Ar naujasis LR Seimas skaitys ir gal net svarstys Lietuvos banko pranešimą apie jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą 2008 metais?
Artimiausiu metu Seimui bus pateiktas Lietuvos banko Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę už 2008 metus.
Praėjusios kadencijos Seime susiklostė keista praktika, kai šalies žmonėms labai svarbus Lietuvos banko pranešimas apie jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą įgyvendinimą, šalyje sparčiai plintant visiems skausmingai infliacijos epidemijai, nebuvo svarstomas. Nors jam skaitytojai ir ypač – Seimo nariai, galėtų turėti ne mažai klausimų bei pastabų. Todėl, pasitinkant LB pranešimą už 2008 metus, kviečiu potencialius jo skaitytojus pavartyti ir bent trumpai susipažinti su Lietuvos banko pranešimu apie visiems rūpimo jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą 2008 metų pirmąjį pusmetį (http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pranesimas_seimui/pranesimas_2008_1.pdf).
Skaitytojo mintys ir pastebėjimai
Lietuvos banko Pranešimui LR Seimui apie pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą už 2008 metų I-mąjį pusmetį
Praėjusių metų rugsėjo 29 d. LR Seimui pristatytas eilinis Lietuvos banko (toliau – LB) Pranešimas apie LB pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Kaip matosi iš pranešimo pavadinimo, jį sudaro kaip ir trys dalys: 1) pagrindinio tikslo įgyvendinimas, 2) LB funkcijų vykdymas ir 3) bankų sistemos būklė. Simbolinio sutapimo dėka, Seimo salėje dalyvaujant (kaip pastebėta televizijos reportažuose) tik ne daugiau trečdaliui jau nueinančio Seimo narių, LB valdybos pirmininkas p. Reinoldijus Šarkinas posėdžio dalyviams pristatė tik trečdalį pranešimo: visus tikrai dominančią informaciją apie bankų sistemos būklė artėjančios finansų krizės apsuptyje. Seimo nariai buvo patikinti, kad Lietuvos tarpbankinė rinka funkcionuoja pakankamai normaliai, kad bankai gali prisiimti 24 mlrd. Lt turto riziką, o turimu kapitalu galėtų padengti apie 2 mlrd. Lt nuostolių (,,Verslo žinios“ 08 09 29).
LB pranešimo pateikimas LR Seimui ypatingas tom, kad Seimo nariams jis susipažinimui pateikiams tik jo pristatymo Seime dieną ir LB pirmininko jo pristatymą Seimo nariai gali tik išklausyti, iki to nesusipažinę su visu pranešimo tekstu.
Bet nueinančio Seimo narių nedomino pristatyme nutylėta šalies žmonėms labai svarbi pranešimo dalis apie LB veiklą ir pasiekimus įgyvendinant jo pagrindinį tikslą: palaikyti kainų stabilumą.
O apie kainų ,,stabilumą“ iškalbingai rodo kad ir vartojimo infliacijos kaita.
Infliacijos epidemijos plitimas prasidėjo jau 2004 metais, kai, po 2003 m. defliacijos (– 1,1 %), vidutinė metų vartojimo infliacija pasiekė 1,2 %. O toliau – ėjimas į ,,aukštumas“ (vidutinė metų, %, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu):
| 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 IK |
| -1,1 | 1,2 | 2,7 | 3,7 | 5,7 | 10,9 | 8,7 |
Vidutinė metų VARTOJIMO infliacija (vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksas, VPKI) per narystės ES laiką, 2004-2008 m., pasiekė 24,9 % ir padidėjo, palyginti su analogišku rodikliu per 2004/2000 m. (1,4 %) net 17,8 karto.
Tokiais tempais plintant infliacijai, natūraliai kyla klausimas: ar kas nors yra, turi būti kaltas ar bent atsakingas už infliacijos sutramdymą ar bent švelninimą?
Kad atsakyti į šį ir kitus klausimus reikia palyginti nedaug: įdėmiau perskaityti Lietuvos banko Įstatymo kai kuriuos straipsnius ir Lietuvos banko eilinį, 2008 metų pirmojo pusmečio, pranešimą Lietuvos Respublikos Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.
LB Įstatymą galima rasti šiuo adresu: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275364&p_query=&p_tr2=
Juridiškai už kainų stabilumą šalyje atsakingas Lietuvos bankas, kaip tai numatyta LB Įstatyme: ,,7 straipsnis. Lietuvos banko pagrindinis tikslas.
1. Vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutartimi, pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą.“
Čia iškyla pirmas klausimas: ką reiškia ,,kainų stabilumas“?
Stabilios kainos gali būti bent trim atvejais:
1) kainos nekinta, kainų indeksai = 0 arba svyruoja apie 0;
2) kainos stabiliai krenta; mažiausiai reali stabilios ar nuolatinės defliacijos situacija; ir
3) kainos stabilia ar nuolat kyla, ką, atrodo, jau ir turime.
Kitas klausimas: kokių kainų stabilumas palaikytinas: vartojimo prekių ir paslaugų, gamintojų ir kitų realios ekonomikos sektorių produktų kainų, pinigų kainų ir t. t.?
Deje, paminėtame LB Įstatyme tokių ,,patikslinimų“ nėra. Nėra ir Seimo, kuriam LB atskaitingas šiuo klausimu, kažkokių patikslinimų, paaiškinimų ar bent pageidavimų Lietuvos bankui.
Sekantis klausimas, kylantis iš įstatyminės nuostatos ,,…palaikyti kainų stabilumą”, būtų: ką gali (privalo) LB veikti, daryti ,,… įgyvendinant pagrindinį tikslą“?
Į šį klausimą atsako LB Įstatymo 7 straipsnio antra dalis:
,,2. Nepažeisdamas pagrindinio tikslo, … palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominę politiką, kiek ji neprieštarauja Lietuvos banko pagrindiniam tikslui ir atitinka Europos centrinio banko ir Europos centrinių bankų sistemos tikslus.“
Taigi, LB gali ,,palaikyti“ ar gal net ne palaikyti LR Vyriausybės ekonominę politiką, jeigu ji kažkaip toleruoja ar net skatina infliaciją, t. y. daro kainas ,,ne stabilias‘‘. Pavyzdžiui: ar turėtų LB palaikyti LR Vyriausybės akcizų didinimo politiką? Juk akcizų didinimas didina atitinkamų prekių kainas (daro jas ne stabiliomis), skatina infliaciją. Dar daugiau: tam tikrų prekių akcizų didinimas skatina kontrabandą, o su ja – ir šešėlinę ekonomiką bei didina pinigų kiekį, besisukanti tokiame versle ir šalies ūkyje. Gal LB galėtų ir turėtų ,,nepalaikyti“ Vyriausybės deficitinio biudžeto sudarymo politikos? Gal LB galėtų ir turėtų ,,nepalaikyti“ Vyriausybės tam tikrų, labai išskirtinių, kreditavimo krypčių skatinimo politikos (būstų įsigijimo kreditavimo lengvatų sistema), kuri iškreipia paskolų rinką ir skatina nekilnojamojo turto kainų burbulų atsiradimą? Gal dar ką nors LB gali ir net privalo daryti, bent siekdamas palaikyti kainų stabilumą?
Įstatymo 8 straipsnis į paminėtus klausimus atsako dar ,,konkrečiau“:
,,8 straipsnis. Lietuvos banko funkcijos ir veikla.
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
2) formuoja ir vykdo pinigų politiką;
3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
4) valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
5) atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūri jų veiklą, taip pat atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su kredito įstaigų veikla;
7) nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
8) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
9) renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.“
T. y. ką bedarytų LB, viskas yra daroma vardan ,,pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą“ įgyvendinimo. Ir ne šiaip, bet kaip ,,stengtis, siekti“ ar dar kažkaip ,,palaikyti kainų stabilumą“, o atlikti tam tikras funkcija ,,įgyvendinant pagrindinį tikslą“. Nors, skaitant visas išvardytas LB funkcijas, gan sunku įsivaizduoti kai kurių iš jų (kad ir 6,7 ar 8 tos funkcijų) atlikimo galimas sąsajas su kainų stabilumo palaikymu….
O dabar pavartykime Lietuvos banko pranešimą apie visiems svarbaus jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą 2008 metų pirmąjį pusmetį, kurį teikti LR Seimui Lietuvos banką įpareigoja LB Įstatymas:
,,52 straipsnis. Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimai apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.“
Kaip ir ankstesniuose pranešimuose, 2008 – jų metų pirmojo pusmečio pranešime, konstatuojama, kad ,,Per 2008 metų pirmuosius septynis mėnesius metinė infliacija didėjo“ (25 pusl.).
Tai reiškia, kad, kaip ir ankstesniais metais, vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo ir buvo ,,ne stabilios“ ir kad LB pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą- neįgyvendintas.
Čia pat (25 pusl.) aiškinama, kad ,,infliaciją šalyje ir toliau labiausiai lėmė stipriai išaugusios maisto produktų ir energijos išteklių kainos …“ Ir nepaaiškinama, kodėl maisto kainos ,,išaugo“? Kažkokia ,,įtikinama“ mistika: MAISTAS, t. y. pienas, duona ar net morkos, susiprotėjo ir patys pabrango, kainos pačios ,,išaugo“… O žiopleliai pirkėjai, net nesipriešindami, nupirko tas įžūlias brangenybes …Tokiu būdu, t. y. savo piniginių atvėrimu, pripažino ir įteisino MAISTO savivalę ,,pasibranginti“. Ir daugiau jokių komentarų, bo lyg ir nėra ko ir klausti. Juk taip paprastai įtikinama: kažkas ėmė ir pabrango… Klauskite ir pretenzijas reikškite MAISTUI ar kitoms vartojimo krepšelio prekių ir paslaugų ,,dalyvėms“.
O kur pardavėjas? Juk pardavėjas pirmas paviešina parduodamos prekės kainą. Tai kodėl gerbiami infliacijos užkalbėtojai ir ekonomikos orakulai nutyli paprastą tiesą, kad MAISTĄ (o ir kitas vartojimo prekes) pabrangino pardavėjai?
O čia tai iškyla esminis klausimas analitikams: kas tie visko branginimo autoriai – pardavėjai? Gal monopolistai, monopolizavę maisto ruošimo ir pardavimo procesą ar bent jo dalis? Kokie jų pelnai ar viršpelniai? Ir kur žiūri valstybinė konkurencijos tarnyba ar net visa Vyriausybė?
O gal pardavėjai – irgi žmonės, turintys puikią nuojautą (čia jau gali džiaugtis ,,lūkesčių“ teorijų garbintojai), kad šalyje, prekybos rinkoje, atsirado pertekliniai PINIGAI, kurie būtent ir ,,siūlo“ branginti prekes, kad įsigaliotų gamtos ir ekonomikos balansas tarp PINIGŲ kiekio ir prekių bei paslaugų kainų sumos. Aišku, kainų didinimo sąskaita. Deje, Pranešimo autoriai apie PINIGUS bei jų įtaką infliacijai plisti NIEKADA nekalba.
Dar nurodoma, kad infliaciją lėmė ,,…pakelti degalų, alkoholio ir cigarečių akcizai“ (ten pat). Nors ir tik 1,65 procentinio punkto. Bet, pranešimo autoriai nenurodo, kad, vadovaudamiesi LB Įstatymo 7 straipsnio antra dalimi ir siekdami kainų stabilumo, LB nepritarė ar bent prieštaravo Vyriausybės akcizų didinimo politikai, skatinančiai infliaciją.
Infliacijos ,,aiškinimui“ pasitelkta ,,grynosios“ infliacijos kategorija, nepaaiškinant jos ekonominės ar socialinės prasmės. Paaiškinime nurodomas tik ,,grynosios“ infliacijos matematinis algoritmas, t. y. tik tai, kad ji apskaičiuojama iš vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio išmetus maisto produktus, degalus ir tepalus bei administruojamų kainų produktus. Bet, tokio ,,matematinio“ darinio skaičiavimui, iš vartojimo krepšelio išmetama būtent svarbiausioji jo dalis, kuri daugiausiai ir skausmingiausiai tuština vartotojų pinigines ir kurios pirkimo/nepirkimo pasirinkimo galimybių vartotojas turi mažiausiai. Tai kame grynosios infliacijos ,,grynumas“? Ar tame, kad vartotojai iš krepšelio ne išmestų, pramoninių prekių, pirkimus gali kuriam laikui atidėti ir tokiu būdu kažkiek įtakoti jų kainas? Bet kad VKI skaičiavimo metodika ,,nenumato“ pirkimų atidėjimus, nes naudojami metiniai vartojimo krepšelio sudedamųjų dalių nekintami svoriai.
Taigi, jau ne tik ,,savaime“ brangstantis maistas, bet ir net ,,grynoji“ infliacija didina bendrąją (vartojimo) infliaciją. Tai kažkokie mistiniai aiškinimai apie tai, kaip vartojimo krepšelio sudėtinės dalys (maistas, pramoninės prekės, ,,grynoji“ infliacija) didina bendrąją, t. y. viso vartojimo krepšelio (o jį sudaro net 837 vartojimo prekės ir paslaugos reprezentantės) brangimą. Vadovaujantis tik matematine logika, akivaizdu, kad, jeigu A+B+C+ …+Z=Q, tai Q didėjimas priklauso nuo A, B ar bet kurių kitų dėmenų kaitos. Bet toks infliacijos aiškinimas gali būti priimtinas tik su solidžiu demagogijos priedu.
Pranešime teigiama, kad ,,daugelio rinkos paslaugų ir kai kurių pramoninių prekių kainų didinimui palankias sąlygas sudaro vis dar stipri vidaus paklausa.“ (26 pusl.). Nepateikiant ir nepaaiškinant paklausos ,,stiprumo“ matavimo ar kitokios jo išraiškos ar vertinimo būdų. Ar vartotojai pradėjo daugiau minimų prekių vartoti? Bet kad aplamai paklausa būtų, juo labiau ,,stipri“, pabrangusioms prekėms ir paslaugoms įpirkti būtini papildomi ir ne menki PINIGAI. Deja, ir šiame, o ir visuose kituose, pranešimuose vartojimo krepšelio brangimas, t. y. infliacijos fenomenas aiškinamas nesiejant jo su jokiais pinigais. Lyg tai pabrangusios prekės ir paslaugos dar ir pačios ,,parūpintų“ joms įpirkti būtinus papildomus PINIGUS. Dar vienas infliacijos aiškinimo mistinis elementas…
Bet, kalbant apie infliaciją, būtina kalbėti apie PINIGINĮ infliacijos epidemijos sukėlėją, t. y apie PINIGŲ pasiūlos perviršį, sukeliantį kainų didėjimą kaip balansuojanti faktorių tarp jų (PINIGŲ) pasiūlos ir prekių ir paslaugų kainų sumos. Juk visuose literatūros šaltiniuose INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas. INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Juk net pats žodis ,,infliacija“, lot. infletio, reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį (defletio – nupūtimas).
Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS (išpūtimo) išdava bei pasekmės.
KAS atsakingas už PINIGŲ kiekį šalies ekonomikoje?
Lietuvos banko Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad:
,,1. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus;“
Apie kredito, paskolų portfelio augimą ir augimo lėtėjimą kalbama pranešimo 19 puslapyje. Pranešime pažymima, kad ,,Paskolų portfelio augimas sulėtėjo. Metinio paskolų srauto ir BVP santykis sumažėjo nuosekliai, jis 2008 m pusmečio pabaigoje sudarė 16,5 procento palyginti su 18,5 procento prieš metus“ Be jokių sąsajų su PINIGŲ pasiūla, ženkliai viršijančia šalies ekonomikos augimą ir būtent todėl sukeliančia infliaciją ir PINIGŲ nuvertėjimą.
Atskiro dėmesio ir paaiškinimai būtini ,,… Metinio paskolų srauto..“ sąvokai bei jų santykio su BVP skaičiavimo pagrįstumui bei ekonominei prasmei.
Žinant, kad paskolų (o ir pinigų) statistika grindžiama balansų bei momentinių rodiklių pagrindu, ,,srauto“ sąvokos ir tokios ekonominės kategorijos pagrindą sudaro kredito, paskolų portfelio ir pan. likučių laikotarpio pabaigoje ir pradžioje skirtumas, likučių kaita per tam tikrą laikotarpį. Bet, gi BVP, kaip buhalterinės apskaitos rezultatas, skaičiuojamas už tam tikrus ataskaitinius laikotarpius kaupimo principu už mėnesį,, ketvirtį ir t t. t. Ir jo kūrime nuo pat ataskaitinio laikotarpio pradžios dalyvauja visas kredito, paskolų portfelio likutis. Tuomet kodėl ir kokiais tikslais pranešimo autoriai momentinių rodiklių tik likučių kaitą per tam tikrą laikotarpį palygino su apimties rodikliu (BVP) už tą laikotarpį? Kaip būtų įmanomas apskaičiuoti ir paaiškinti santykis rodiklių, kurio skaitiklis (,,paskolų srautas“) būtų neigiamas, momentinių likučių mažėjimo atveju?
Todėl pranešime pateikti teiginiai apie paskolų portfelio augimo lėtėjimą grindžiami metodologiškai klaidingais skaičiavimais. Pažeista statistikos ir ekonomikos praktikoje plačiai žinoma nuostata, kad ne visi galimi matematiniai (aritmetiniai) veiksmai turi ekonominę prasmę.
Be to, pranešime toje vietoje minimas tik PFI (komercinių bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) paskolų portfelis. Visiškai ignoruojant tai, kad PFI turtas 2008 m. pirmojo pusmečio pabaigoje tesudarė tik 67,6 % finansinių korporacijų finansinio turto, rodomo LB sudaromose šalies finansinėse sąskaitose. Todėl, kalbant apie šalies ūkio skolinimosi apimtis bei jų kaitą, palyginamas su BVP, būtina įskaičiuoti visus šalies ūkio subjektų skolinimosi šaltinius, kurie buvo panaudoti kuriant šalies BVP: finansinių korporacijų paskolos rezidentams, t. y. be paskolų kitoms šalims, 2008 m. II ketv. pabaigoje 81143 mln. Lt, šalies bendrąją užsienio skolą 77544 mln. Lt. Tuomet bendrasis kreditas šalies ūkiui būtų matuojamas 158687 mln. Lt, o tai 2,3 karto daugiau, nei PFI vidaus kreditas (69503 mln.Lt).
Pranešime nutylima, kad 2008 – jų metų pirmąjį pusmetį PINIGŲ pasiūla, kad ir tik PFI vidaus kreditas, didėjo reikšmingai sparčiau, nei augo šalies ekonomika: BVP didėjant 6,1 %, PINIGŲ pasiūla – PFI vidaus kreditas (vidutinis pusmečio, kad būtų palyginama su BVP už pusmetį) padidėjo 36,1 %. O tai reiškia, kad bendroji PINIGŲ infliacija, t. y. PINIGŲ nuvertėjimas, tik per praėjusį pusmetį buvo 28,2 % (1,361 : 1,061) ir beveik 2,5 karto viršijo pranešime ,,analizuojamą“ VARTOJIMO infliaciją (28,2 : 11,4). Taigi, mūsų pinigėliai per praėjusius tris su puse metų (2004-2008 I pusmetis) nuvertėjo jau 2,9 karto, arba 190 %.
Ar Lietuvos bankas taikė bei naudojo bent kokias pinigų politikos priemones, įgyvendinant savo pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą?
Pranešimo 30 puslapyje teigiama, kad ,,Lietuvos banko pinigų politikos priemonės skirtos stabiliam lito kursui bazinės valiutos-euro- atžvilgiu palaikyti Lietuvai dalyvaujant VKM II ir padeda užtikrinti bankų sistemos likvidumą“. Ir jokių pinigų politikos priemonių ,,neskirta“ kainų stabilumo palaikymui.
Be to, čia iškyla ir klausimas: apie kokias ,,pinigų politikos priemones, skirtas lito ir bazinės valiutos-euro-atžvilgiu palaikyti“ nuolat kalbama visuose LB pranešimuose žinant, kad lito ir euro santykį nustato ir reguliuoja Lito patikimumo įstatymas.
,,Lito patikimumo įstatymas. 3 straipsnis.
Oficialus lito kursas. Oficialus lito kursas nustatomas parinktos bazine valiutos atžvilgiu.
Bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.“
Taigi, oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m.
vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002,
Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais, vadovaujantis Lito patikimumo įstatymo 3 straipsniu.
Tai kaip galėjo būti praėjusiame pusmetyje (o ir kitais laikotarpiais) panaudotas net 2002 m. nustatytas ir galiojantis oficialus lito ir bazinės valiutos kursas LB pagrindiniam tikslui įgyvendinti, kuris gali būti keičiamas ,,Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą.“ (Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnis)?
Net nacionalinės valiutos lito kurso reguliavimas taip pat vykdomas ,,Savo pagrindiniam tikslui įgyvendinti“, ką ir nustato LB Įstatymo 31 straipsnis:
,,31 straipsnis. Lito kurso reguliavimas.
Lietuvos bankas nustato lito kurso reguliavimo sistemą. Vadovaudamasis šia sistema, Lietuvos bankas nustato ir skelbia oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu.“
Kaip gali būti panaudota Lietuvos banko teisė nustatyti ir skelbti oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimui, esant fiksuotam oficialiam lito ir euro kursui? Ką gali reikšti ,,oficialaus lito kurso nustatymas užsienio valiutų atžvilgiu“, kai lito kursas euro atžvilgiu yra stabilus (k1=3,4528 lito už 1 eurą)? Juk, jeigu LT/EUR = k1, o, pavyzdžiui, PLN/EUR= k2, bet kurį nustato ne LB, bet Lenkijos nacionalinis bankas, tuomet LT/PLN turi būti = LT/EUR : PLN/EUR, t. y. k1:k2 (kx bet kurios kitos šalies x) ir ne kitaip? O gal LB gali tai daryti kažkaip kitaip? Juk p. R. Šarkinas dar š. m. gegužės mėn. teigė, kad ,,Ne kartą esame sakę, kad Lietuvos bankas turi nedaug priemonių siekti kainų stabilumo. Turime vienintelę priemonę – palaikyti valiutų stabilumą, tai sėkmingai ir darome“ (Verslo žinių“ priedas ,,Bankai ir draudimas“, 2008.05.05). Ar gali LR Įstatymo vykdytojas (kad ir LB) savavališkai keisti Įstatymo reguliavimo objektą – ,,kainų stabilumą“ – į kažką kitą, net nuo jo veikimo ar neveikimo visiškai nepriklausantį, – į ,,valiutų stabilumą“? Ar gali tas pats LR Įstatymo vykdytojas savavališkai atidėti LR Įstatymo vykdymą teigdamas (po penkerių įstatymo galiojimo ir nevykdymo metų), kad ,,…įstatyme užrašytas tikslas pritaikytas ne tik šiai dienai, bet ilgesniam laikotarpiui, dirbant Europos centrinio banko sistemoje.“(ten pat)?
Ar galima teigti, kad Lietuvos banko pranešimuose nuo 2004 m., kasmet po du kartus, rašoma apie neegzistuojančią ,,veiklą“ (,,dalyvavimas“ VKM II), kuri jokiais būdais nesusieta su pagrindinio tikslo įgyvendinimu?
Ar galima teigti, kad ,,…lito kurso reguliavimo sistema…“ iš esmės yra vieno – dalybos – veiksmo procedūra, bet apie kurią pakiliai ir nuolat rašoma LR Seimui teikiamame pranešime?
,,Įgyvendindamas stabilaus lito kurso rėžimą, Lietuvos bankas yra įsipareigojęs neribotai pirkti ir parduoti bazinę valiutą oficialiu kursu mūsų valstybėje įsteigtiems bankams ..“ (30 pusl.). Vykdydamas paminėtą įsipareigojimą (ir atlikdamas mechaninės valiutų keityklos funkciją) Lietuvos bankas tik per pirmąjį šių metų pusmetį pinigų kiekį P3 padidino 23,9, P2 – 22,2 %, kai šalies ekonomika, BVP, padidėjo tik 6,1 %.
,,Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į lėtėjantį, bet vis dar spartų paskolų augimą ir padidėjusią įtampą pasaulio ir finansų rinkose, toliau taikė 6 procentų dydžio privalomųjų atsargų normą“ (31 pusl.). Tai reiškia, kad LB ir šią pinigų politikos priemonę nepanaudojo pagrindinio tikslo įgyvendinimui – palaikyti kainų stabilumą.
Galimos išvados:
LB savo Pranešime LR Seimui nieko nepraneša apie bent kokius praktinius veiksmus, parodančius bandymus, siekius pagrindinio tikslo įgyvendinimui ir pasiektus rezultatus.
Dar daugiau, Pranešime nurodomos pinigų politikos priemonės, kuriomis LB nepasinaudojo, siekdamas įgyvendinti pagrindinį tikslą.
Pranešime infliacijos reiškinys ir fenomenas pateikiamas neteisingai nurodant tikrąją jo esmę bei realias priežastis. Gal todėl, dėl klaidingo reiškinio supratimo, ir jo šalinimo priemonės netaikomos arba jos taikomos tik blogio pasekmėms švelninti ir todėl yra ne veiksmingos.
LR Seimui LB pateiktame Pranešime nurodyti duomenys rodo, kad, kaip ir ankstesniais (nuo 2004 m.), metais, LB pagrindinis tikslas ne įgyvendintas. LB nevykdo LB įstatymo reikalavimų apie pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą. Tuo sudarydamas INSTITUCINIO TEISINIO NIHILIZMO precedentą.
LB turi prisiimti atsakomybę:
• už neveiksnumą (nuo 2004 m, infliacijos spartėjimo pradžios) įgyvendinant jo pagrindinį tikslą: palaikyti kainų stabilumą;
• už precedento neturintį INSTITUCINĮ LR Įstatymo (LB Įstatymo 7, 8 ir 31 str.) nevykdymą;
• už neveikimą ir neveiksnumą tobulinant LB įstatymą, jei LB, praėjus daugiau nei penkeriems metams po Įstatymo įsigaliojimo, teigia, kad LB Įstatymo nuostatos palaikyti kainų stabilumą yra ne realios ar net klaidingos;
• už ne realias ataskaitas (pranešimus) LR Seimui ir visuomenei apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, kurių duomenys rodė, kad pagrindinis tikslas nuo 2004 m. niekada nebuvo įgyvendinamas.
O gal yra pagrindo teigti, kad Lietuvos bankas, nevykdydamas LB Įstatymo nuostatų palaikyti kainų stabilumą, toleravo vartojimo infliacijos ryškaus augumo 2005 – 2006 metais tendencijas, kurios ir buvo esmine priežastimi euro neįvedimui nuo 2007 m.?
Bet ar tik Lietuvos bankas kaltas dėl to, kad nevykdomas šalies Įstatymas ,,palaikyti kainų stabilumą“?
Tikriausiai NE.
Dėl to, kad nevykdomos LB Įstatymo nuostatos palaikyti kainų stabilumą kalta ir Lietuvos banko APLINKA:
• Lietuvos Respublikos Seimas (senasis), jo Finansų ir biudžeto, Ekonomikos komitetai bei jų biurai, seimo narių – komitetų narių padėjėjai bei patarėjai, visa Seimo opozicija, LB steigėjas ir institucija, kuriai LB atskaitingas, už tai, kad:
a) priėmė abejotinos kokybės ir realumo LB Įstatymo nuostatas apie LB pagrindinį tikslą;
b) neskaitė ir nesvarstė LB Pranešimus LR Seimui siekiant išsiaiškinti realius LB pasiekimus įgyvendinant pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą bei jo esmės atitikimo LB Įstatymo reikalavimams;
c) nerengė, neformulavo ir LB neteikė jokių papildomų pageidavimų ar reikalavimų dėl LB Pranešimo turinio bei išsamumo gerinimo.
• Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Prezidento patarėjai ekonomikos klausimais), parenkanti ir teikianti LR Seimui tvirtinti LB Valdybos pirmininko kandidatūrą, skirianti valdybos pirmininko pavaduotojus bei valdybos narius, už tai, kad nevertino LB Pranešimo Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą realumo ir atitikimo Įstatymo nuostatų reikalavimams;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė (buvusi) (Premjero patarėjai ekonomikos ir finansų klausimais, kiti specialistai), atsakinga už šalies ekonomikos raidos tendencijas, už tai, kad nevertino LB Pranešimo Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą realumo ir atitikimo Įstatymo nuostatų reikalavimams;
• Lietuvos Respublikos visuomenė, mokslo, verslo atstovai, už tai, kad, neskaitydami LB Pranešimo Seimui, kuris LB interneto svetainėje skelbiamas pateikimo Seimui dieną, dalino LB nepagrįstai aukštus pasitikėjimo reitingų vertinimus, praktiškai nesigilindami į LB veiksmų realumą ginant VISŲ Lietuvos piliečių pinigus nuo nuvertėjimo. Aukšti pasitikėjimo LB veikla vertinimai yra tyrimų klaidos ir neturi tam pakankamo pagrindo.
Bet ar aplamai įmanomas kainų stabilumas?
Kaip teigia p. Liudvikas von Mises, garsus Austrų kilmės, (1881-1973 m.), labiausiai sistemiškai mąstęs, ekonomistas, sukūręs paskutinę ekonomikos istorijoje traktato žanro ekonomikos teoriją,
,,Stabilizacijos (kainų) idėja yra visų klaidų produktas.
Stabilumas, kurio siekiama įvairiose stabilizavimo programose, – be jokio turinio ir prieštaringa sąvoka. Žmogui įgimtas polinkis veiklai, t. y. savo gyvenimo sąlygų gerinimui. Su kiekviena akimirka žmogus kinta ir, kartu su juo, kinta ir jo įverčiai bei vertinimai, norai (lūkesčiai) ir veiksmai. Veiklos karalystėje nėra nieko pastovesnio, kaip pokyčiai, kaita.
Žmonių veikla gimdo (sukelia) pokyčius. Kadangi egzistuoja žmonių veikla, todėl stabilumo nėra, bet yra ne nutrūkstantys pokyčiai. Istoriniai procesai yra nuoseklūs pokyčiai. Žmogus negali jų sustabdyti ir tapti priežastimi stabilumo, kuriame istorija sustingtu pauzėje. Žmogaus prigimtyje yra siekis kovoti už pagerinimus, generuoti naujas idėjas bei, jas įgyvendinant, reformuoti gyvenimo sąlyga)“.
(Ludwig von Mises, HUMAN ACTION, A Treatise On Economics (ContemporaryBooks. Inc Chicago).
Liudvikas von Mises, ŽMOGIŠKOJI VEIKLA, EKONOMIKOS TEORIJOS TRAKTATAS, Maskva, Ekonomika, 2000; 207 ir 211 pusl.)
Todėl Lietuvos banko Įstatymo nuostata apie LB pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą, laikytina NEREALIA. Tai Įstatymo kūrėjų (Lietuvos banko) ir leidėjo KLAIDA. Ir ją būtina kuo greičiau pašalinti. Kartu iš Įstatymo pašalinant ir kitas klaidingas bei ne realias nuostatas.
Lietuvos bankas, rengdamas LB Įstatymo projekto nuostatas apie pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinimą, neįvertino turimų priemonių tam tikslui pasiekti realumą ir pernelyg ,,susitapatino“ su Europos Centriniu banku (ECB) ar bent jo Lietuvos filialo statusu. Jei jos į Įstatymo projektą įrašytos ECB ,,iniciatyva“, tai kodėl tokios nuostatos ,,iniciatorius“ niekaip nepadeda tokio svarbaus Lietuvos žmonėms (ir pensininkams) LB pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą – įgyvendinti?
Įstatymo projekto rengimo metu infliacijos padangėje dar buvo tik mėlynas dangus ir LB analitikai net neįžvelgė būsimo didžiulio pinigų importo bei jo infliacinių pasekmių.
Valiutų valdybos PINIGŲ politikos modelis neapsaugo nuo PINIGŲ importo ir neribotos jų emisijos Lietuvos bankui vykdant mechaninės valiutų keityklos funkciją ,,neribotai keičiant eurus į litus“.
Ar turės bent kokią prasmę Lietuvos banko rengiamas eilinis ir tradicinio turinio, jau atnaujintam ir naujajam LR Seimui Pranešimas už 2008 metus apie ne realaus ar net beviltiško pagrindinio tikslo ,,įgyvendinimą“ toliau augant vartojimo infliacijai ir pinigų nuvertėjimui?
Ar bent kas iš naujos kadencijos Seimo narių ir minėtos Lietuvos banko APLINKOS skaitys (o gal net ir svarstys) LB Įstatymo reikalavimus palaikyti kainų stabilumą ir LB Pranešimą apie tokių įstatyminių nuostatų ,,įgyvendinimą“?
Vladimiras Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.
2009-04-27
