Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 14 Pirmadienis
 

Lietuva – Lenkija: atsargus optimizmas?

2018-02-21 10:35 | Nuomonių ringas | Komentarų (4)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda. Nuotr. iš lrp.lt

Anatolijus Lapinskas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, matyt, prisiklausęs Lietuvos lenkų spaudos skleidžiamų siaubo signalų apie tragišką Lietuvos lenkų švietimo būklę, dar prigąsdintas dėl neva nesprendžiamų lenkų problemų mistinio “mirties taško”, taip pat įtikintas neva nesibaigiančios lenkų kovos dėl lenkų kalbos mokymo ir tikėdamas, kad jo vizitas pagerins Lietuvos lenkų padėtį, ryžosi atvykti net trims dienoms į Vilnių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

A.Dudos sprendimas apsilankyti Lietuvoje šiaip ar taip yra drąsus politinis žingsnis. Tiesa, jo „rūpestis“ lenkų švietimu gali kelti tik šypseną, nes valstybinių lenkiškų mokyklų skaičius Lietuvoje neturi lygių pasaulyje, o vien lenkiškų gimnazijų 1000-čiui Lietuvos lenkų Lietuvoje yra pusantro karto daugiau nei lietuviškų gimnazijų lietuviams…

Ką kalbėjo atvykęs Lenkijos prezidentas? Jo kalbos tonacija buvo pakankamai europietiška, nes greta jo įsivaizduojamų problemų, o visos jos sukosi aplink Lietuvos lenkus, jis nevengė ir gražių žodžių Lietuvai. Jo nuomone, mūsų šalių santykiai politiniu lygiu gerėja, ar bent rutuliojasi gera kryptimi. Tokie santykiai „lems gerėjančią Lietuvoje gyvenančių lenkų padėtį“.

Beje, ankstesnė Lenkijos valdžia kalbėdavo atvirkščiai esą tik kai pagerės nuo Lietuvos valdžios neva kenčiančių lenkų padėtis, tik tada pagerės valstybiniai mūsų šalių santykiai. Prisiminę ankstesnių Lenkijos vadovų žodžius, kad jie atvyks į Vilnių tik tuomet kai visos kenčiančių lenkų problemos bus išspręstos, galime konstatuoti, kad prezidentas A.Duda žengė iš tiesų ryžtingą, gal ir ne visiems lenkams Lenkijoje patinkantį žingsnį.

Prezidentas Lietuvoje džiaugėsi, kad lenkų vaikai neprarado lenkiškumo, moka lenkų kalbą, pažįsta lenkų kultūrą. Tačiau vis dėlto užmiršo paminėti jų nuolatinę kovą su… lietuvių kalba, nes Lietuvos lenkų veikėjų nuomone neįmanoma per dvylika metų jos išmokti ir laikyti vienodą su lietuviškomis mokyklomis egzaminą, todėl reikia kovoti ir kovoti…

Tačiau vietoje politiškai nemalonaus klausimo dėl Lietuvos lenkų nenoro mokytis lietuvių kalbos, A.Duda pasirinko jam „malonesnį“, kad lenkai grumiasi su… lenkų kalbos mokymo sunkumais, kuriuos, taip išeitų, sukelia Lietuvos valdžia. Jis aiškino, kad šias problemas (lenkų kalbos mokymo?) reikia spręsti su lietuviais kartu, neskubant, suderinant klausimų, kurie kelia abejones ar ginčus, galimus sprendimus.

Kartu Lenkijos prezidentas ragino išlaikyti tarpusavio ramybę, viską spręsti ramaus dialogo būdu. Gerėjantys šalių politiniai santykiai turėtų atsispindėti ir gerėjančiame Lietuvos lenkų gyvenime.

Po oficialios prezidento kalbos ir apdovanojimų Lietuvos lenkams įteikimo įvyko puikus, gyvenimo džiaugsmo kupinas Lietuvos lenkų vaikų ansamblių koncertas, kuris parodė lenkiškos kultūros Lietuvoje gyvastį ir puikias sąlygas jai klestėti, neminint jokių ten diskriminacijų ar „mirties taškų”…

Vis dėlto išsamiausias pokalbis Lietuvos lenkų mažumos klausimais, dėl to iš esmės Lenkijos prezidentas ir pasirodė Lietuvoje, įvyko Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime prie keturių akių su Lenkijos prezidentu ir po to išdėstytas vykusioje spaudos konferencijoje.

Svarbiausias spaudoje išdėstytas D.Grybauskaitės pasiūlymas: reikia atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisiją, veikusią iki 2011 metų, kad kylančios problemos dėl tautinių mažumų švietimo būtų išspręstos greičiau. „Šie klausimai gali būti sprendžiami abipusiai geranorišku nusiteikimu ir tai nėra sudėtinga“. Ar tikrai prezidentė tuo tiki?

Siūlyčiau jai pasiskaityti 2011 gruodžio 20 Delfyje spausdintą mano straipsnį apie minėtą komisiją „Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?“. Iš jo paaiškės, kad jokiu Lenkijos geranoriškumu tose 2011 metų ekspertų derybose tuomet net nekvepėjo.

Straipsnyje rašiau, kad Lenkijos derybininkai neanalizavo lenkų švietimo Lietuvoje, neteikė faktų, skaičių ar tarpusavio padėties palyginimų, motyvuotų pasiūlymų. Viską užgožė pigi propaganda: Lietuvos švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų mažumą. Pateikto blefo ir absurdiškų teiginių pagrindu Lenkijos pusė reikalavo, kad Lietuva, nei daugiau, nei mažiau, pakeistų savo švietimo įstatymą.

Lenkų derybininkų tikslas buvo dar kartą viešai apkaltinti Lietuvą Žmogaus teisių pažeidimu dėl neva Lietuvos valdžios vykdomos lenkų diskriminacijos. Ant šio kabliuko užkibo net ir tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris vertindamas ekspertų darbą, jį pavadino nepatenkinamu ir pasiūlė Lietuvai gera valia modifikuoti savo švietimo įstatymą…

Susiklosčiusią situaciją tuo metu vaizdžiai apibūdino buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janas Widackis: „Lenkijos protestai, nukreipti prieš Lietuvos švietimo įstatymą, tikrai viršija europietiškus standartus. Lenkijai į šiuos reikalus kištis nevalia!… Apakę dėl genties solidarumo, didiname lietuvių nepasitikėjimą mūsų ir Lietuvos lenkų atžvilgiu. Visų pirma kenkiame Lietuvos lenkams“.

Iš tų derybų, Lenkijos delegacija, supratusi savo reikalavimų absurdiškumą, tiesiog pabėgo, net neišgėrusi derybų pabaigos šampano. Tačiau mūsų prezidentė vėl siūlo tą Sizifo darbą pratęsti ir netgi išplėsti komisijos nagrinėjamų temų ratą – atkreipti dėmesį į kitus mažumas liečiančius klausimus, pvz., žemės grąžinimo. Tuomet toje komisijoje, matyt, atsiras ir žemėtvarkos specialistai, būrys Lietuvos įstatymų vertėjų į lenkų kalbą ir pan.

Žemės grąžinimas Vilniaus mieste ir rajone iš tiesų yra problematiškas, tačiau kaltinti dėl to Lietuvos valdžią ir manyti, kad atvykę Lenkijos atstovai tą problemą sutvarkys yra naivu. Tas pats J.Widackis pažymi, kad dėl žemės grąžinimo vėlavimo kalta ne tik Lietuvos valdžia, bet iš tarpukario, t. y. Lenkijos laikų paveldėta žemėtvarka, žymiai sunkiau pertvarkoma į šiuolaikinius standartus.

O dėl Vilniaus miesto plėtros ir todėl laisvos žemės jame trūkumo, tai J. Widackio nuomone, tokie procesai visada sukelia visuomenines ir ekonomines problemas, tautinis aspektas čia ne prie ko. Lygiai taip pat į laisvas teritorijas plečiasi Lenkijos ir Europos miestai.  Palyginimui, Varšuvoje dar nuo pokario laikų tūkstančiai namų ar butų negrąžinti jų šeimininkams, bet tarptautinių skandalų dėl to nesigirdi.

Kažkada „Wspolnota Polska“ – ryšių su užsienio lenkais asociacijos vadovas Andrzejus Stelmachowskis rekomendavo į Lietuvą siųsti lenkus teisininkus ir gydytojus, nes nemokančius lietuviškai Lietuvos lenkus lietuviai teisėjai ir gydytojai esą neteisingai nuteis ir nugydys. Tai gal komisiją reikėtų papildyti dar gydytojais ir teisininkais?

Beje, koks būtų tokios Lietuvos-Lenkijos komisijos statusas, ar ji galės inicijuoti teismų prieš blogus Lietuvos valdininkus procesus, o gal ir siūlyti keisti netinkamus Lietuvos įstatymus?

Pabaigai dar viena J.Widackio citata: „lenkų mažuma, kaip ir kiekviena mažuma kiekvienoje valstybėje, jaučia diskomfortą. Ne jos kalba išeina dauguma laikraščių, ne jos kalba diskutuoja parlamentas. Tai sukelia kitas problemas: mane valdo svetimi, o priešas, atsakingas už mano visas nesėkmes, yra vienas: valdančioji dauguma.

Jeigu dar toji dauguma konfliktuoja su tautinės mažumos valstybe – šiuo atveju Lenkija, tai mažumos laukia nepavydėtinas likimas. Štai kodėl jai būtina, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų geri.“

Aukso žodžiai! Mūsų santykiai būtinai turėtų būti geri, panašūs, pvz., į Latvijos-Lenkijos santykius. Štai buvęs Lenkijos prezidentas Rygoje kalbėjo, kad Latvijos lenkų problemos čia sprendžiamos pavyzdingai. O Latvijos prezidentas atsakė, kad Latvijos lenkai nusipelnė pagarbos ir pripažinimo. Ar sulauksime iš abiejų pusių tokių žodžių ir Vilniuje?

Komentarai

 

 

 
  1. Latvijoje neliks mokymo lenkų kalba. Bet Lenkija dėl to nė kiek nepergyvena. O Lietuvoje eina iš proto dėl Lietuvos geografijos lietuviškai.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. SUMAŽINTI PVM MOKESTI MAISTUI NUO 21% IKI 5% – taip kaip LENKIJOJE

    Thumb up 1 Thumb down 0

  3. “Koks būtų tokios Lietuvos-Lenkijos komisijos statusas, ar ji galės inicijuoti teismų prieš blogus Lietuvos valdininkus procesus, o gal ir siūlyti keisti netinkamus Lietuvos įstatymus?” Tai būtų kaip sovietmečiu, kai Maskva kontroliavo kiekvieną Lietuvos žingsnį.

    Thumb up 2 Thumb down 0

  4. lenko akimis litvynas buvo yra ir bus “pirdulionyj klumpiak”,nesvaikit,ypac kai tokie “kovotojai”mus valdo,tai tos lithuanijos net nesimato,nors psekai man ne prie dusios,bet jie tikrai kovoja uz savo zmones ko nepasakysi apie musu klapciukus

    Thumb up 1 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...