Ekonominių sunkumų akivaizdoje Europos Komisijai ir ES valstybių lyderiams vis sunkiau susitarti dėl bendrojo biudžeto. Nors abi pusės sutaria dėl ES biudžeto didinimo, tačiau anksčiau planuotas 6,8 proc. didinimas gali būti nukirptas iki 2,79 proc. Tai sudarytų maždaug 5 milijardų eurų biudžeto skirtumą. Europos Komisijos prezidentas Jose Emanuelis Barrosso išplatino įspėjantį pranešimą, jog toks planuoto biudžeto apkarpymas gali būti pražūtingas Europos ekonominiam atsigavimui.
Europos Sąjungos biudžetas turėtų būti didinamas visų valstybių narių sąskaita. Nacionalinių biudžetų suspaudimas bendrų interesų labui šiuo metu itin skausmingas, ypač tokioms krizę išgyvenančioms šalims kaip Graikija, Portugalija, Italija, Ispanija ar Airija. Visgi Europos Komisijos prezidentas tvirtina, jog bendrojo biudžeto didinimas 6,8 proc. yra būtinas norint įgyvendinti jau esamus įsipareigojimus.
Bendrojo biudžeto didinimas ypač svarbus ekskomunistinėms valstybėms, tarp kurių yra ir Lietuva. Didžiausia jo dalis, tai yra apie 80 proc. ES biudžeto, skiriama agrokultūrai ir sanglaudos fondams – finansinei pagalbai skurdžiausiems Europos regionams. ES biudžeto didinimas patrauklus ir Prancūzijai, kuri itin entuziastingai remia agrokultūrinį ūkį.
Bandydamas įtikinti ES lyderius J. E. Barroso teigia, jog 6,8 proc. biudžeto augimas tėra pildymas to, kas jau susitarta. Lėšos butų skiriamos tiems regionams, kurie turi didžiausią augimo ir konkurencingumo potencialą, taigi netrukus atneš realią naudą ir prisidės prie bendro Europos ekonominio augimo.
Tačiau kol kas daugelis šalių linkusios teikti prioritetą savo nacionalinėms ekonomikoms ir jų gelbėjimui.
ES Taryba teigia, jog 2,79 proc. augimas šioje ekonominėje situacijoje būtų pats priimtiniausias kompromisas tarp nacionalinių ir bendrijos interesų.
Tuo pačiu Taryba teikia siūlymus labiausiai didinti lėšas skirtas sanglaudos fondams (8 proc.) bei sienų kontrolės ir migracijos problemoms (5 proc.).
