Vidmantė Jasukaitytė
Buvau sau pasižadėjusi, kad niekada neberašysiu apie politinį Lietuvos gyvenimą, nes be galo atsibodo tos dirbtinai sukeliamos „aktualijos“ – tiesiog iki gyvo kaulo įgriso „globaliniai“ pavojai ( kiekvienam, kas daug metų atidžiai stebi valstybės politinį gyvenimą, tiesiog iš anksto aišku, kokių priemonių imsis kokia partija vienam ar kitam tikslui pasiekti, arba, netikėtai išvydus kokią nors „priemonę“, tuojau pat supranti, kokio tikslo siekiama). Kadangi primityviai tobulai sukurti „mechanizmai“, kaip per kiekvienus rinkimus sąrašų viršuje atsidurtų ir į Seimą patektų vieni ir tie patys asmenys, politinė scena atrodo tarsi būtų prigrūsta supelijusių lėlių marionečių, kurios tik žiopčioja, tačiau už kurias kalba „Balsas“, pasislėpęs po stalu, tribūna, ar tiesiog implantuotas į lėlės pjuvenas… Patikėkite, politinių veikėjų mentalitetas toks aiškus, o jų bandymai pridengti tikrąsias veiksmų priežastis tokie skurdūs, kad net nebešlykštu…
Tačiau paskutiniu metu buvau net aš nustebinta: na, ir išradingumas… Kuriasi partija, kurios lyderis Arūnas Valinskas ir ši partija vadinasi „Prisikėlimo“ partija!
Kai p. Arūnas sumanė vesti laidą televizijoje, išgirdau balsų, kad iš to aišku, jog dabar sulauksime naujo politinio veikėjo. Pasirodo, kad televizija tautoje laikoma korumpuočiausių ryšių priedanga ir realiu laipteliu į vienokią ar kitokią šlovę. Tą matome pagal tai, kokios „šlovingos“ atsiranda naujos „žvaigždės“ (kai kurios iš jų tiktų nebent ant Budiono raitosios armijos kareivių kepurių su bokšteliais ), kaip „šlovingai“ jos iškiša „šlovingą“ koją, šlaunį ar tiesiog nuogą….. prieš foto aparatą… Na, o jeigu atvirai – nepatikėjau, kad savo amato žinovas veršis į Seimą – pirmiausia dėl to, kad ten neuždirbsi doru darbu milijono, o nedorai – žymiai didesnė rizika, negu užsiimant veikla, kurią jis puikiai išmano…
Apsirikau.
Dėl to ir rašau.
Pažįstu Arūną kaip puikų renginių organizatorių, kuris gali teisėtai pretenduoti į tarptautinių tokio amato meistrų lygį. Pažįstu jį ir kaip nesavanaudišką mecenatą – tikrai tikrai… Šis žmogus supranta įvairiapusį humorą, turi galvą, nenukrypsta nuo tikslų, kurių vienas svarbiausių – profesionaliai užsidirbti nemažus pinigus. Be to, jis puikiai valdo iškalbą, turi greitą reakciją, neleidžia būti išmuštam iš vėžių ir tai kai ką rodo.
Ir būtent tai labiausiai nesiderina su partijos kūrimu, kurios pirminiai lozungai visiškai neatitinka šio žmogaus intelekto. „…mes nežadame, kad nebus ekonominės krizės, tačiau jei tai įvyks, visiems bus linksma…“, – ar ne panašiai buvo išsireikšta?.. Arba „…jei visas Seimas miega, kodėl negalime miegoti ir mes?..“ – irgi kažkas panašaus nuskambėjo iš p. Arūno bendražygės lūpų…
Supratau! Partija kuriama šou pagrindu… Reali politinė partija, kuri ruošiasi griausmingai ateiti į valdžią! Na, geeeeras, – pasakytų koks jauniklis, bet mes jau mokyti. Tad pamąstykime…
Šou biznio meistras turi labai gerai išmanyti sąmonės valdymą, arba „masių valdymą“, kaip būtų išsireikšta anksčiau. Taip pat jis turi žinoti tam tikro visuomenės sluoksnio, t.y. „vartotojo“, skonį, jo silpnybes, polinkius, nes privalo žinoti, kaip jam perteikti savo skonį, savo požiūrį, savo madą arba „produktą“ ir iš to uždirbti pinigus, turėti naudą sau.
Į kokį „vartotoją“ apeliuoja „Prisikėlimo“ kūrėjai? T.y. į kokius rinkėjus, į kokį visuomenės sluoksnį nukreiptos rinkiminės priemonės, technologijos, šūkiai ir tai, ką mes dar pamatysime?.. Žinoma, į nelabai išprususius, turinčius labai ribotą meninį skonį, nelabai aukštas moralines vertybes, gyvenančius miesteliuose, gyvenvietėse, kaimuose, savo patriotines, etines bei moralines nuostatas dangstančius lėkštų anekdotų citatomis, kur nė iš tolo nekvepia savo tautinio bei moralinio identiteto suvokimu… Taip sakant, į „runkelius“. Taip sprendžiu iš daugybės požymių, o ypač iš to, kad Žvagulis, Starošaitė ir nemažai kitų „žvaigždžių“ buriasi aplink šou Meistro veiklos turinį. Jiems atrodo, kad atvažiuos štai keli žvaguliukai, padainuos kelis dzinguliukus, kokiam kaimelyje pakeis kelis kartus žydras kelnes, žydrą švarką, žydrus baltinius ir žydrą kaklaraištį į rožines kelnes, rožinį švarką, rožinius baltinius ir rožinį kaklaraištį (teko tai matyti), ir rinkėjai, užburti spalvų vaivorykštės, top top top prie urnų ir kaip avinėliai – visi į „Prisikėlimą“.
Manau, kad tai didelė klaida, ponas Arūnai.
Jeigu ta tautiūkštė, anot jūsų, suvoks, kokiais kvailiais juos laikote, gali būti, kad iš kokio nors miestelio teks mauti „nepasirenkant saugaus greičio“. Ta tautelė visai ne tokia jau kvailutė, žvaguliukų koncertais su abejotinos meninės vertės bei turinio dainuškomis taip pigiai jos nenupirksi, esu tuo visiškai tikra.
Žmonės moka savo ir savo vaikų gyvenimais, likimais, gyvenimo dešimtmečiais skurde už savanaudžių grobuonių oro gadinimą Seimo patalpose ir pinigų siurbimą iš Lietuvos bei iš ES programų į savo asmenines sąskaitas. Labai ciniškai atrodo ši partija, kuri net nesislepia, kad valstybės gyvenimą ir nenusisekusią politiką siekia paversti dar vienu šou. Tačiau vienas dalykas, kai šou stebi sotus ir turintis viešbutį ar restoraną kokiose nors mugu-pugu salose, o kitas dalykas, kai lietuvis, čia gimęs ir augęs, už paskutinius pinigus nusipirkęs bilietą ir be užsienio kalbos žinių išvažiavęs vargti į užsienius dėl duonos kąsnio, priverstas dar sužinoti apie naujus šou tėvynėje… Galite būti ne taip suprastas, mielas Arūnai…
Tačiau aš negalvoju taip blogai apie jus. Aš iš tikro manau, kad ruošiate didžiulį, itin gerai apmokamą renginį, už kurį bus pervesta į jūsų sąskaitą mugu-pugu salos banke ne mažiau dešimties milijonų (gal tai bus net ne litais). Nes tikrai netikiu, kad turėdamas tik tiek pasakyti, tik tiek pažadėti Lietuvai, kiek jau pasakėte, eitumėte į valdžią. Manau, kad pasakėte tik vieną dalyką teisingai: nebūtinai visi atlikėjai veršis į tą rinkiminį sąrašą, kad ten gali ateiti visai kiti asmenys, „specialistai“, o jūsų žvaguliukai tik lydės juos po Lietuvą ir darys masinę hipnozę vaivorykštiniais apdarais. Tie „specialistai“, manau, tikrai prityrę, jie savo patirtį sėmėsi ir kaupė – iš pradžių, manau,- šešėliniame biznyje, o vėliau tapo įmonių, koncernų savininkais. Šalia jų gali stovėti labai dideli politikai, net premjerai – pas mus iki šiol buvo įmanoma viskas… Nežinia, kiek neatrastų griaučių pradėtų vartytis nuošaliuose pelkėse, jei atvestumėte juos į valdžią. Nepatariu to daryti, – griaučiai kada nors prabyla, o mėnulis paliudija…
O be to – kam jums tepti jūsų vardą? Žinokite, net jei būtumėte į Seimą įneštas po baldakimu, vis tiek būsite sutryptas ir apspjaudytas ir iki senatvės nenusivalysite blogos reputacijos, o jums reputacija juk svarbi… O be to – Seimo nario legalūs pinigai labai maži… O nelegalūs… Kaip krikščionė, savo artimam nepatariu tuo užsiimti. Nors, kaip minėjau, manau jog jūs dėl mažų pinigų tikrai nerizikuosite nei savo prestižu, nei spekuliuosite Prisikėlimu. Taigi lieka tik labai dideli pinigai, o su jais – ir visas šešėlinė hierarchija, kuriai šis sumanymas atrodė gal ir labai jau neatspėjamas, bet – patikėkite – taip nėra, jis gana aiškus.
Nors… Jei ir atsisakytumėte toliau savo partiją kurti (girdėjau, kad per steigiamąjį suvažiavimą nesusirinko reikiamas dalyvių skaičius ir buvote priverstas išsisukinėti, jog daugelis dalyvių turi įgaliojimus atstovauti net 10-čiai žmonių (!!!!), vis tiek cinizmas bei panieka ir nepagarba Lietuvos žmonėms, kuriuos parodėte jau pirmaisiais savo lozungais, ilgus metus lydės jūsų vardą ir veiklą.
Apie „Prisikėlimą“ savo mintis išdėsčiau.
Manau, kad atsiras labai daug joms pritariančių.
Tačiau lieka mintys dar apie tai – kam naudinga ta partija, ir kiek dar jų gali atsirasti iki šių rinkimų. Girdėjau, kad dar gali būti mestos „į eterį“ ar ne keturios partijos… Lieka mintys apie tai – kam naudingas šis žmonių mulkinimo mechanizmas. Ieškokime įsivaizduojamų šios ir kitų naujų partijų kūrimosi rezultatų.
Štai jos ima mulkinti žmones savo reginėliais, buteliukais, dešimtrublėmis – kaip lengva tai padaryti oficialiame koncerte, apeinant rinkimų įstatymą… Ir žmogeliai nubalsuoja… Įsivaizduojama, kad nubyrės rinkėjai nuo Valstiečių partijos, nuo Tvarkos ir teisingumo, liberalų ir kitų… Tačiau tikrai mažiausiai nubyrės nuo naujųjų susijungusių – krikdemų ir konservatorių.
Jų lyderiai turi aiškų elektoratą, kurio vertybių supratimas gana pastovus. Taip pat nenubyrės nuo Socialdemokratų. Išauklėti tarybų valdžioje išmoktos partinės disciplinos, jie gali pakeisti savo partiją tik idėjiniu arba finansiniu pagrindu. Visiškai neatmetu galimybės, kad ir dabar greta „Prisikėlimo“ kūrimui diriguojančių stambiojo kapitalo atstovų už uždangos stovi ir vienas kitas „stambusis“, perėjęs visas LKP, LDDP, Socialdemokratų partijos evoliucijos stadijas. Tikrai, po tokio „prisikėlimo“ prisikelti galima gal tik pragare… O kad „Prisikėlimui“ nepakeliui su Tvarka bei teisingumu ir su liberalais, besikuriančios partijos lyderis jau pareiškė viešai…
Tačiau dar nuo ko gali būti „nuimti“ balsai, jei „Prisikėlimui“ pavyktų, – tai labai svarbu!..
Ogi nuo Algirdo Paleckio „Fronto“ !
Jei tikrai toks „Prisikėlimo“ tikslas – vadinasi, už „Prisikėlimo“ stovi ar tik ne pats Gediminas Kirkilas su juo „dirbančiais“ stambiaisiais… Arba net abudu K.
Gali taip būti.
Didžiausia klaida, kokią padarė socialdemokratai, – A.Paleckio pašalinimas iš partijos – tuo padovanodami sau labai didelių rūpesčių per rinkimus. Suprantu juos – jie kitaip negalėjo. Sovietinė drausmė tebėra sovietinė partinė drausmė. Stalinas net sušaudydavo tikruosius komunistus, suversdamas kaltę, esą jie išdavikai. Partijos evoliucionuoja daug lėčiau, negu žmonės.
Tačiau nebūdama aktyvioje politikoje, bet stebėdama savo valstybės dramatišką likimą ir mastydama apie priežastis bei galimas išeitis, dar prieš kelis metus atsakiau korespondentui į klausimą:
-Turi ateiti nauji žmones, jauna karta, turinti europinį mąstymą ir platų išsilavinimą.
Progreso draugė yra senosios kartos mirtis. Turi ateiti žmonės, nepasiduodantys stipriojo įtakai, nepažįstantys vergovės formų ir atmetantys moralinį šantažą. Turi ateiti žmonės, nepaėmę kyšio iš šešėlinio pasaulio ir nenufilmuoti nusikaltėlių kamerų. Aš labai laukiau – negi neatsiras nors kelios charizmatiškos asmenybės, nors keli ambicingi vyrai verslininkai, kuriems bus gėda dėl tokios Lietuvos, kokia ji yra šiuo metu? Nejaugi niekas nesiims atsakomybės už ateinantį laiką?
Kad „Fronto“ atsiradimas sujudino politinį pasaulį bei specialiąsias tarnybas, rodo, kad yra numatomos realios šios partijos galimybės – kurtis ir stiprėti. Manau, kad tam pakankamas motyvas yra būtent Algirdo Paleckio charizma.
Žinoma, jam amžinai kažkas prikaišios senelį, poetą Justą Paleckį…
Labai nesijaudinkite, mielas Algirdai, tikrai žinau, kiek daug žmonių išgelbėjo jūsų senelis iš tremties, kalėjimo, persekiojimo. Tame tarpe ir mano vyro tėvą Karolį Dineika – du kartus jį iš kalėjimo ištraukė. Apie jo išgelbėtus žmones būtų galima knygą parašyti… Kai tuo tarpu kiti tik skundė saviškius, rašė slaptus „donosus“ ir atsisakydavo vežamo į Sibirą kaimyno vaiką paslėpti… Jūs tikrai neprivalote pergyventi nei už senelį, nei už tėvą – turiu tam įrodymų, apie tai užsimenu ir savo romane „Kai mes buvome vilkai“. Pilnai pakanka jūsų nusiteikimo – kurti civilizuotą partiją, kurios civilizuoti tikslai… Bandykite tai daryti. Vien tai, kad jūs sugebėjote paprastai imti ir atsisakyti pakankamai solidaus posto, kuris jūsų amžiaus ir patirties politikui galėtų būti vertinamas kaip gana nebloga karjera, įrodo, kad išlaikėte vieną svarbiausių moralinių išbandymų – išbandymą baime.
Politikai dažniausiai suklumpa, kai juos apima baimė netekti valdžios, šlovės, padėties. Jūs iš karto papuolėte į pjudymo, smerkimo, patyčių mėsmalę, tačiau atsilaikėte ir nuosekliai einate savo pasirinktu keliu.
Kaip knygos herojai negali būti protingesni už jos autorių, taip partija negali būti padoresnė už jos įkūrėją – viskas juk prasideda nuo individualybės, nuo idėjos, nuo tikslo…
Jūsų ligšiolinę veiklą vertinu grynai etiniu, moraliniu aspektu. Žinant, kad Lietuvai šiuo metu labiausiai trūksta moralių vadovų, labai vertinu jūsų savybes, kurios atsiskleidė pastaruoju metu.
Turiu pasakyti, kad jums šiek tiek maišo tas pavadinimas, kurį pasirinkote, matyt, stichiškai, greitai, norėdami tuo žodžiu pabrėžti veržlumą, aktyvumą ir žūtbūtinį nesitaikstymą su tuo, kas vyksta šiandien. Tuo spekuliuos profesionalai – viešieji politikai, jau dešimtmečius nenueinantys nuo valdžios, ir slaptieji, t.y. slaptosios tarnybos, kurios šiuo metu aiškiai vykdo tam tikrų politikų užsakymus. Jus fotografuos, jei susitiksite su kuo nors kavinėje, tuojau pat atsiras mergaitė, ilgai ir nuobodžiai maiganti mobilųjį telefoną, atkreiptą į jūsų staliuko pusę…
Bet nesupanikuokite. Žinau, kad jus palaiko daugelis inteligentų. Juk jūs esate ta pirmoji politinė niša, į kurią gali orientuos jaunas verslininkas, studentas, mokslininkas, turintis ambicijų ir charizmos padėti savo valstybei atsikratyti pernelyg jau totalitarinio požiūrio, kad valdantieji yra geresnės kokybės ir tik jie gali atstovauti tautą visuose gyvenimo apraiškose.
Iš tikrųjų – nėra partijų Lietuvoje. Yra tik partiniu pagrindu susidarę klanai, neturintys jokių kitų tikslų, išskyrus savanaudiškus (tą aiškiausiai iliustruoja Darbo partija, kuri visa dirba tik vienam žmogui, kur visos partijos tikslas – jos įkūrėjo gerovė, padėtis, politinis prestižas).
Girdėjau, kad pavadinimą pakeisite. Kad jis neasocijuotųsi su ne taip sena praeitim…
Nors…
Jei dar „iš dangaus“ „nukristų“ pora „Prisikėlimo“ tipo partijų, pilnai tikiu, kad rinkimų dieną ant daugelio Lietuvos piliečių durų gali atsirasti popierėlis: “Nieko nėra namie, visi išėjo į Frontą“…
Netolimoje ateityje, po steigiamojo suvažiavimo, pažadu viešai paanalizuoti priimtą jūsų partijos programą, kaip ją matau savo akimis, ir pasakyti, ko dar tikiuosi iš jūsų partijos. Gal ji bus atidesnė senatvei, šeimai, besimokančiam jaunimui, Lietuvos gamtos apsaugai, kultūrai ir menui?.. O kaimo jaunimui, kaimo švietimui, kultūrai, o paprasto žmogaus sveikatingumui?
O gal savo tarpe atrasite ir tokių „aiškiaregių“, kurie pamatys, kaip Europos milijonai pumpuojami į privačias kišenes?
O gal atrasite ir mechanizmus, kaip tai sustabdyti?
Jūs jau pasakėte, kad sieksite atšaukti Lietuvos karius iš misijų Irake…
Tad gal jūsų partija imsis ir sunkiausio uždavinio,- negrąžinamai atšaukti iš valstybinių pareigų tuos Policijos ir Teisėsaugos pareigūnus, kurie dangsto narkobiznį, prekybą žmonėmis, Lietuvos turto parceliavimą, pinigų plovimą Sveikatos apsaugos ir kitose sistemose?..
O jei dar pabandytumėte pasiekti, kad visų neteisingai nuteistų bylos būtų peržiūrėtos iš naujo…
Tai didelis uždavinys. Beveik neįmanomai didelis. Niekas iš senosios kartos politikų nesiimtų šio uždavinio. To gali imtis tik jaunas, energingas idealistas, turintis pakankamai kultūros ir – nepalaužiamas savo siekiuose.
Tačiau, kaip ne kartą esu minėjusi, nei valstybė, nei jokia kita sistema negali vystytis be idealo. Idealai neatsiranda Gariūnuose, neatsiranda darant juodus darbus, imat kyšius, užsimerkiant prieš akivaizdų nusikaltimą. Idealai yra mūsų gyvenimo kryptis. Buvo tokių, kurie laikėsi idealų krypties, bet nedaug… Ir Lietuvos valstybė po ilgametės carinės Rusijos priespaudos sukurta saujelės idealistų… Bet jie užkrėtė žmones ir, laikui bėgant, idealus pažino ir priėmė visa Lietuva.
Jūsų turi būti daug. Jūs turite skelbti savo siekius atvirai ir garsiai, nors suprantu, kad jums bus labai sunku tą daryti – jūs esate pavojingi grobuonims, kurie negalvoja apie visus žmones, o tik apie save.
Kai kurie Sąjūdžio idealistai seniai yra nustumti naujųjų laikų karjeristų – jie irgi buvo pavojingi. Bet jie gyvi ir jie turi patirtį…
Jums padės daug kas, jei pamatys idealistinę kryptį jūsų praktinėje veikloje.
Galų gale – jums padės Vilniaus grindiniai, Neries kilpa, – visa, kas sudaro nematomą mūsų sostinės veidą, mūsų krašto dvasią. Ir jums, be abejo, padės jauni žmonės. Nes iki šiol jie neturėjo, ką remti…
Labai tuo tikiu.
Taip ir bus.
Sveikinu Jūsų partijos steigiamąjį suvažiavimą ir visus, kas jame dalyvauja.
Būkite tvirti, džiugūs, kaip džiugus yra kiekvienas, darantis teisų darbą, ir į jūsų gretas įsilies abejojantys, kurie seniai nejuto džiugesio savo gyvenime…
2008 m. gegužės 24 d.
