Žilvaras Zinkevičius
Rusijos koncerno „Gazprom“ valdoma Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) nestabdo milijardo litų investicijos į naują modernią kogeneracinę elektrinę, kuriai atsiradus šilumos gamyba atpigs 20 procentų.
Kaunui – moderni elektrinė
Apie tariamą investicinių įsipareigojimų nevykdymą ir net miestui gresiantį įšaldymą artėjančią žiemą prabilo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Kam naudingas tokios dezinformacijos skleidimas, energetikams ir šio verslo ekspertams tampa mįsle.
„Neatsisakome planų ir statyti naują elektrinę. Nors dėl neaiškių priežasčių nesulaukiame savivaldybės palaikymo, elektrinė vis tiek bus pastatyta. Visi su šilumos ūkiu susiję klausimai turėtų būti sprendžiami pirmiausia atsižvelgiat į vartotojų interesus“, – sakė KTE vadovas Antanas Pranculis.
Naujos elektrinės statybų projektą įgyvendinanti bendrovė Kauno elektrinė jau atliko svarbiausius parengiamuosius darbus – vasaros pabaigoje bus skelbiamas tarptautinis rangos konkursas 350 megavatų galios elektrinei statyti. Ją eksploatuoti numatoma nuo 2013 metų.
Pasirengimas vyksta sparčiai
Parengiamieji darbai vyksta sparčiai – neseniai elektrinės statybų konsultantė ir techninė prižiūrėtoja Suomijos bendrovė „Poyry Finland“ atliko elektrinės koncepcijos įvertinimo ataskaitą, vykdomos sklypo detaliojo planavimo procedūros, intensyviai deramasi su projekto finansuotojais.
„Naujos elektrinės technologijos bus gerokai efektyvesnės už dabartines. Joje gaminama šiluma kauniečiams pigs dėl gerokai mažesnių kuro sąnaudų“, – naujos elektrinės naudą aiškino A.Pranculis.
Kauno elektrinės statybų projektas pripažintas prioritetiniu ir itin svarbiu Lietuvos energetikai, prieš trejus metus jis įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją.
Gąsdinimai užšaldymu – politikavimas
Iki 2013 metų, kai pradės veikti nauja elektrinė, Kaunui patikimą šilumos tiekimą ir toliau užtikrins KTE. Energetikai neabejoja, kad ši elektrinė ketverius metus pajėgi stabiliai gaminti šilumą.
Ne tik energetikus, bet ir energetikos objektų priežiūrą atliekančius Valstybinės energetikos inspekcijos specialistus nustebino A.Kupčinsko pareiškimas, kad dėl neva KTE nevykdomų investicijų artėjantį šildymo sezoną Kaunui gresia sušaldymas. Meras net prisiminė garsiąją Telšių avariją, kai sprogus šilumos trasai gyventojai liko be šilumos.
Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos neturi jokių priekaištų KTE techninei būklei. Inspekcijos ekspertai KTE kompleksinį patikrinimą atliko prieš metus.
„Praeitą ir užpraeitą žiemą nebuvo atvejų, kad KTE užgestų. Žiema dėl darbo apkrovų yra itin sudėtingas laikotarpis tokiems objektams, todėl visi itin jautriai reaguoja. Galiu atsakingai pareikšti, atsižvelgiant į sudėtingos įrangos kiekį, vamzdynų ilgį, nereikia sakyti, kad niekada negali įvykti techninių gedimų, tačiau ir tragedijos daryti negalima, juolab gąsdinant žmones užšalimu“, – tvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos laikinasis viršininkas Vytautas Miškinis.
Nuo to laiko, kai Rusijos koncernas „Gazprom“ 2003 metais įsigijo elektrinę, joje nebuvo nė vienos avarijos ar incidento.
„Politikus reikia gerbti kaip politikus, tačiau jie negali žinoti visų dalykų. Gerai jeigu specialistai atlieka tam tikrą studiją, ir ja remiantis daromi politiniai pareiškimai. O jeigu tik politinių rietenų vedami arba tiesiog pažiūrėję pro langą politikai daro savo pareiškimus, tai nieko verta“, – pabrėžė V.Miškinis.
KTE padidino investicijas
Dabartiniai kai kurių Kauno politikų kaltinimai, kad KTE neinvestuoja, susiję su senais susitarimais, kurie yra teisinių ginčų sūkuryje.
Susitarimas dėl naujos elektrinės statybų pasirašytas prieš septynerius metus, kai Kauno termofikacijos elektrinė buvo privatizuota. Įsigydami elektrinę jos naujieji šeimininkai įsipareigojo į elektrinės modernizavimą ir papildomo 60-80 megavatų galingumo elektrinio bloko statybą investuoti 400 mln. litų.
KTE 2007 m. vasarą atliko elektrinės pajėgumų plėtros galimybių studiją. Paaiškėjo, kad 2002-2005 m. planuoti investicijų sprendimai plėsti esamos elektrinės gamybinius pajėgumus ir investuoti į senos elektrinės modernizavimą tapo ekonomiškai ir techniškai neracionalūs nei pačiai KTE, nei Kauno miestui, nei visai Lietuvos energetikos sistemai.
Dėl šių priežasčių KTE pradėjo derinti investicijų susitarimo pakeitimus, kuriais būtų atsisakyta senosios elektrinės modernizavimo, ir suderinta naujos kogeneracinės jėgainės Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje statyba.
Savivaldybę ragina ne teistis, o derėtis
„Kauno valdžia palaiko suomių projektą dėl atliekų ir biokuro deginimo katilinės, bet jis tik iš dalies išspręstų miesto šildymo problemas. Tokio galingumo elektrinės nepakaktų apšildyti didesnei miesto daliai, nekalbant apie visą miestą. Siūloma Kauno elektrinė yra gera idėja, nes miestas nepajėgus pats pastatyti tokio galingumo objekto. Galima svarstyti, ar reikalinga tokia elektrinė, ar galingesnė, bet miesto atstovai turėtų rimtai derėtis, o ne per teismus ginčytis“, – įsitikinęs akademikas Jurgis Vilemas.
2016 m. ES įves naujus reikalavimus dėl dūmų kontrolės. Dabartinė elektrinė negalės tenkinti šių reikalavimų. Atidėliojant naujo projekto statybą, galima patekti į situaciją, kai dėl teisinių dalykų bus neleidžiama eksploatuoti senosios elektrinės.
2010-06-01
