„Tai gali būti didžiausias visų laikų skandalas“, – rašo didžiausias Norvegijos portalas VG.
Žmonės mirdavo ir niekas nežinojo, kokia pavojinga ši liga. Pirmaisiais 2020 m. mėnesiais SARS-CoV-2 virusas rekordiniu greičiu plito iš Vuhano miesto Kinijoje. Didelis klausimas – kaip visa tai prasidėjo.
Donaldas Trumpas virusą vadino „Kinijos virusu“ teigdamas, kad jis atsirado laboratorijoje.
Nutekėjimo iš laboratorijos teorija sparčiai plito internete: kas, jei virusas nutekėjo iš laboratorijos Vuhane? Bet ši teorija greitai buvo atmesta.
2020 m. kovo mėn. moksliniame žurnale „Nature“ aukščiausio lygio amerikiečių mokslininkai padarė išvadą: „COVID -19 sukurtas ne laboratorijoje, o yra natūralios kilmės“. Kitame sunkiasvoriame mokslo leidinyje „The Lancet“ keli mokslininkai rašė, kad jie „laikosi vieningos pozicijos ir griežtai smerkia sąmokslo teorijas, kuriose teigiama, kad COVID-19 nėra natūralios kilmės“.
„Facebook“ pradėjo cenzūruoti turinį apie viruso nutekėjimą iš laboratorijos. Pagrindinių tarptautinių žiniasklaidos priemonių faktų tikrintojai atmetė šią teoriją.
Norvegijoje laikraštis VG („Verdens gang“, vert.) taip pat buvo tarp tų, kurie visa tai vadino sąmokslo teorija.
Sigrid Bratlie yra mokslų daktarė (PhD) molekulinės biologijos srityje ir yra pripažinta Norvegijos mokslo bendruomenės. Po protrūkio ji galvojo taip pat, kaip „visi“: „Kai yra tiek daug literatūros, rodančios, kad virusas atsirado natūraliai, aš iš esmės šia išvada pasitikiu“. Bratlie vis dėlto yra suglumusi, bet atideda tai į šalį iki pat pirmųjų 2024 m. mėnesių.
Platformoje „X“ jai užkliuvo pranešimai apie viruso kilmę, kurie privertė ją nustoti naršius ir skaityti dar kartą.
„Tai atrodė labai konspiratyviai, bet privertė mane susimąstyti: Hm“.
Po pandemijos COVID-19 kilmės paslaptis nukeliavo iki pat JAV Kongreso. Žiemos vakarais Bratlie nemiegojo ir sekė klausymus JAV Kongrese.
„Į tai gilinausi šešis mėnesius. Jei ketinu turėti nuomonę, svarbu, kad ji būtų gerai dokumentuota“.
Tuo, ką sužinojo, ji pati sunkiai gali patikėti. Bratlie pasijuto beveik kaip sąmokslo teoretikė: „Visą laiką buvau giliai sukrėsta ir visada turėjau dar kartą pasitikrinti: Ar tai tikrai gali būti tiesa? Atrodo pernelyg beprotiška, kad tai būtų tiesa. Bet aš tikrai įsigilinau į šį reikalą ir … tuomet supratau, kad ši byla gali būti didžiausias visų laikų skandalas.“
2024 m. vasarą JAV Kongrese jau kelis mėnesius vyksta klausymai. Nutekinti ir Kongresui parodyti vidiniai pokalbių įrašai atskleidžia, kas galėjo nutikti 2020 m. užkulisiuose. Geriausi mokslininkai, kurie padarė aiškią išvadą, kad virusas yra natūralios kilmės, ir kurių klausėsi visas pasaulis, privačiose žinutėse vienas kitam rašė ką kita. Iš nutekintų žinučių matyti, kad mokslininkai manė, jog tikėtina, kad COVID-19 virusas kilo iš Vuhano laboratorijos.
Vienas iš tyrėjų 2020 m. vasario 1 d. parašė, kad negali nustoti galvoti, jog „viruso nutekėjimo iš laboratorijos versija yra tokia neįtikėtinai tikėtina“. Kelis kartus tyrėjai išreiškė nuomonę, kad jie labai abejoja, iš kur virusas atsirado, ir kad jis gali atrodyti kaip pagamintas dirbtinai.
Tačiau šią vasario dieną kažkas atsitiko. Tyrėjai surengė svarbų konferencinį pokalbį. Tarp dalyvių buvo aukšto rango mokslininkų, kurie atliko svarbų vaidmenį finansuojant mokslinius tyrimus. Nėra įrašyta, kas buvo pasakyta per susitikimą. Tačiau kitą dieną mokslininkai rašė vienas kitam, kad sukels „šūdą“, jei užsimins, jog virusą paleido Kinija. Jie nusprendė padaryti išvadą, kad virusas atsirado iš gamtos. Vienas iš mokslininkų parašė kolegoms, kad nemėgsta, kai politika kišasi į mokslą, tačiau tokiomis aplinkybėmis „neįmanoma to nedaryti“. Netrukus po to, kai straipsnis buvo išspausdintas žurnale „Nature“, tyrėjai net žinutėse rašė, kad negali atmesti galimybės, jog virusas į aplinką pateko iš laboratorijos.
Norvegijoje Sigrid Bratlie su dideliu susidomėjimu nagrinėjo šiuos pranešimus iš JAV kongreso.
„Dabar jau gerai žinoma, kad JAV administracijos vadovai įtikino tyrėjus padaryti išvadas, prieštaraujančias jų pačių nuojautai“, – sako S. Bratlie.
„Tai labai rimta“, – aiškina ji.
„Mokslo bendruomenė sukūrė šį pasakojimą, kurį perdavė ir sustiprino žiniasklaida.“
Tuo tarpu JAV Kongrese paaiškėjo dar daugiau:
Piteris Dašakas (Peter Daszak), vienas iš „The Lancet“ peticijos, kurioje viruso nutekinimo iš laboratorijos vadinamas sąmokslo teorija, veikėjų, glaudžiai bendradarbiavo su Vuhano laboratorija. Jo mokslinių tyrimų organizacija „EcoHealth Alliance” gavo vyriausybinį (JAV) finansavimą, kad galėtų manipuliuoti koronavirusu Vuhane.
„Akivaizdu, kad kyla didelis pavojus JAV kaip valstybės reputacijai, jei Amerikos mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti tyrimams, kurie galėjo būti pandemijos priežastis“, – sako Sigrid Bratlie.
Dabar JAV sveikatos priežiūros institucijos sustabdė bet kokį Dašako ir jo organizacijos finansavimą. Jos mano, kad Vuhane atlikti tyrimai buvo neatsakingi ir kad Dašakas suklaidino valdžios institucijas. Pats Dašakas tokius kaltinimus neigia.
Taip pat paaiškėjo, kad Davidas Morensas (David Morens), didžiausio Amerikos infekcijų kontrolės eksperto Anthony Fauci patarėjas, galėjo ištrinti dokumentus ir elektroninius laiškus apie viruso kilmę ir sąsajas su Dašako organizacija.
„Tai buvo toks kruopštus bandymas cenzūruoti, kad pandemijos pradžioje žmonės beveik juokėsi iš to, kad galima sugalvoti laboratorinio nutekėjimo teoriją“, – sako Oslo universiteto profesorius emeritas Stig S. Frøland.
„Šioje srityje neužilgo kažkas įvyks, tačiau tai jau seniai buvo išsiaiškinta. Tik niekas nenorėjo prie to prisiliesti. Net Norvegijos spauda – su keliomis išimtimis“, – sako jis.
Frøland’as taip pat stebėjo klausymus JAV Kongrese.
„Buvo surengtas precedento neturintis melo puolimas, siekiant užmaskuoti Vuhane vykusią veiklą. Daug kas vyko bendradarbiaujant su pirmaujančiais Amerikos mokslininkais, turinčiais didelių interesų.“
Pandemijos pradžioje Frøland’as įspėjo neatmetantis laboratorijos teorijos.
„Šokiruoja ir rodo mokslo pasaulio nuosmukio požymį dar ir tai, kad tiek daug tyrėjų leidosi užvaldomi ir labai ilgai nekvestionavo „oficialios“ viruso atsiradimo versijos.
2021 m. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) norėjo ištirti viruso nutekėjimo iš laboratorijos galimybę, tačiau pirmiausia norėjo „užmiršti šią galimybę“.
VG šiandien pasakoja FHI direktorius ir profesorius Prebenas Aavitslandas:
„Apmaudu, kad nedidelis būrelis pirmaujančių pasaulio virusų tyrėjų nuo 2020 m. pradžios tvirtai teigė, kad laboratorinis nutekėjimas beveik neįmanomas, o paskui bandė kontroliuoti viešą diskusiją šiuo klausimu.“
„Aš nusprendžiau pasitikėti pirmaujančiais pasaulio mokslininkais, kurie visiškai atmetė šią nutekėjimo teoriją. Daugiau taip nebedarau.“
Profesorius tęsia toliau:
„Ir apgailestauju, kad kaip privatus asmuo kartais pats visiškai atmesdavau nutekėjimo iš laboratorijos teoriją.“
Yra daugiau dalykų, kurie verčia ekspertus kraipyti galvas ne tik dėl politinių žaidimų ir slaptumo.
Šią vasarą Sigrid Bratlie, kuri taip pat yra tyrimų centro „Langsikt“ vyresnioji patarėja, paskelbė laboratorijos nutekinimo teorijos apžvalgą, kuri pirmą kartą buvo aptarta radijo laidoje „Abels Tårn“.
„Labiausiai tikėtina, kad COVID-19 nutekėjo iš laboratorijos“, – padarė išvadą S. Bratlie.
Bratlie nuomone, tai yra visko visuma:
„Šioje byloje yra daug elementų, kuriuos geriausiai paaiškina tai, kad tai buvo nutekėjimas iš laboratorijos.“
Tai, kad yra daugybė įdomių sutapimų, bylojančių apie nutekėjimą, nėra įrodymas – tai klausimas, sako Oslo universiteto Imunologijos katedros profesorė Gunnveig Grødeland:
„Akivaizdžiausias klausimas: kodėl šis virusas atsirado būtent tame mieste, kuriame atliekami tokio tipo virusų tyrimai?“
Du tyrimai parodė, kad virusas pateko iš mieste esančio maisto turgaus ir kad įtartinai daug ankstesnių užsikrėtimo atvejų yra kilę iš šios vietovės.
FHI atstovas Aavitsland susipažino su tyrimu apie tai, kur Vuhane gyveno pirmieji koronavirusu užsikrėtę žmonės, tariamai netoli turgaus, ir sureagavo:
„Analizės prielaida yra klaidinga. Kodėl turėtume manyti, kad žmonės užsikrečia netoli savo gyvenamosios vietos milijoniniame mieste su vienu didžiausių pasaulyje metro tinklų?“ – klausia jis.
Tačiau yra rimtų priežasčių manyti, kad virusas yra kilęs iš šios rinkos, sako imunologė ir profesorė Anne Spurkland.
Įvairūs koronavirusai, kuriais pastaraisiais dešimtmečiais užsikrėtė žmonės, dažniausiai buvo perduodami iš gyvūnų žmonėms. Kitaip tariant, dažniausiai pasitaiko natūralios kilmės virusų.
„Ypač šikšnosparniai yra tarsi virusų variantų prekybos centras ir potencialiai kelia didelę grėsmę žmonėms“, – sako A. Spurkland.
Vuhano turgui laukiniai gyvūnai buvo gabenami dideliais atstumais ir parduodami gyvi.
Tačiau natūrali viruso kilmė nenustatyta, nors buvo ištirta tūkstančiai gyvūnų.
„Labiausiai stebina tai, kad mums nepavyko rasti nė vieno gyvūno, kuris galėtų būti infekcijos šaltinis“, – sako Sigrid Bratlie.
Tačiau už kelių kilometrų nuo turgaus esančioje laboratorijoje koronavirusas buvo saugomas daugelį metų. Tarp mūrinio pastato Vuhane sienų įsikūręs Vuhano virusologijos institutas. Tai pagrindinė Kinijos koronavirusų tyrimų laboratorija. Čia buvo manipuliuojama naujomis ir potencialiai pavojingesnėmis koronaviruso versijomis (atliekami vadinamieji funkcijos sustiprinimo, angl. „gain of function“, tyrimai, vert.). Institute saugoma viena didžiausių pasaulyje šikšnosparnių mėginių ir šikšnosparnių virusų atmainų kolekcija. Laboratorija teigė, kad neįmanoma, jog ji būtų pandemijos šaltinis, ir 2020 m. balandį pareiškė, kad nė vienas jos darbuotojas nebuvo užsikrėtęs šiuo virusu.
Tačiau JAV valstybės departamentas mano, kad trys Vuhano virusologijos instituto mokslininkai galėjo užsikrėsti COVID-19 dar 2019 m. lapkričio mėn. Teigiama, kad tyrėjai kreipėsi į ligoninę dėl ligos, kurios simptomai buvo panašūs į COVID-19. Darbuotojai neigia sirgę ir šiuos teiginius vadina absurdiškais.
„Nenuostabu, jei darbuotojai užsikrėtė virusu laboratorijos viduje“, – sako Sigrid Bratlie.
Nėra konspiratyvu teigti, kad laboratorijoje galėjo įvykti atsitiktinis užsikrėtimas. Šių tyrimų rizika buvo nepakankamai įvertinta. Atliekant vadinamuosius funkcijos sustiprinimo eksperimentus Vuhano laboratorijoje, virusai modifikuojami siekiant išsiaiškinti, ar galima padidinti jų užkrečiamumą ir pavojingumą žmonėms. Vuhano laboratorija galėjo atlikti tyrimus aukščiausiu saugos lygiu – ketvirtuoju iš keturių, bet ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl laboratorijos saugumo.
„Tyrimai buvo atliekami daug žemesniu, antruoju saugos lygiu, kad būtų sutaupyta pinigų“, – sako Bratlie.
Norvegijos sveikatos direktorato atstovas Espen Nakstad mano, kad viruso nutekėjimas ir natūralus plitimas yra vienodai tikėtini:
„Mes žinome, kad kartais įvyksta nelaimingų atsitikimų laboratorijose ir kad jie gali nutikti bet kurioje šalyje, todėl nieko nuostabaus, kad tai galėjo nutikti ir čia“.
Kai 2020 m. Sigrid Bratlie kažką suprato apie virusą, tai buvo susiję su SARS-CoV-2 genų seka. Tuo metu ji tai atmetė, nes laboratorijos nutekėjimo teorija buvo pavadinta grynu sąmokslu. Tačiau 2024 m., kai ji pradėjo gilintis į įrodymus, Bratlie atidžiau ištyrė viruso struktūrą:
„Aš esu molekulinė biologė ir matau, kad šiame viruse yra kažkas keisto. Virusas turi vieną ypatingą savybę, apie kurią niekas negali pasakyti, iš kur ji atsirado“.
Bratlie kalba apie genetinį elementą, kurį ekspertai vadina furino skaldymo vieta (FCS) vadinamajame spyglio (S) baltyme. Arba paprasčiau: FCS yra tarsi „mygtukas“, padedantis virusui prasiskverbti į mūsų ląsteles, aiškina ji. Šis „mygtukas” Bratlie yra paslaptingas:
„COVID-19 yra labai panašus į daugelį kitų gamtoje aptinkamų virusų, bet šio „mygtuko“ neturi joks koronavirusas, išskyrus COVID-19. Žvelgdama į viruso struktūrą, ji pažymi, kad šis „mygtukas“ yra tarsi švariai įterptas.
„Tai neįprasta. Leiskite pasakyti, kad nesunku sukurti COVID-19 naudojant molekulines priemones laboratorijoje.“
Yra mokslininkų, kuriems tas „mygtukas“ neatrodo toks nepaprastas, ir jie įsivaizduoja, kad jis galėjo išsivystyti natūraliai, bet pernai išanalizavęs virusą JAV energetikos departamentas išvadą, kad greičiausiai virusu buvo manipuliuojama laboratorijoje. Tokią pačią išvadą padarė ir FTB.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į keletą veiksnių“, – sako Bratlie:
„Pandemijos laikas labai sutampa su tyrimų Vuhano institute planais“.
2018 m. „EcoHealth Alliance“ pateikė paraišką JAV dėl finansavimo bendram projektui su Vuhano virusologijos institutu. Jie planavo į šikšnosparnių SARS koronaviruso S baltymo geną įterpti FCS, t.y. minimą „mygtuką“.
Paraiška nebuvo patenkinta.
„Tačiau niekas nežino, kas pastaraisiais metais vyko Vuhano laboratorijoje, nes jie tai slėpė“, – pabrėžia Bratlie.
„Žinome tik tiek, kad pirmieji COVID-19 atvejai Vuhane pasirodė praėjus metams po paraiškos pateikimo. Stebina tai, kad COVID-19 virusas pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kokios aprašytos šioje projekto finansavimo siekimo paraiškoje“, – sako Bratlie.
Ieškodama atsakymų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) du kartus įžengė į mūrinį virusologijos instituto laboratorijos pastatą Vuhane. Nuomonės dėl to, kas iš tikrųjų paaiškėjo šių vizitų metu, skiriasi. Po apsilankymų 2021 m. PSO spaudai pareiškė, kad laboratorijos hipotezė yra „labai mažai tikėtina“, bet po 2 metų PSO vadovas T. Ghebreyesusas teigė, kad svarstomos „visos kilmės hipotezės“ ir viruso kilmės tyrimai virto „geopolitiniu futbolu“.
„Kaip interpretuoju PSO ataskaitą, į Kiniją nuvykusiems tyrėjams buvo suteikta labai nedaug informacijos.
Įrodymų visai nebuvo“, – sako profesorė Gunnveig Grødeland.
Po PSO patikrinimų Kinija pasakė „ne“ tolesniems vizitams teigdama, kad ir taip pateikė daug informacijos.
Ir dar vienas svarbus klausimas, į kurį tik nedaugelis ekspertų nori konkrečiai atsakyti: ar infekcija buvo užsikrėsta laboratorijoje, ar gamtoje?
Grødeland gūžčioja pečiais.
„Ar žinote…? Turiu savo įtarimus, į kuriuos linkstu, bet būčiau labai atsargi juos sakydama – nes svarbiausia, kad tai neturėtų pasekmių šaliai, kurioje virusas atsirado. Ateities pandemijų atveju šalys neturėtų bijoti dalytis visa gauta informacija.“
Taigi, ką mano dauguma mokslo bendruomenės žmonių?
„Nors visi pabrėžia, kad negalime daryti jokių išvadų, yra daug keistų sutapimų ir klausimų. Tikimybė, kad visi paminėti sutapimai įvyks vienu metu, yra… keista.“
Norvegijos FHI atstovas Aavitsland įžvelgia gerų argumentų abejose pusėse, tačiau sako, kad nėra kompetentingas tai vertinti.
„Šiuo klausimu mažiau pasitikiu žmonėmis, kurių klausiausi 2020 m. Dabar vyksta intensyvios diskusijos. Tai yra geras dalykas. Nors daug trūkstamos informacijos yra Kinijoje, tikiuosi, kad vieną dieną bus rastas galutinis atsakymas.“
Frøland’as tvirtina, kad kol kas nėra pakankamai dokumentų, kad būtų galima ką nors tvirtai pasakyti apie viruso kilmę, tačiau jo svarstyklės krypsta į nutekėjimo iš laboratorijos pusę.
„Manau, kad daugelis žmonių pradeda suprasti, jog tai nebuvo kokia nors beprotiška sąmokslo teorija, o galbūt yra pandemijos kilimo paaiškinimas.“
Profesorė Spurkland skalė krypsta į priešingą pusę.
„Nesutinku, kad labai tikėtina, jog tai buvo viruso nutekėjimas. Nėra įrodymų nei dėl vieno, nei dėl kito, tačiau yra didelė tikimybė, kad virusas paplito iš gyvūnų. Neužteko nei rankų, nei pinigų ištirti viską, ką galima ištirti“, – sako ji. – „Nėra galimybės žinoti, koks potencialas egzistuoja gyvūnų pasaulyje.“
Sigrid Bratlie vis dar stebi JAV Kongrese vykstančius klausymus ir pateiktus įrodymus. „Dabar dar per anksti daryti išvadas“, – sako ji.
Ji neatmeta nė vienos teorijos, tačiau paklausta, ką galvoja dabar, atsako:
„Tai bus bendras vertinimas, bet dabar aš gana stipriai linkstu nutekėjimo iš laboratorijos link. Tikimybė gal 80 proc.“
„80 proc. yra beveik konservatyvus vertinimas. Sakyčiau, kad 90 proc. palaikau nutekėjimo iš laboratorijos teoriją“, – tęsia Bratlie.
„Bet nesate visiškai tikra?“
„Mano matyti dokumentai man sako, kad virusas į aplinką greičiausiai pateko iš tos laboratorijos. Tačiau negaliu to žinoti tiksliai, nes tie įrodymai yra šaldiklyje Vuhane, prie kurio niekas neturi priėjimo.“
„Mokslo sistema yra geriausia mūsų turima priemonė, padedanti suprasti pasaulį, remiantis žiniomis, todėl ją reikia saugoti“, – sako Bratlie.
Nesėkmės, kurios įvyko, siekiant įminti koronaviruso paslaptį, skaudžiai palietė jos mokslinę širdį.
„Kai matome piktnaudžiavimą mokslo sistema, tai kelia didelių problemų – todėl ir kalbu apie tai. Moksliniuose darbuose turime patys sutvarkyti netvarką, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas. Norvegijos institucijos turėtų būti varomoji jėga, skatinanti atvirą ir nepriklausomą bylos faktų tyrimą“, – sako ji.
„Visi esame suinteresuoti išsiaiškinti šio įvykio esmę, kad būtume geriau pasirengę užkirsti kelią būsimoms pandemijoms.“
Versta iš:
