Antrame
pagal dydį Lietuvos mieste milijardo litų vertės investicinį
projektą toliau sėkmingai įgyvendina Kauno termofikacijos
elektrinės (KTE) valdoma įmonė Kauno elektrinė. Tai yra
didžiausia investicija Kaune. Kauno elektrinė bus patikimo šilumos
tiekimo mažiausiomis kainomis Kauno miesto vartotojams garantas.
Nauja
kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė statoma vien tik
investuotojų lėšomis. Elektrinės statybai Kaune pritraukiami
Vakarų komerciniai bankai, Europos pensiniai fondai, užtikrinantys
finansavimą ir lėšų panaudojimo skaidrumą. Vakarų finansinės
institucijos net ekonominiu sunkmečiu sutinka prisidėti. Kreditus
draudžia valstybinė Vokietijos kompanija „Euler Hermes
Kreditversicherungs-AG“.
Elektrinės
statybos konsultantė Suomijos bendrovė „Poyry Energy“ dalyvaus
organizuojant tarptautinį naujos Kauno elektrinės generalinio
rangovo konkursą ir prižiūrės statybų procesą. Remiantis
Energetikos naujienų registro (ENR) vertinimu, „Poyry“ yra
geriausia kombinuoto ciklo jėgainių konsultavimo ir projektavimo
bendrovė pasaulyje.
Nauja
elektrinė statoma, nes senoji – ties kritine eksploatavimo riba.
Po penkerių metų ji neatitiks Europos Sąjungos aplinkosaugos
reikalavimų, taip pat Vakarų Europos ir Vidurio Europos šalių
elektros perdavimo koordinavimo sąjungos technologinių standartų,
todėl turės būti uždaryta. Kauno elektrinės investiciniame
projekte, be KTE, dalyvauja Vakarų Europos investiciniai pensiniai
fondai, kuriems priklausys pusė Kauno elektrinės akcijų.
Kogeneracinė elektrinė gamins ir šilumą, ir elektrą.
Elektrinė
pradės veikti 2013-aisiais
Tarptautinis
rangos konkursas startuos artimiausiu metu. Rudenį tikimasi
pasirašyti elektrinės statybos sutartį. Taip pat jau atlikta
detali galimybių studija techninei projekto koncepcijai parinkti,
parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, gautas
Ūkio ministerijos leidimas galiai išplėsti, atlikta kabelinės
elektros linijos parinkimo studija, skirta elektros jungčiai su
nacionaliniu perdavimo tinklu, užtikrintas projekto finansavimas –
gautos garantijos. „Gazprom“ pasirengęs 20 metų garantuoti
stabilų gamtinių dujų tiekimą elektrinei.
Nauja
Kauno elektrinė pradės veikti 2013-ųjų pavasarį. Joje gaminama
elektra atpigintų šilumą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų
turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos
taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių
daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje
esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė
pastatyta jau ir Lietuvoje – Panevėžyje.
Kombinuoto
ciklo dujų turbinų technologijos
Europos
Sąjungos direktyvos skatina efektyvių kogeneracinių elektrinių
plėtrą. Tai numatyta ir Seimo priimtoje Lietuvos nacionalinėje
energetikos strategijoje.
Energetikai
teigia, kad Kauno elektrinės projektas didins šalies energetinį
saugumą ir energijos tiekimo patikimumą, o investuotojai pabrėžia,
kad kiekvienas šiuo metu į verslą „įdėtas“ litas yra aukso
vertės.
Kombinuoto
ciklo dujų turbinų technologijos plačiai naudojamos visame
pasaulyje. Neseniai tokios technologijos bloko statyba pradėta ir
Elektrėnuose, Lietuvos elektrinėje. Keli kombinuoto ciklo
kogeneraciniai blokai išdygo ne tik kaimyninės Rygos
termofikacinėse elektrinėse, bet ir mažesnės galios Rygos šilumos
tinklų įmonėje.
Kombinuoto
ciklo dujų turbinų technologijos pasižymi nedidele tarša, dideliu
energijos gamybos efektyvumu. Tarkime, Geteborgo (Švedija)
elektrinėje energijos gamybos efektyvumas siekia 92,5 proc.
(elektros – 43,5 proc., šilumos – 49 proc.).
Projekto
nauda
Energetikos
ekspertai teigia, kad naujos kogeneracinės elektrinės statyba Kaune
bus naudinga ne tik Kauno gyventojams, bet ir visos Lietuvos žmonėms.
Kogeneracija leidžia bendrame cikle gaminti šilumą ir elektros
energiją, ir, ją pardavus, atpiginti šilumą vartotojams.
Pasak
Kauno elektrinės vadovo Rimando Stonio, pastačius naują elektrinę,
elektros gamyba sudarys galimybes iki 20 proc. atpiginti šilumos
gamybą Kaune.
Iš
elektrinės komercinės veiklos papildomų pajamų gaus valstybė ir
Kauno miesto savivaldybė. Apskaičiuota, kad per 30 metų mokesčiai
valstybei ir savivaldybei sieks 280 mln. litų (savivaldybei – 35
mln.). Statybų metu mokesčiai valstybei sudarys apie 22 mln. litų,
o Kauno miestui – apie 3 milijonus.
Lietuvoje
gaminamos statybinėms medžiagoms, įrangai ir darbo jėgai bus
išleista beveik 100 mln. litų.
Kauno
elektrinės projektas pristatytas Kauno valdžiai
Prieš
kelis mėnesius milijardo litų vertės projektas pristatytas Kauno
miesto savivaldybės tarybos nariams.
„Kuo
labiau šalies energetikos strategijoje numatytas projektas
plėtojamas, tuo audringesnės diskusijos kyla, nors jo nauda Kauno
miestui, neturinčiam kito patikimo šilumos gamintojo –
akivaizdi“, – pristatydamas projektą miesto savivaldybės
tarybos nariams teigė projektą įgyvendinančios Kauno elektrinės
vadovas R. Stonys.
Kai
kuriems Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams kėlė nerimą
galimas „Gazprom“ dujų tiekimo nutraukimas Lietuvai.
Dar
kartą Kauno miesto tarybos nariams pristatydamas ketinamos statyti
milijardo litų vertės elektrinės projektą, R. Stonys perdėtomis
pavadino baimes dėl „Gazprom“ dominavimo energetikos ūkyje ar
galimo dujų tiekimo nutraukimo.
„Iki
šiol dujų tiekimas Lietuvai niekada nebuvo nutrauktas, o „Gazprom“,
reikia nepamiršti, yra vienas iš būsimo objekto – naujos Kauno
elektrinės – akcininkų. Todėl „Gazprom“ pats suinteresuotas
sėkmingu naujos kombinuoto ciklo elektrinės investicinio projekto
vykdymu“, – sakė R. Stonys.
Kauno
valdžia abejinga milijardinei investicijai
Nors
šis investicinis projektas yra sudėtinė Lietuvos nacionalinės
energetikos strategijos dalis, Kauno valdžiai jis mažai rūpi.
Miesto, kuris
nebeturi pinigų net savivaldybės darbuotojų atlyginimams išmokėti,
vadovas Andrius Kupčinskas yra pareiškęs, kad milijardo litų
vertės Kauno elektrinės statybų projektas sunkmečiu jam yra net
neįdomus, tai – privačių investuotojų reikalas.
Savivaldybės
tinklapyje A.Kupčinskas aiškino, kad projekto įgyvendinimas yra
verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė
neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.
Meras
A.Kupčinskas vienai iš Vokietijos draudimo bendrovių nesugebėjo
atsakyti į prašymą išreikšti savo nuomonę apie milijardo vertės
projektą. Pozityvi miesto valdžios nuomonė sudarytų sąlygas
atpiginti draudimo išlaidas elektrinės statytojams. A.Kupčinskas
pareiškė, kad po tokio žingsnio jis būtinai susilauktų kaltinimų
iš opozicijos dėl viešųjų ir privačiųjų interesų
supainiojimo, todėl nesutiko rašyti rašto vokiečių draudikams.
KTE ir naujos elektrinės
palyginimas
|
|
Esama elektrinė
|
Nauja elektrinė
|
|
1. Elektros galia (MW)
|
170
|
280-350
|
|
2. Šilumos galia viso (MW)
|
990
|
~670
|
|
– kogeneracija (MW)
|
320
|
280-350
|
|
-vandens šildymo katilai (MW)
|
670
|
350
|
|
3. Reikalingos investicijos (mln. litų)
|
400
|
1100
|
|
4. Elektros/šilumos santykis
|
0,4-0,5
|
1,0-1,4
|
|
5. Elektrinės naudingos veiklos koeficientas (proc.)
|
80-85
|
89-93
|
|
Metinės eksploatacijos sąnaudos (mln . litų)
|
40
|
35
|
Kombinuoto ciklo dujų
turbinos technologijos palyginimas su kitomis
| Kuras/technologija | Elektrinis efektyvumas |
Investicijos instaliuotos elektros galios vienetui |
| Kombinuoto ciklo su dujų turbina | 50-60% | 600-800 EUR/kW |
| Anglis | 37-47% | 1000-1200 EUR/kW |
| Atliekų deginimas | 15-20% | >7000 EUR/kW |
| Biomasės deginimas | 18-25% | >2000 EUR/kW |
| Branduolinė energija | 34% |
Virš 3000 EUR/kW |
Kombinuoto ciklo
technologija išsiskiria ne tik didžiausiu elektriniu efektyvumu,
bet ir reikalauja mažiausiai investicijų.
