Atrodo, jog šiame pasaulyje tapo parduodama beveik viskas. Reikia keleto įdomesnių pavyzdžių? Už Santa Barbaros kalėjimo grotų atsidūrę nuteistieji gali pasigerinti savo gyvenimo sąlygas – 82 doleriai per parą garantuoja, jog gyvensite vienutėje ir jūsų nevargins erzinantis kameros draugas. Daugelyje parkų atsirado naujovė – galimybė prie atrakciono prieiti be eilės. Tai vadinamieji „greitieji takai“. Ir dar vienas įspūdingas verslininkų išmoningumas – per tradicinius išpardavimus Vašingtone specialios įmonės siūlo paslaugą nusipirkti vietą eilėje prie prekybos centro. Už jus iki pat išpardavimo pradžios eilėje pastovės benamis. Taigi nenuperkamų dalykų lieka vis mažiau.
Atrodo, jog nieko čia tokio. Galima pasakyti, jog viską jau seniai valdo pinigai. Toje pačioje Lietuvoje vieša paslaptimi tampa, jog už pinigus turtingi kaliniai gauna geresnes gyvenimo sąlygas. Tačiau kuomet viskas tampa reglamentuota ir teisėta, tai dar labiau gąsdina. Taigi vis daugiau sričių veikia rinkos mąstymas. Verslu gali tapti netgi karas – pasirodo, jog Afganistane ir Irake yra žymiai daugiau privačių kontraktų dėl tarnybos nei tikrųjų JAV karių. Karai tampa privačių kompanijų naudos šaltiniu. Tuo pačiu jie tampa kažkam ypač naudingi.
JAV politikos filosofas Michaelis Sandelis teigia, jog per pastaruosius 30 metų įvyko revoliucija ir mes jos beveik nepastebėjome – iš rinkos ekonomikos mes, t.y. Vakarų pasaulis, tapo rinkos visuomenė. Šioje veikia tik rinkos sprendimai ir viskas tampa parduodama.
Rinkos sprendimai veržiasi į visas gyvenimo sritis – jie veikia asmeniniame gyvenime, santykiuose su artimaisiais, švietimo sistemoje, sveikatos apsaugoje, politikoje. Rinkos mąstymas tapo gyvenimo būdu ir pradeda dominuoti prieš vertybinius įsitikinimus.
Michaelis Sandelis taip pat pateikia priežastis, kodėl tai turėtų mus jaudinti. Jis išsiskiria dvi pagrindines priežastis. Pirmoji yra didėjanti nelygybė – kuo daugiau dalykų yra nuperkama, tuo skaudesnė yra nelygybė. Žinoma, jog ji visuomet buvo skaudi. Daugiau pinigų turintys asmenys gali atostogauti, pirkti geresnes mašinas ir prabangesnius rūbus. Tačiau ji tampa dar skaudesnė, kai įperkamos tampa esminės ir bendrosios visuomenės gėrybės.
Kita problema – rinkos mąstymas keičia mūsų normas. Čia pateikiamas pavyzdys, kuomet didžiųjų JAV miestų mokyklose buvo atliekamas eksperimentas. Spręsdami mokinių motyvacijos stoką ekspertai pasiūlė mokykloms motyvuoti mokinius mokant po du dolerius už kiekvieną perskaitytą knygą. Ar tai būtų tinkama praktika skatinti mokinius mokytis daugiau?
Tyrimo rezultatai buvo pakankamai skirtingi. Daug mokinių nustojus mokėti pinigus, nustojo ir skaityti, tačiau nemaža dalis tęsė aktyvų skaitymą ir vėliau. Viena tendencija buvo būdinga daugeliui mokinių – knygas jie rinkosi ne pagal įdomų ar naudingą jų turinį, o pagal knygos storumą. Tai dar vienas įrodymas, kaip greitai žmones paveikia rinkos mąstymas.
Akivaizdu, jog tokia praktika žudo pradinę motyvaciją. Mokslą įkainojus materialine verte nelieka suvokimo, jog mokslas pats savaime teikia džiaugsmą ir mokytis reikia dėl savęs. Taip ir kiti dalykai praranda savo tikrąją prigimtinę prasmę, jei juos pradedama vertinti pinigais.
Pamažu trinasi ribos, kur galioja rinkos dėsniai, o kur jų vertėtų atsisakyti. Galima įžvelgti dar vieną atsirandančią problemą – dėl marketizacijos mažėja bendruomeniškumas. Kuomet piniginiais ekvivalentais įvertinama viskas, vis mažiau vietos lieka neapsmokestintiems dalykams, vis daugiau dalykų, kurie nepasiekiami neturint pinigų. Taip visuomenė išsiskiria į atskirus individus, kurie dirba ir moka, tam kad galėtų nusipirkti vietą eilės priekyje. Tuo pačiu žmogus jaučiasi dar nesaugesnis ir tai verčia jį atsiskirti, užsidaryti savyje.
Rinkos visuomenės kenkia ir demokratijai. Demokratija neužtikrina tobulos lygybės, tačiau bent jau garantuoja vietą joje. Visų gyvenimo aspektų marketizavimas sukelia vis daugiau problemų išsilaikyti visuomenės ribose. Atrodo, jog visa tai pakankamas pretekstas kalbėti apie visuomenės marketizavimo problemą.
