Atrodo, kad Europą aplankė momentas, kurio laukė daugelis. Esama nemažai indikatorių rodančių, jog Europos ekonomika atsigauna. Ilgiausiai trukusi recesija skaičiuojant nuo vieningos valiutos įvedimo traukiasi. Eurostato duomenimis euro zonos valstybių bendras augimas siekia 0,3 proc. Augo ne tik Vokietijos ar Prancūzijos ekonomika, tačiau ir valstybių buvusių juodajame sąraše – Portugalijos ekonomika paaugo 1,1 proc. Šie žingsneliai dar nedideli, tačiau bent jau sustabdytas smukimas, tuo pačiu gerėja ir kiti ekonominiai rodikliai.
Apie atsigavimą praėjusių metų pavasarį kalbėjo ir Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi, teigdamas, jog blogiausia jau praeity. Tuomet ECB vadovas paskubėjo, kadangi būtent vėlesnis ketvirtis buvo pats sunkiausias visos recesijos metu, svyruoti pradėjo netgi svarbiausių zonos valstybių ekonomika. Kai kurie ekonomistai ragina neskubėti ir dabar, tvirtindami, jog atsigavimo periodas gali būti lemtingas. Pateikiami keturi faktoriai bylojantys, jog atsigavimas jau čia pat.
Pirmiausiai pastebėta, jog euro zonos kompanijos yra optimistiškesnės nei buvo prieš pusmetį. Markit indeksas per šį laikotarpį pakilo nuo 48,7 iki 50,5 proc. Vartotojai taip pat tapo optimistiškesni – pakilo pasitikėjimas valiuta. Vokietijoje ženkliai ir gana netikėtai pakilo vartojimas. Svarbiausia, jog atsigavimo ženklus rodo problematiškoji Pietų Europa. Pirmąkart per du metus šiose šalyse sumažėjo nedarbas bei padidėjo eksportas. Augimo šiose srityse nebuvo tik Graikijoje ir Airijoje, tačiau bent jau sulėtėjo kritimas. Pagerėjimas matomas ir palūkanų normų atžvilgiu, kurios sumažėjo tiek Vokietijos, tiek Pietų Europos atžvilgiu.
Deja, vis dar nemažai faktorių neleidžia džiaugtis. Tokių svarbių valstybių kaip Ispanija ar Italija ekonomikos toliau, nors ir nežymiai traukiasi. Kitomis problemomis, kurios neleidžia tikėtis greito atsigavimo, įvardintas vis dar itin didelis nedarbas, prasta Europos Centrinio Banko padėtis, nežinomybė globalioje ekonomikoje.
Šiuo metu nedarbas euro zonoje siekia 12,1 proc. Tai blogiasias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėta rinkti eurozonos statistika, t.y. 1995 m. Didelis nedarbas prisideda prie visų kitų ekonomikos blogybių – mažėja vartojimas, perkamoji galia, didėja išlaidos socialiniam draudimui.
Nuotaikos kol kas gerėja tik Europoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau Azijoje viskas kaip tik ritasi žemyn. Kinijos valdžia jau paskelbė, jog prireiks papildomo ekonomikos skatinimo. Tiesa, ši valstybė nesitaiksto net ir su lėtėjimu, juos tenkintų nebent 7 proc. metinis augimas.
Europai dabar padėtų bent jau tikėjimas, jog blogiausia praeityje, tačiau pasiduoti euforijai taip pat nevertėtų. Vokiečiai taip pat turi kuo pasidžiaugti – atrodo, jog jų primestas taupymas, iš tiesų, veikia.
Parengta pagal Spiegel.de.
