Lietuva ir Lenkija numato dar glaudžiau bendradarbiauti transporto ir logistikos srityje, siekdamos plėtoti Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų transporto koridorių ir papildomas jungtis ir taip gerinti susisiekimą tiek su Vakarų Europa, tiek ir Ukraina. Tai numatyta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir Lenkijos infrastruktūros ministro Andrzejaus Adamczyko pasirašytame memorandume, šiandien Vilniuje, Valdovų rūmuose, vykstant bendram Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdžiui.
„Susisiekimo sektorius – viena iš Lietuvos ir Lenkijos strateginio bendradarbiavimo sričių – nuolat stiprina mūsų santykius, o dabar tai įtvirtiname ir konkrečiu memorandumu. Jame apibrėžti abiem šalims svarbių Europos transporto koridorių plėtros prioritetai, geležinkelio jungčių ir svarbiausių infrastruktūros projektų – „Rail Baltica“, „Via Baltica“, „Carpatia“ koridoriaus – įgyvendinimo klausimai, prie kurių jau dabar sėkmingai dirbame ir tęsime glaudų dialogą artimiausiu metu“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministrų pasirašytame bendradarbiavimo memorandume pažymėta, kad Šiaurės–Pietų krypties transporto koridorius, jungiantis tris jūras – Baltijos, Juodąją ir Egėjo, yra kaip niekad svarbus šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Siekiant padėti Ukrainai organizuoti alternatyvius transportavimo maršrutus, naujas multimodalinis koridorius turi sujungti Ukrainą ir Baltijos šalių jūrų uostus ir keliais, ir europinio standarto geležinkeliu.
Abi šalys taip pat sieks sudaryti sąlygas sujungti transkaspijos tarptautinį transporto koridorių su Baltijos jūra per Lenkiją ir Lietuvą, Juodosios–Baltijos jūrų geležinkelio jungtis. Šios linijos integravimas į esamą transeuropinio transporto tinklo TEN-T Šiaurės–Baltijos jūrų koridorių leistų pagerinti viso regiono susisiekimą geležinkeliais, pagreitinti Ukrainos krovinių vežimo procesą.
Gerinant susisiekimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat siekiant paskatinti keliones aplinkai draugišku geležinkelių transportu, sutarta dėl Vilnių ir Varšuvą sujungsiančio keleivinio traukinio – nepaisant kliūčių, jis turėtų pradėti kursuoti nuo šių metų gruodžio mėnesio.
Reguliarias keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas planuojama plėtoti trimis etapais: 2022–2023 m. vyktų keleivinio traukinio reisai maršrutu Varšuva–Mockava–Kaunas–Vilnius, 2023–2024 m. traukinys kursuotų maršrutu Varšuva–Kaunas–Vilnius, o nutiesus ir pradėjus eksploatuoti europinės vėžės greitąjį geležinkelį „Rail Baltica“ abiejų šalių sostinės būtų pasiekiamos tiesioginiu greituoju traukiniu.
Abi šalys laipsniškai didins keleivinių traukinių priežiūros tarp Vilniaus ir Varšuvos kokybės parametrus, tobulindamos esamą infrastruktūrą ir aprūpindamos geležinkelius reikiamais riedmenimis. Tai leis užtikrinti efektyvų ir greitą susisiekimą tarp šalių, siekiant, kad bendra tokios kelionės traukiniu trukmė iki „Rail Balticos“ įgyvendinimo neviršytų 8 valandų.
Lietuva ir Lenkija kartu sieks spartinti strateginės reikšmės „Rail Balticos“ projektą, bendradarbiauti planuojant, koordinuojant ir diegiant naujas keleivinių traukinių jungtis, plėsti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų aprėptį tarp didžiųjų miestų, įskaitant pagrindinius abiejų valstybių transporto mazgus – tarptautinius oro ir jūrų uostus. Iki 2026 m. ketinama įdiegti automatinį signalizavimą ruože Lietuvos ir Lenkijos siena–Kaunas, imtis reikiamų priemonių geležinkelio infrastruktūros būklei pagerinti maršrute Trakiškė–Sokulka.
Šalys taip pat išreiškė siekį gerinti karinio mobilumo sąlygas ir papildomai plėtoti kelių transporto jungtį per Aradnykų–Lazdijų sienos perėjimo punktą.
Bendradarbiavimo memorandumas pasirašytas Vilniuje, Valdovų rūmuose, vykstant bendram Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdžiui, kuriam pirmininkavo Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Tai jau trečiasis bendras Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdis, pirmasis įvyko 2020 m. rugsėjį.
