Nors 2011 metų įvykiai Fukušimoje privertė susimąstyti visą atominę energetiką naudojantį pasaulį, visgi būtent Japonijoje ši problema yra opiausia. Praėjus daugiau nei metams nuo šios nelaimės, socialinis judėjimas prieš atominę energetiką ne tik nerimsta, tačiau tampa tik intensyvesnis.
Tai, kokia atominės energetikos tema jautri, rodo ir faktas, jog tokio mąsto socialinio judėjimo šioje šalyje nebūta nuo pat 1960 metų, kuomet buvo vykdoma socialinė revoliucija. Paprastai itin ramiai į visus vyriausybės sprendimus reaguojantys Japonijos žmonės dabar tūkstantinėmis miniomis renkasi prie vyriausybės rūmų su paprasta žinute – atsisakyti atominės energetikos. Minia renkasi čia kiekvieną penktadienį ir pastebima, jog protestuojančiųjų skaičius vis auga. Protestai ypač suaktyvėjo po to, kai savaitės pradžioje Japonijos Vakaruose paleistas vienas branduolinis reaktorius. Be to, aktyvistai tikisi surinkti 10 milijonų parašų, inicijuojančių visišką atominių elektrinių uždarymą.
Nemažą dalį protestuojančių sudaro evakuotieji iš radioaktyvios zonos netoli Fukušimos atominės jėgainės. Laikinuose namuose jiems tenka gyventi jau daugiau nei metus ir vis dar nėra aišku, kada bus leista sugrįžti. Tai, jog savo namų kol kas neturi dešimtys tūkstančių Fukušimos prefektūros gyventojų, nepalieka abejingų visuomenėje, tačiau aišku, jog protestus labiausiai inspiruoja emocijos.
Socialinio judėjimo kritikai pastebi, jog protestuotojai negali pasiūlyti jokių alternatyvų. Kreipdamasis į visuomenę Japonijos premjeras Yoshihiko Noda teigė, jog pigi ir pastovi atominė energetika šiai valstybei yra nepakeičiama, ir Japonija be jos tiesiog nesugebėtų funkcionuoti. Nepaisant premjero žinučių, protestuotojai teigia, jog saugumas yra pats svarbiausias faktorius, tačiau nepasiūlant jokių aiškių alternatyvų šios kalbos lieka utopinėmis. Savo poziciją turi ir verslo atstovai – Japonijos Verslo Federacijos vadovas Masami Hasegawa įspėjo, jog energetinė krizė ir dabar vyraujančios nuotaikos anksčiau ar vėliau privers trauktis vis daugiau investuotojų, dėl ko šalyje žymiai padidės bedarbystė.
Atominės energetikos šalininkai teigia, jog Fukušimos nelaimė privers iš naujo įvertinti šioms elektrinės taikomus saugumo standartus, tačiau negali priversti jų atsisakyti. Klaidinga būtų idealizuoti kitas energetikos rūšis, kurių žala galbūt nėra tokia pastebima.
Japonija, būdama viena iš didžiausių pasaulio ekonomikų, labiau nei kitos valstybės neįsivaizduojama be atominės energetikos. Palyginus su milžiniškomis gamybos apimtimis, ši valstybė nėra didelė ir nėra turtinga kitais energetiniais ištekliais, todėl bent jau kol kas atominė energetika jai yra pati tinkamiausia. Japonijos vyriausybė žada griežtesnius saugumo standartus, tačiau protestuotojai nenori sutikti su jokiomis šios energetikos veikimo sąlygomis.
Pagal CNN parengė Vaida Paciūnaitė
