Lietuvos Respublikos Prezidentui 2008 02 04
J.E. Valdui Adamkui
Prezidento kanceliarija
Simono Daukanto a. 3, LT 01021 Vilnius
I. Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo 2008-01-15 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2799, o po svarstymo, 2008-02-01, Seimas 68 balsais priėmė Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2799(4).
Reikėtų iš karto atkreipti dėmesį į tai, kad LEO, LT vadinimas “nacionaliniu investuotoju” yra tik dėl akių. Kaip matyti iš priimto įstatymo, LEO, LT į nieką neprivalo investuoti, o atvirkščiai, gaus pelną iš to, jog valdys pelningiausią ir mažiausiai investicijų reikalingą nacionalinės elektros energetikos dalį – visą Lietuvos elektrinių gaminamos elektros perdavimo ir skirstymo sistemą. O AE, kaip visuomenei jau paaiškino Ministras pirmininkas, bus statoma iš paskolos, kurią paims Vyriausybė.
Be to, LEO, LT gali nestatyti naujos AE ir jungčių su kitomis šalimis, jei Vyriausybė ir pasiskolins lėšų. Pagal įstatymą LEO,LT rūpestis – elektros perdavimo ir skirstymo tinklų valdymas, paprasčiau-rinkti pinigus iš elektros energijos vartotojų.Tiesa, ji galės rūpintis AE statyba ir jungtimis tiek, kiek norės, arba, kaip parašyta įstatyme-“privačios iniciatyvos pagrindu”, “siekiant naudos savo akcininkams.” Beje, valstybė ir negali privačių savininkų versti ką nors daryti valstybei, išskyrus mokesčių mokėjimą. Todėl įstatymas toks aptakus.
Šio įstatymo turinys prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, įskaitant Lietuvos Konstituciją, yra korupcinio pobūdžio, įteisina didelės dalies nacionalinio turto-energetikos-iššvaistymą (perleidimą privatiems asmenims apeinant privatizavimo įstatymą ir negaunat nė lito), sukels elektros energijos kainas ir pakenks nacionalinio Lietuvos saugumo interesams.
Be to, įstatymas priimtas šiurkščiai pažeidžiant įstatymų priėmimo tvarką.
II. Įstatymo turinys pažeidžia ES ir Lietuvos teisę, Lietuvos nacionalinius interesus, yra korupcinis, o įstatymo priėmimo tvarka pažeidžia Seimui privalomus procedūros reikalavimus:
II.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1426 nutarė:
1) Pritarti derybų su akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku (UAB NDX Energija) dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo rezultatams –nuostatoms, išdėstytoms nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarties, akcininkų sutarties ir nacionalinio investuotojo įstatų projektuose: dėl nacionalinio investuotojo įstatinio kapitalo ir akcijų pasiskirstymo tarp akcininkų; dėl nacionalinio investuotojo veiklos tikslo ir pagrindinių uždavinių; dėl Kauno hidroelektrinės (Kauno HE) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) atskyrimo nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ (beje, šiame dokumente nurodoma, kad tas atskyrimas galimas ne anksčiau kaip po dviejų metų); dėl disponavimo nacionalinio investuotojo akcijomis.
2) Pritarti Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir jį kartu su nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarties, akcininkų sutarties ir nacionalinio investuotojo įstatų projektais pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.
Vadinasi, iš esmės Vyriausybės pateiktasis ir Seimo priimtasis įstatymo projektas yra Vyriausybės derybų su UAB “NDX energija” rezultatų įforminimas.
Tačiau iš paminėtų derybų rezultatus įforminusių tekstų matyti, kad šios derybos buvo neteisėtos, todėl jų rezultatas – neteisėtas ir to rezultato legalizavimas Seimo priimtuoju įstatymu – irgi neteisėtas.
Kodėl? Todėl, kad 2007 metais priimtas Atominės elektrinės įstatymo 11 str. nustatė, kad Vyriausybė ir akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas (UAB “NDX Energija”) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turi teisę investuoti į nacionalinio investuotojo – akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įstatinį kapitalą, o Vyriausybę įstatymas tik dėl to ir įgalino derėtis su UAB NDX energija, t.y. dėl visų ar dalies, sudarančios daugiau kaip 1/2 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime investavimo į nacionalinį investuotoją- AB „Lietuvos energija“ ir, mainais, – tos bendrovės akcijų įsigijimo.
Kitaip sakant, Vyriausybė ir NDX energija turėjo teisę, laikantis Atominės elektrinės įstatymo nuostatų, derėtis dėl to, kaip VST, apeinant privatizavimo procedūras ir viešus konkursus, privatizuoja dalį nacionalinės bendrovės “Lietuvos energija” kapitalo.
Tačiau iš derybų rezultatų matyti, kad Vyriausybės pareigūnams buvo maža atiduoti VST savininkams tik AB “Lietuvos energija” valdomos nacionalinės energetikos dalį. Nutarta atiduoti privatiems savininkams daug vertingesnę dalį, tuo Seime sukeliant parlamentarų įtarimus dėl korupcijos.
Dėl ko gi suderėta? Kaip matyti iš Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr.1426 patvirtintų derybų rezultatų, Vyriausybės patvirtinto ir pateikto Seimui įstatymo projekto, prie projekto priede pateiktų minėtu nutarimu patvirtinto ”Vyriausybės ir UAB “NDX Energija” sutarties projekto “Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo” http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3120990i, Vyriausybė su šia privačia bendrove susiderėjo panaikinti Atominės elektrinės įstatymo 10 str. nustatytą nacionalinės bendrovės “Lietuvos energija” statusą kaip nacionalinio investuotojo statusą. Vietoje to sutarta kurti kitą bendrovę, tariamai nacionalinį investuotoją – AB LEO, LT. Šiai bendrovei perduodamos nacionalinės bendrovės AB “Lietuvos energija” akcijos ir kitos nacionalinės bendrovės –RST – akcijos. Kitaip sakant, į LEO, LT sudedama visa Lietuvos elektros energetika. O VST, įnešusi į LEO, LT tas pačias savo akcijas, už kurias pagal įstatymą jai priklausė tik dalis AB “Lietuvos energija” kapitalo, tampa visų nacionalinių elektros energetikos bendrovių valdytoja. Jai priklauso beveik 40 proc. akcijų.
Be to, suderėta ir tai nurodyta Vyriausybės pateiktoje ir Seimo 2008-02-01 priimtoje naujoje Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, kad LEO, LT (tariamam “Nacionaliniam investuotojui”, kuris iš tikrųjų pagal šiuos teisės aktus nieko neinvestutoja) visada nuosavybės teise priklausys ne mažiau kaip 2/3 AB „Lietuvos energija“, AB Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiu būdu minėti privatūs asmenys per LEO, LT įgyja dar papildomai didelę dalį turtinių teisių į visą būsimą valstybinių bendrovių AB Lietuvos energija ir AB RST turtą, o tai yra visos elektrinės ir Kruonio HAE. Kaip rodo Vyriausybės pateikti susitarimų projektai, susitarta, kad šios elektrinės bus atskirtos ne anksčiau, kaip po dviejų metų (viešai tvirtinama, kad jau atskirtos).
Vadinasi, be privatizavimo proceso, be konkurso, nieko nemokant, o žaidžiant brangiai įvertintomis VST akcijomis ir visuomenei bei Seimo nariams nepaskelbtu būdu labai pigiai įvertinus nacionalinį elektros energetikos ūkį, esami NDX energijos akcininkai, kaip nurodoma derybų dokumentuose – Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Gintaras Marcinkevičius, Nerijus Numavičius, Julius Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius, Mindaugas Bagdonavičius ir Darius Nedzinskas – valdys beveik 40 proc. nacionalinės elektros energetikos pelningiausios dalies-perdavimo ir skirstymo sistemas, už prisijungimą prie kurių turės mokėti kiekvienas mūsų šalies ar užsienio vartotojas.
Šitaip, neskaidriai apeinant privatizavimo įstatymą, net neįkainojus perleidžiamo turto realia kaina, įvyko beveik 40 proc. nacionalinės elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos privatizacija už VST akcijų dalį, kuri valstybei nereikalinga.
Ar esant skaidriems veiksmams ir laikantis nacionalinių interesų, būtų lengva patikėti, kad 96 proc. VST (valdančios tik dalį skirstomųjų tinklų) akcijų yra vertos beveik keturiasdešimt procentų visos nacionalinės elektros energetikos, “pagrindinės Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalies – elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų tinklų” (suderėtų įstatų projektas ir Vyriausybės teikta bei Seimo 2008-02-01 priimta nauja Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
Tokiu būdu Vyriausybės pareigūnai, derėdamiesi ne dėl to, dėl ko įpareigojo įstatymas, o dėl įstatyme nenustatytų didesnių turtinių teisių valstybės turto sąskaita privatiems asmenims, o Vyriausybė tvirtindama tokių neteisėtų derybų rezultatus, ir Seimas juos legalizuodamas įstatymu, pažeidė Konstitucijos reikalavimą visiems valdžios atstovams ir pareigūnams laikytis įstatymų. Be to, buvo pažeista iš Konstitucijos išplaukiantis teisėtos teisės aktų leidybos reikalavimas. Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime pabrėžė, kad “<…> tokia teisės aktų leidybos praktika, kai iš pradžių ne nustatomos teisės normos, pagal kurias turi būti sudaromi susitarimai, bet susitariama, o tik po to nustatomos teisės normos, atspindinčios susitarimą, yra ydinga, nes paneigia vieną iš svarbiausių įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principų, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje.” Šiuo atveju įvykdytas dar grubesnis pažeidimas: įstatymas nustatė, dėl ko derėtis, bet buvo susiderėta kitaip, o po to derybų rezultatų pagrindu pakeistas įstatymas. Tai rodo, kad privatūs asmenys, o ne Tautos išrinktieji, valdo įstatymų leidybą.
Vien dėl šio pažeidimo negalima laikyti Seimo priimtą įstatymą atitinkančiu konstitucinius įstatymų leidybos pagrindus.
II.2. Neteisėtų derybų rezultatus įtvirtinantis ir Vyriausybės pateiktas Seimui Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2799 buvo išdalintas Seimo nariams svarstyti Seime be Europos Teisės departamento išvadų tam projektui. Tuo pažeista Seimo Statuto 136 str. 5 dalis, kuri reikalauja, kad įstatymų projektai kartu su Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadomis išdalinami Seimo nariams ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje.
Pažymėtina, kad priimant Atominės elektrinės įstatymą 2007 metais, buvo neigiama Europos Teisės departamento išvada. Joje nurodyta, kad VST įtraukimas į įstatymą ir AE projektą, kaip bendrovės, jau valdančios dalį elektros energetikos sistemos (dalį skirstomųjų tinklų) sustabdo šį projektą tol, kol nebus Europos Komisijos išvados, jog ji leidžia tokią privačios bendrovės kapitalo koncentraciją vienos šalies energetikoje. Išvadoje nurodyta į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas), kuriuo visų pirma siekiama užtikrinti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma. Konkurencija neturi būti apribojama dėl kapitalo koncentracijos, dominuojančios padėties atsiradimo arba sustiprėjimo. Pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalį yra laikoma, kad koncentracija vykdoma, kai bet kokiu būdu (sujungimo ir pan.) įtaką elektros energetikos įmonėje įsigijo vienas arba daugiau asmenų, kurie jau kontroliuoja bent vieną įmonę, arba kai įmonę įsigijo viena ar daugiau įmonių sudarius sutartį arba kitomis priemonėmis, kurios leidžia tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti visą arba dalį vienos arba daugiau kitų įmonių. Kaip tik tokios kontrolės teises tiek pagal galiojantį įstatymą, tiek, tuo labiau, pagal Vyriausybės pateiktą neteisėtas derybas įforminantį Įstatymo pataisų projektą XP-2799 įgytų VST( UAB NDX energija).
II.3. Seimo narys K.Čilinskas pateikė Seimui ir užregistravo alternatyvų Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui pataisų projektą, kurio esmė – neskaidriai VST savininkams perleidžiamą nacionalinės elektros energetikos dalį parduoti viešame ES teisės reikalavimus atitinkančiame konkurse. Seimas, pažeisdamas Statuto 137 str. 3 dalies reikalavimus, nesvarstė to projekto kartu su Vyriausybės pateiktuoju, atmetė, tarsi ne alternatyvinį projektą.
II.4. Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas 2008-01-31 išvadoje nurodė derybų rezultatus įtvirtinančio ir Vyriausybės pateikto Seimui projekto prieštaravimus ES bei Lietuvos teisei, įskaitant prieštaravimą Konstitucijai.
Be kitų teisės pažeidimų Departamentas nurodė, kad Vyriausybė siūlo Seimui pakeisti įstatymą, atsižvelgiant į jau įvykusių derybų, kuriose buvo susiderėta dėl kitokio nacionalinio investuotojo formavimo modelio, nei nustatyta siūlomame keisti įstatyme, rezultatus, t.y. prašo suteikti įgaliojimus derėtis po to, kai derybos pasibaigė. Pažymėtina, kad įstatymo galia turi būti nukreipta į ateitį. Principas įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (lex retro non agit), be kita ko, reiškia, kad teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas dar 2000 m. spalio 18 d. nutarime pabrėžė, kad “<…> tokia teisės aktų leidybos praktika, kai iš pradžių ne nustatomos teisės normos, pagal kurias turi būti sudaromi susitarimai, bet susitariama, o tik po to nustatomos teisės normos, atspindinčios susitarimą, yra ydinga, nes paneigia vieną iš svarbiausių įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principų, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje.”
Toliau Seimo Teisės departamentas nurodė, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nacionalinis investuotojas yra nacionalinė energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Tokiu būdu siūloma keisti nacionalinio investuotojo formavimo modelį. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas nacionalinio investavimo formavimo modelis buvo aptartas nepriklausomo eksperto UAB “Deloitte Lietuva” atliktame įstatymo projekto Nr.XP-2144 ekspertiniame įvertinime. Jame nurodyti tokie siūlomo nacionalinio investuotojo formavimo modelio neigiami aspektai:
“- Naujai steigiama holdingo bendrovė pradiniame etape neturėtų personalo, finansinių išteklių ir potencialo bei kredito reitingų, kurie gali būti būtini numatytiems projektams įgyvendinti;
– Naujai steigiamos holdingo bendrovės pajėgumas įgyvendinti numatytus projektus galėtų būti pasiektas ne anksčiau kaip per 24 mėnesius nuo jos įsteigimo”. (žr. Ekonomikos komiteto 2007 m. birželio 6 d. išvada dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto (XP-2144) Nr.25).
Seimo Teisės departamentas pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip būtų išvengta nepriklausomo eksperto nurodytų neigiamų pasekmių.
Seimo Teisės departamentas taip pat prisijungė prie Europos teisės departamento nurodymo, kad VST, kaip jau valdanti dalį elektros energetikos ūkio, pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas), neturi teisės be Europos komisijos leidimo koncentruoti savo rankose kitas to ūkio dalis.
Teisės departamentas patvirtino savo jau anksčiau duotą išvadą, kad įstatymo nuostatos, nustatančios išskirtinę ūkio subjekto padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, yra nesuderinamos su Konstitucija.
Pagrindinis komitetas, t.y. Ekonomikos, ir Seimas pritarė Vyriausybės siūlomoms pataisoms, nesiskaitydami su Teisės departamento išvadomis ir motyvuotai jų neatmesdami.
Be kitų teisės pažeidimų Departamentas nurodė, kad Vyriausybė siūlo Seimui pakeisti įstatymą, atsižvelgiant į jau įvykusių derybų, kuriose buvo susiderėta dėl kitokio nacionalinio investuotojo formavimo modelio, nei nustatyta siūlomame keisti įstatyme, rezultatus, t.y. prašo suteikti įgaliojimus derėtis po to, kai derybos pasibaigė. Pažymėtina, kad įstatymo galia turi būti nukreipta į ateitį. Principas įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (lex retro non agit), be kita ko, reiškia, kad teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas dar 2000 m. spalio 18 d. nutarime pabrėžė, kad “<…> tokia teisės aktų leidybos praktika, kai iš pradžių ne nustatomos teisės normos, pagal kurias turi būti sudaromi susitarimai, bet susitariama, o tik po to nustatomos teisės normos, atspindinčios susitarimą, yra ydinga, nes paneigia vieną iš svarbiausių įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principų, kad teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai privalo veikti tik ateityje.”
Toliau Seimo Teisės departamentas nurodė, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nacionalinis investuotojas yra nacionalinė energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Tokiu būdu siūloma keisti nacionalinio investuotojo formavimo modelį. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas nacionalinio investavimo formavimo modelis buvo aptartas nepriklausomo eksperto UAB “Deloitte Lietuva” atliktame įstatymo projekto Nr.XP-2144 ekspertiniame įvertinime. Jame nurodyti tokie siūlomo nacionalinio investuotojo formavimo modelio neigiami aspektai:
“- Naujai steigiama holdingo bendrovė pradiniame etape neturėtų personalo, finansinių išteklių ir potencialo bei kredito reitingų, kurie gali būti būtini numatytiems projektams įgyvendinti;
– Naujai steigiamos holdingo bendrovės pajėgumas įgyvendinti numatytus projektus galėtų būti pasiektas ne anksčiau kaip per 24 mėnesius nuo jos įsteigimo”. (žr. Ekonomikos komiteto 2007 m. birželio 6 d. išvada dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto (XP-2144) Nr.25).
Seimo Teisės departamentas pažymėjo, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip būtų išvengta nepriklausomo eksperto nurodytų neigiamų pasekmių.
Seimo Teisės departamentas taip pat prisijungė prie Europos teisės departamento nurodymo, kad VST, kaip jau valdanti dalį elektros energetikos ūkio, pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas), neturi teisės be Europos komisijos leidimo koncentruoti savo rankose kitas to ūkio dalis.
Teisės departamentas patvirtino savo jau anksčiau duotą išvadą, kad įstatymo nuostatos, nustatančios išskirtinę ūkio subjekto padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, yra nesuderinamos su Konstitucija.
Pagrindinis komitetas, t.y. Ekonomikos, ir Seimas pritarė Vyriausybės siūlomoms pataisoms, nesiskaitydami su Teisės departamento išvadomis ir motyvuotai jų neatmesdami.
Teisės departamentas patvirtino savo jau anksčiau duotą išvadą, kad įstatymo nuostatos, nustatančios išskirtinę ūkio subjekto padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, yra nesuderinamos su Konstitucija.
Pagrindinis komitetas, t.y. Ekonomikos, ir Seimas pritarė Vyriausybės siūlomoms pataisoms, nesiskaitydami su Teisės departamento išvadomis ir motyvuotai jų neatmesdami.
II.5. Kadangi Seimo Teisės departamentas nurodė Vyriausybės pateikto projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, tai pagal Seimo Statuto 67 str. 3 p. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo duoti išvadą dėl Vyriausybės pateikto ir Seimo Ekonomikos komiteto svarstomo projekto atitikimo Konstitucijai.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2008 01 16 pritarė Seimo Teisės departamento išvadai dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai. Komitetas 2008 01 16 nusprendė:
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2008 01 16 pritarė Seimo Teisės departamento išvadai dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai. Komitetas 2008 01 16 nusprendė:
1. Projekto XP-2799 nuostatos, nustatančios išskirtinę tam tikrų ūkio subjektų padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir proporcingumo principams.
Projekto XP-2799 nuostatos, nustatančios išskirtinę tam tikrų ūkio subjektų padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir proporcingumo principams.
2. Projekto XP-2799 nuostatos, nustatančios išskirtinę tam tikrų ūkio subjektų padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, galimai prieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytiems nediskriminavimo ir skaidrumo principams ir nesuderintos su ES 2003 m. birželio 26 d. direktyvos 2003/54/EB 6 straipsnio 1 dalimi.
Projekto XP-2799 nuostatos, nustatančios išskirtinę tam tikrų ūkio subjektų padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu, galimai prieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytiems nediskriminavimo ir skaidrumo principams ir nesuderintos su ES 2003 m. birželio 26 d. direktyvos 2003/54/EB 6 straipsnio 1 dalimi.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturėjo įgaliojimų derėtis kitaip, nei nustato šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturėjo įgaliojimų derėtis kitaip, nei nustato šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymas.
4. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 47 straipsnio 1 dalimi turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada, o taip pat Europos Komisijos leidimas (2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės). Pažymėtina, kad negavus leidimo kapitalo koncentracijai teisės aktų nustatyta tvarka, įstatymo nuostatos dėl nacionalinio investuotojo suformavimo negalėtų būti įgyvendintos.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 47 straipsnio 1 dalimi turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada, o taip pat Europos Komisijos leidimas (2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės). Pažymėtina, kad negavus leidimo kapitalo koncentracijai teisės aktų nustatyta tvarka, įstatymo nuostatos dėl nacionalinio investuotojo suformavimo negalėtų būti įgyvendintos.
5. Neaišku, kokiu būdu nacionalinis investuotojas dalyvautų statant nurodytas elektros energetikos sistemų jungtis. Pagal Atominės elektrinės įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnį projekto įgyvendinimo bendrovė turėtų būti atsakinga tik už atominės elektrinės projekto įgyvendinimą.
Neaišku, kokiu būdu nacionalinis investuotojas dalyvautų statant nurodytas elektros energetikos sistemų jungtis. Pagal Atominės elektrinės įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnį projekto įgyvendinimo bendrovė turėtų būti atsakinga tik už atominės elektrinės projekto įgyvendinimą.
6. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip būtų išvengta nepriklausomo eksperto UAB “Deloitte Lietuva” nurodytų neigiamų pasekmių.
Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip būtų išvengta nepriklausomo eksperto UAB “Deloitte Lietuva” nurodytų neigiamų pasekmių.
Po šios išvados Seimas turėjo laikytis Seimo Statuto 139 straipsnio, pagal kurį įstatymo projektas, jei jame Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai, negali būti svarstomas Seime, jei nėra kartu teikiamos Konstitucijos pataisos. Jokios Konstitucijos pataisos nebuvo pateiktos, todėl Ekonomikos komitetas neturėjo teisės pritarti projektui, o Seimo pirmininkas jį teikti Seimui svarstyti ir priimti.
II.6. Paskelbęs Seimui šį absoliutų įstatymo projekto ir Ekonomikos komiteto išvadų svarstymo negalimumo pagrindą, Seimo narys K.Čilinskas 2008 01 31 Seimo posėdyje pasiūlė atmesti Ekonomikos komiteto išvadą, kurį tvirtino Vyriausybės pateiktą projektą. Seimo dauguma atmetė šį Seimo nario K.Čilinsko siūlymą be motyvų.
II.7. Įstatymo projektas buvo svarstomas ir priimtas, nesant Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, ar nėra korupcinis toks įstatymas, kuriuo beveik 40 proc. nacionalinės elektros energijos ūkio perleidžiama privatiems asmenims be viešo konkurso, nepaisant teisinių institucijų nurodymų, jog tai pažeidžia ES ir Lietuvos teisę.
Įstatymo projektas priimtas nesant Valstybės saugumo departamento išvadų, ar nacionaliniams interesams neprieštarauja tai, kad privatūs asmenys, įsigiję be konkurso beveik 40 procentų nacionalinės elektros energetikos su teise tą turtą perleisti bet kam (pagal įstatymą ribojama tik Vyriausybės teisė pardavinėti akcijas). Juk Rusijos “Gazprom” visada per savo dukterines įmones sumokės kelis kartus daugiau, nei rinkos kainą už teisę kontroliuoti 40 procentų Lietuvos elektros energetikos.
Seimo nariai reikalavo palaukti minėtų tarnybų išvadų, tačiau įstatymas buvo priimtas jų nesulaukus.
II.7. Įstatymo projektas buvo svarstomas ir priimtas, nesant Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, ar nėra korupcinis toks įstatymas, kuriuo beveik 40 proc. nacionalinės elektros energijos ūkio perleidžiama privatiems asmenims be viešo konkurso, nepaisant teisinių institucijų nurodymų, jog tai pažeidžia ES ir Lietuvos teisę.
Įstatymo projektas priimtas nesant Valstybės saugumo departamento išvadų, ar nacionaliniams interesams neprieštarauja tai, kad privatūs asmenys, įsigiję be konkurso beveik 40 procentų nacionalinės elektros energetikos su teise tą turtą perleisti bet kam (pagal įstatymą ribojama tik Vyriausybės teisė pardavinėti akcijas). Juk Rusijos “Gazprom” visada per savo dukterines įmones sumokės kelis kartus daugiau, nei rinkos kainą už teisę kontroliuoti 40 procentų Lietuvos elektros energetikos.
Seimo nariai reikalavo palaukti minėtų tarnybų išvadų, tačiau įstatymas buvo priimtas jų nesulaukus.
Išvada: Seimo nariai, pritarę Vyriausybės pateiktam projektui, žinojo, kad projekto priėmimo procedūra yra neteisėta ir kad įstatymas prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kad įstatymo priėmimu pažeidžiami nacionaliniai šalies interesai, bet sąmoningai priėmė šį įstatymą. Prieštaravę Seimo nariai Seimo posėdžiuose tiesiai kalbėjo apie korupcinį šio projekto pobūdį, net kaltino projekto šalininkus pinigų gavimu, bet į tai nebuvo reaguojama, nebuvo tai ginčijama, o tiesiog skubama priimti projektą. Manoma, kad skubėjimas yra susijęs su baime, kad Europos Komisija gali duoti išvadą, jog VST savininkams suteikta išimtinė teisė koncentruoti Lietuvos elektros energetikos ūkį nesuderinama su minėtais ES teisės aktų reikalavimais.
Seimo nariai, pritarę Vyriausybės pateiktam projektui, žinojo, kad projekto priėmimo procedūra yra neteisėta ir kad įstatymas prieštarauja ES ir Lietuvos teisei, kad įstatymo priėmimu pažeidžiami nacionaliniai šalies interesai, bet sąmoningai priėmė šį įstatymą. Prieštaravę Seimo nariai Seimo posėdžiuose tiesiai kalbėjo apie korupcinį šio projekto pobūdį, net kaltino projekto šalininkus pinigų gavimu, bet į tai nebuvo reaguojama, nebuvo tai ginčijama, o tiesiog skubama priimti projektą. Manoma, kad skubėjimas yra susijęs su baime, kad Europos Komisija gali duoti išvadą, jog VST savininkams suteikta išimtinė teisė koncentruoti Lietuvos elektros energetikos ūkį nesuderinama su minėtais ES teisės aktų reikalavimais.
Prašymas:
Prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą nepasirašyti ir grąžinti Seimui iš naujo svarstyti 2008 02 01 priimtą Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2799(4).
Pagarbiai,
Irena Degutienė
Tėvynės sąjungos frakcijos vardu
Frakcijos seniūnė
Kęstutis Čilinskas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys,
Seimo Konstitucinės komisijos narys
