoleruotina bei gali ilgainiui sudaryti sąlygas finansinių paslaugų oligopolijai šalyje atsirasti.
„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos banko skleidžiama galimai netiksli, nepilna, tikslingai klaidinanti informacija gali turėti esminės įtakos priimant Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto įstatymą, kuris spalio 1 d. skubos tvarka svarstomas Seime.
Pažymime, kad šiais veiksmais griaunama Lietuvoje veikianti vartojimo kreditų sistema, ribojama konkurencija ir sukuriamos sąlygos stambaus kapitalo finansų įstaigų dominavimui“, – pareiškė LSVKA prezidentas L.Valickas.
Specialioje darbo grupėje, rengusioje Vartojimo kredito įstatymo pataisas, dirbęs advokatų kontoros „GLIMSDTEDT“ partneris Linas Sesickas savo ruožtu teigė, kad stebina kai kurie Lietuvos banko siūlymai, nors Lietuvoje šios industrijos reguliavimas yra vienas griežčiausių.
„Darbo grupėje buvo siekta sutarti iš principo, ar reguliavimą būtina griežtinti. Buvo pripažinta, kad reikia griežčiau reguliuoti kai kuriuos dalykus – susijusius su kredito kaina, nepilnamečių apsauga, reklama. Šiame kontekste stebina, ką šiandien girdime iš Lietuvos banko, kad bendrovės patikrinimus atsainiai ir kad tą rodo didėjantis pažeidimų kiekis. Ir dabar Lietuvos bankas nori griežtinti kreditingumo vertinimo kriterijus. Ši nuostata buvo nagrinėta ir ES Teisingumo Teismo, kuris paliko gana plačią diskreciją bendrovėms, kaip tikrinti asmens kreditingumą. Griežtinant šį reguliavimą, turėsime reguliavimą, kuris bus griežčiausias ES. Realybėje tai reiškia, kad skiriamos baudos už dažnai nereikšmingus pažeidimus“, – teigė L. Sesickas.
L. Sesickas pateikė pavyzdį, kad JAV bankų paskolos sudaro 30 proc. smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo.
„Ten yra daug alternatyvų, Lietuvoje šios įvairovės mes neturime. Ir jei Lietuvos bankas eis tuo keliu, reguliuojant finansų sektorių, pagrindinis verslo finansavimo šaltinis bus bankai. Dabar, kaip mes žinome, gauti finansavimą gauti iš komercinių bankų yra lygu, kaip aš juokauju, metalinių kurpių sunešiojimui. Jeigu mes pripažįstame, kad smulkiųjų kreditų paslaugos yra legitimi industrucija, tai kodėl toks perdėtas dėmesys šiai industrijai – puikiai suprantame, kad reguliavimą galima sureguliuoti taip, kad jo neliktų“, – sakė advokatas.
L. Sesickas pabrėžė, kad Lietuva pagal neapmokėtų ar pradelstų smulkiųjų kreditų dalį yra Europos Sąjungos šalių sąrašo pabaigoje.
KK inf.
