Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos retorika yra labai aiški: Rusija – priešas, buvęs okupantas, o JAV – nepriklausomos Lietuvos draugas. Todėl tikras šokas buvo prieš kelerius metus užfiksuoti slaptą tuometinio Kauno mero, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko susitikimą „Kauno energijoje“ su vienu iš Rusijos dujų giganto „Gazprom“ atstovų Denisu Fiodorovu.
Tada, prieš kelias vasaras, konservatorius Kauno meras A.Kupčinskas ir „Gazprom“ vienas iš vadovų D.Fiodorov „Kauno energijos“ patalpose kalbėjosi apie naują „Gazprom“ elektrinę Kaune – atseit, pamirštame tuos 400 mln. Lt, kuriuos „Gazprom“ įsipareigojo investuoti į Kauno termofikacinę elektrinę, ją privatizuodamas, ir statome naują elektrinę Kaune – šalia Kauno termofikacinės elektrinės, tame pačiame žemės sklype.
Kažin, kaip tos derybos būtų pasibaigusios, jei ne „Karštas komentaras“, kuris, įkišęs savo nosį, kur nereikia, tas derybas užfiksavo ir paviešino. O kai faktas paviešintas, tai trauktis kaip ir nėra kur – reikia reikalauti, kad „Gazprom“ vykdytų savo įsipareigojimus, t.y. investuotų 400 mln. litų į Kauno termofikacinę elektrinę, nes tokia buvo privatizavimo sąlyga. Priešingu atveju – jeigu Kauno termofikacinės elektrinės pirkėjas savo įsipareigojimų nevykdo, Kauno miesto valdžia turi teisę imtis teisėtų priemonių ir susigrąžinti Kauno termofikacinę elektrinę savivaldybės žinion – juk KTE pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimai iš „Gazprom“ pusės neįvykdyti iki šiol.
Neabejoju, kad konservatorius Andrius Kupčinskas tikrai būtų tęsęs šią Kauno termofikacinės elektrinės ir „Gazpromo“ įsipareigojimų neįvykdymo temą, jeigu ne vienas „bet“: po savivaldybės rinkimų pasikeitė Kauno miesto valdžia. O ši (vadinamoji „Krabo“ koalicija – milijonieriaus V.Matijošaičio suformuota valdančioji koalicija, Kauno mero postą atidavus liberalsąjūdiečiui R.Mikaičiui) padarė tai, ko nepadarė su „Gazprom“ atstovu D.Fiodorovu susitikime „Karšto komentaro“ užkluptas tuometinis Kauno meras A.Kupčinskas: „nubraukė“ 400 mln. Lt „Gazprom“ investicinius įsipareigojimus Kauno termofikacinei elektrinei ir leido „Gazprom“ statyti naują elektrinę.
Bet ar iš tiesų naują elektrinę Kaune statys „Gazprom“?
Mįslės įminimo raktas: „Inter Rao“
Tuo metu, kai „Karštas komentaras“ gilinosi į Kauno termofikacinės elektrinės pirkimo-pardavimo sutarties detales ir neįvykdytus 400 mln. Lt investicinius įsipareigojimus, kažkas tiek Maskvoje, tiek Lietuvoje šituo mūsų tyrimu labai džiaugėsi.
Mat kuo daugiau uždavinėjome „nepatogių“ klausimų „Gazprom“ valdybos pirmininkui p. Mileriui (kuris nė į vieną mūsų klausimą taip ir neatsakė), kuo principingiau dėl 400 mln. Lt investicinių įsipareigojimų „Gazprom“ ant uodegos mynė tuometinis Kauno meras A.Kupčinskas, tuo įtampa „Gazprom“ valdyboje kilo ir galiausiai „Gazprom“ valdyba priėmė sprendimą atsikratyti šiuo didžiuliu galvos skausmu Lietuvoje, t.y. šią Kauno elektrinę parduoti.
Viešai kalbama, kad Kauno termofikacinę elektrinę iš „Gazprom“ nori nusipirkti Rimantas Stonys.
Tačiau neviešai kalbama ir apie kitą Kauno termofikacinės elektrinės pirkėją – kad KTE siekia nusipirkti Rusijos energetikos kompanija „Inter Rao“. Ir esą kuo didesnį spaudimą dėl Kauno termofikacinės elektrinės patiria „Gazprom“, tuo „Inter Rao“ lengviau bus susiderėti dėl KTE akcijų nusipirkimo. Neoficialiais duomenimis, Kauno termofikacinės elektrinės akcijas „Gazprom“ parduoda už 100 mln. Lt.
Taigi, vieną Rusijos įmonę Kauno termofikacinėje elektrinėje gali pakeisti kita – „Inter Rao“ arba su šia įmone siejama bendrovė. Įdomu? Taip, jeigu žinai, kad „Inter Rao Lietuva“ lietuviškų dalininkų pusėje dominuoja … politikų Garbaravičių šeima – vienas brolis Garbaravičius yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Liberalų ir centro sąjunga), o kitas brolis Garbaravičius yra – nepatikėsite! – neeilinis konservatorius – TS-LKD partijos iždininkas.
Dar daugiau – pasirodo, kad konservatorių partijoje lizdelį susisukę tikrų tikriausi cinikai: tuo metu, kai TS-LKD partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis „kala“ Rusiją prie kryžiaus, kai TS-LKD esant valdžioje – dominuojant Seime ir Vyriausybėje (tiek premjeras yra konservatorius, tiek užsienio reikalų ministras yra konservatorius) tarp Lietuvos ir Rusijos politinėje plotmėje įsivyravo „šaltasis karas“, „Tėtušio“ partijos nariai tarsi erkės pampsta … iš tos pačios Rusijos! Mat „Inter Rao Lietuva“ – bendra Rusijos gigantės „Inter Rao“ ir Garbaravičių šeimynėlės įmonė.
Dar daugiau – „Inter Rao Lietuva“ yra pagrindinis elektros energijos iš Rusijos importuotojas!
”Karšto komentaro” duomenimis, 2010 metais “Inter Rao Lietuva” į Lietuvą importavo apie 45,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.
O tai ir gali būti atsakymas į klausimą, kodėl konservatorių Vyriausybė nesidera su „Gazpromu“ dėl dujų kainos. Ką ten nesidera – kodėl net nepradeda derybų su „Gazpromu“ dėl dujų kainos Lietuvai.
Vyriausybės demaskavimas
„Iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos drastiškai brangsta“, „A.Sekmokas: proveržio derybose su „Gazprom“ kol kas nėra“, „Dėl dujų kainų nesiderėjo“, – tai tik keletas straipsnių pavadinimų, atspindinčių realią Energetikos ministerijos poziciją derybose dėl gamtinių dujų kainos Lietuvai su „Gazprom“.
Tačiau ar Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė iš tiesų yra suinteresuota, kad tarp Lietuvos ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vyktų derybos dėl gamtinių dujų kainos Lietuvai sumažinimo?
„Karšto komentaro“ turimi duomenys apie elektros energijos importą iš Rusijos leidžia susidaryti prielaidą, kad konservatorių Vyriausybei tokios derybos su „Gazprom“ yra labai nenaudingos. Dar daugiau – neduok Dieve, jeigu „Gazprom“ imtų ir sumažintų gamtinių dujų kainą Lietuvai: mat tada TS-LKD partijos iždininko šeimos pajamos, gaunamos iš Rusijos elektros energijos importo, smarkiai sumažėtų.
Pažiūrėkime: „Inter Rao Lietuva“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Inter Rao“ (rusiškoji pusė), o lietuviškoje įmonės akcininkų pusėje dominuoja Garbaravičių šeima (konservatorius Jonas Garbaravičius – konservatorių partijos iždininkas), pernai į Lietuvą importavo 45,5 proc. elektros energijos iš Rusijos. Tai – ne tik Ignalinos AE uždarymo, bet ir aukštų gamtinių dujų iš „Gazprom“ kainų pasekmė.
Tai reiškia, kad Lietuvos šiluminės elektrinės, kūrenamos gamtinėmis dujomis, dėl aukštos dujų kainos negali pagaminti pigios elektros energijos, todėl ją, pigesnę, į Lietuvą importuoja konservatorių partijos iždininko šeimynėlė.
„Inter Rao Lietuva“ pajamos pernai buvo apie 1 milijardas litų, pelnas – milijonai. Ir kuo „Gazprom“ dujų kainos bus didesnės, tuo konservatorių šeimynėlė daugiau importuos elektros energijos iš Rusijos, tuo pačiu didės ir Garbaravičių šeimynėlės pelnas.
Tuo tarpu „Gazprom“ dujų kainų sumažinimas būtų didžiulis smūgis TS-LKD partijai, kurios iždininkas yra Jonas Garbaravičius. Jeigu, neduok Dieve, įvyktų Vyriausybės ir „Gazprom“ derybos, ir jeigu, neduok Dieve, pavyktų susiderėti dėl gamtinių dujų kainų sumažinimo, tuomet Lietuvos šiluminės elektrinės dirbtų pilnu pajėgumu, pigesne kaina gamintų elektros energiją ir patenkintų apie 75 proc. Lietuvos elektros energijos vartotojų. Tokiu atveju rusiškos elektros energijos importas sumažėtų, o tuo pačiu sumažėtų ir J.Garbaravičiaus, kuris yra TS-LKD partijos iždininkas, pelnas. O kadangi Jonas Garbaravičius – valdančiosios partijos iždininkas, o valdančiosios partijos premjeras ir energetikos ministras nesidera dėl mažesnių dujų kainų su „Gazprom“, kas, kaip yra išsireiškęs Profesorius, galėtų paneigti, kad ir partija iš šitokios brangių dujų ir rusiškos elektros importo neturi sau naudos?
Situacija – ir paradoksali, ir ciniška
Taigi, situacija energetikos srityje – iš tiesų paradoksali. Ir ne tik paradoksali, bet ir ciniška: mat valdančioji konservatorių partija, atvirai deklaruojanti savo meilę JAV ir Baltarusijos opozicijai, o Rusijos atžvilgiu laikydamasi kategoriškos „Tėtušio“ retorikos ir „snukių daužymo“ politikos su Rusijos dujų tiekėju „Gazprom“, kita ranka – po stalu, kur niekas nemato, – semia milijonus iš tos pačios Rusijos elektros energijos importo.
Palaukite – jeigu „rusai“ yra „okupantai“, niekadėjai ir „didžiausias Lietuvos priešas“, smaugiantis Lietuvą didžiulėmis dujų kainomis, kodėl konservatorių partijos nariai patylomis kraunasi milijonus iš to „Lietuvos priešo – okupanto“? Taigi elektra, kurią jie importuoja į Lietuvą, yra rusiška? Ir TS-LKD partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis tai leidžia ir toleruoja?
„Umom Rossiju ne poniat“ („Protu Rusijos nesuprasti“ – rus.), – apie save sako rusai.
„Protu Lietuvos konservatorių nesuprasti“, – perfrazavus galima tą patį pasakyti apie Lietuvos konservatorių partiją. Nes kai reikia prieš Ameriką pasirodyti, uodegą pavizginti, tai Rusija bloga, o kai reikia nuo pačios Lietuvos žmonių paskutines kelnes už šildymą numauti ir milijonus iš rusiškos elektros susikrauti, tai Rusija jau gera – aišku, tik kad į viešumą šita veidmainystė kaip nors neišlįstų…
O dabar – karštas komentaras
Taigi, kaip paaiškinti tokią situaciją, kai vienas konservatorius „dusina“ „Gazprom“ dėl Kauno termofikacinės elektrinės, o kitas, dirbantis su kita Rusijos įmone, rankomis trina, nes kita Rusijos įmonė dėl šio Lietuvos-„Gazprom“ konflikto gali pigiai Kauno termofikacinę elektrinę nusipirkti?
Policijoje tai vadinasi „gero“ ir „blogo“ policininko žaidimu: kai du policininkai dirba poroje, tik vienas ateina ir primuša, o kitas po to ateina ir kalbasi gražiuoju…
Taip ir čia: „Gazprom“, privatizavęs Kauno termofikacinę elektrinę, neįvykdė savo įsipareigojimų – neinvestavo į ją 400 mln. Lt. „Blogam“ konservatoriui prispaudus „Gazprom“ uodegą, „Gazprom“ Kauno termofikacine elektrine nori atsikratyti – ją nori nusipirkti „gero“ konservatoriaus draugeliai – kita Rusijos įmonė, konkuruojanti su „Gazprom“ dėl įtakos Rusijoje.
Gerai, sakykime, Kauno termofikacinę elektrinę nusiperka kokia nors Rusijos „Inter Rao“ įmonė. Ir kas tada? Ar Lietuva dėl to atgaus tuos „Gazprom“ neįvykdytus investicinius 400 mln. Lt įsipareigojimų? Ne. Nes naują elektrinę Kaune, KTE pardavimo atveju, naujas Kauno termofikacinės elektrinės pirkėjas statys. Apie 400 mln. Lt neįvykdytų investicijų nėra nė kalbos. O šia korta Lietuvos Vyriausybė derybose su „Gazprom“ juk galėjo pasinaudoti…
Taigi, Rusijos „Gazprom“ konservatoriams yra blogas, o Rusijos „Inter Rao“ atvirkščiai – gera. Turbūt dėl to, kad „Gazprom“ su konservatorių partijos iždininko šeimynėle bendros įmonės neįkūrė, o „Inter Rao“ buvo protingesni – konservatorių partijos iždininko šeimynėlės ir „Inter Rao“ bendra įmonė iš Rusijos importuoja beveik 50 proc. elektros energijos.
Išvada? Kol rėkėme iki užkimimo, kad priklausome nuo rusiškų dujų, nepastebėjome, kaip tapome priklausomi nuo rusiškos elektros. Bet kadangi rusiškos elektros tiekimas – konservatorių žmonių rankose, tai čia, reikia suprasti, jokios grėsmės nacionaliniam saugumui kaip ir nėra? O ir gamtinių dujų kainų kilimas – tiek konservatorių partijos iždininko šeimynėlei, tiek ir Rusijos elektros tiekėjui „Inter Rao“ po ranka: kuo brangesnės Lietuvai dujos, tuo daugiau elektros energijos Lietuva perka iš Rusijos. O kuo daugiau elektros energijos nusiperka, tuo didesnį pelna gauna konservatorių žmonės ir Rusijos „Inter Rao“ energetikos įmonė…
Ach, kaip patriotiška! Ką ir bepridurt…
