Lietuvos ir pasaulio statistika daugelį metų negailestingai skelbia apie tai, jog Lietuvos vyrai pagal savižudybių, alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje mastus lenkia kitas valstybes. Pandemijos ir karo akivaizdoje šie rodikliai nemažėja. Pastebima, jog pastaraisiais metais smurto mastai netgi didėja, alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų suvartojimas taip pat. Blogėjanti emocinė psichologinė vyrų būsena taip pat susijusi ir su darbo praradimu, prastovomis, sumažėjusiomis pajamomis. Tą pastebi visi vyrams pagalbą teikiantys specialistai.
Nors savižudybių skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus yra sumažėjęs, mes vis dar liūdnai pirmaujame tarp kitų šalių. Taip pat turime kol kas nemažėjančią smurto artimoje aplinkoje problemą, o statistika skelbia, kad daugiau nei 80 procentų smurto atvejų kaltu pripažįstamas vyras. Negebėjimas bendrauti tarpusavyje, o ir kitos priežastys šeimą atveda iki skyrybų slenksčio. Vaikų priežiūra vis dar dažniau paliekama moterims. Negebėdami įveikti streso ir įtampos, vyrai dažniau nei moterys ieško paguodos svaigindamiesi, rizikuodami savo ir kitų sveikata ir gyvybe.
Kita vertus, ir patys vyrai artimoje aplinkoje patiria smurtą, tačiau dažniausiai apie tai tyli. Pirma priežastis – vyrams dažniausiai tai asocijuojasi su skundimusi ir laikoma silpnumo požymiu. Antra priežastis – dažnai tarnybų atstovai turi išankstinę nuostatą vyro atžvilgiu ir netiki tuo, ką jis sako. Pasitaiko, kad pas specialistą atėjęs vyras išsako nusivylimą ir bejėgiškumą, patirtą psichologinį spaudimą. Dar vienas skaudus ir vaikus bei tėvus žalojantis procesas – tėvų atstūmimas – dažniausiai vyksta taip pat būtent vyrų atžvilgiu. Patirdami neteisybę ir nerasdami pagalbos, vyrai kenčia emociškai ir psichologiškai, dažnai renkasi netinkamus būdus savo sunkumams spręsti.
Ilgus metus psichosocialinę pagalbą vyrams teikiantys specialistai sulaukdavo kritikos, neva, pagalbos reikia tik moterims. Vyrai, sudėtingose gyvenimo situacijose negalėdami gauti jiems reikalingos emocinės ir psichologinės pagalbos, išties galėjo jaustis užribyje. Tik pastaraisiais metais padaugėjo vyrų emocine ir psichologine gerove besirūpinančių organizacijų. Tai yra ir pačių nevyriausybininkų ilgų metų darbo indėlis, o taip pat ir valstybės institucijose pastaraisiais metais besidarbuojančių žmonių pastangos atidžiau pažvelgti į vyrų situaciją.
Siekdamos plėsti ir gerinti kompleksinės pagalbos vyrams teikimą visoje Lietuvoje, suvienyti savo jėgas nutarė daug metų psichosocialinę pagalbą vyrams teikiančios nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu vyksta paskutinis Nacionalinės psichosocialinės pagalbos vyrams asociacijos steigimo etapas. Asociacijos steigėjai yra Kauno apskrities vyrų krizių centras, Utenos apskrities vyrų krizių centras, Raseinių krizių centras, Marijampolės apskrities vyrų krizių centras, Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras ir Vilniaus šeimos centras. Visos šios organizacijos veikia ir pagalbą vyrams teikia jau daugiau nei dešimt metų, kai kurios daugiau nei dvidešimt. Įgyvendinta daugybė projektų ir veiklų, kurias rėmė tiek SADM, SAM, kitos ministerijos, ES ir kiti fondai. Teikiama tęstinė pagalba, kurią per eilę metų gavo tūkstančiai Lietuvos vyrų. Asociacijos steigėjai tikisi, kad jau spalio mėnesio pabaigoje visi steigimo ir registravimo formalumai bus baigti.
Nacionalinė psichosocialinės pagalbos vyrams asociacija sieks stiprinti ir plėtoti psichosocialinės pagalbos vyrams teikimą visoje Lietuvoje. Pagrindinės darbo sritys – kompleksinės emocinės psichologinės pagalbos teikimas, įveikiant krizes, tame tarpe, savižudybių, smurto, priklausomybių ir kitas. Laikysimės nediskriminavimo pagal jokius požymius ir lygių galimybių principo. Skatinsime savanorišką veiklą, sieksime aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant pagalbos vyrams teikimo nuoseklumą, tęstinumą ir valstybės palaikymą.
Aktyviai veikdama Lietuvoje ir turėdama valstybės institucijų paramą, Nacionalinė psichosocialinės pagalbos vyrams asociacija tikisi, kad ilgainiui Lietuvos vyrai, kuriame šalies rajone begyventų, galės gauti jiems reikalingą emocinę psichologinę pagalbą, o vyrų emocinė ir psichologinė sveikata bus stipresnė – mažės savižudybių, priklausomybių, smurto skaičiai.
