Kas savaitgalį nenukako į garsiąją Kaziuko mugę Vilniuje, pavasarinį šventinį Kaziuką galėjo aplankyti Vidiškėse (Ignalinos raj.). Čia mugė rengiama kasmet. Ji suburia gimnazijos ir miestelio bendruomenes, atvilioja drauge pabūti ir kaimynus. Mugė šurmuliavo gimnazijos sporto salėje. Visus šventėn susirinkusius pasveikino, gražaus pabuvimo ir saulėto pavasario linkėjo šventės šeimininkė gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė.
Šių metų Vidiškių Kaziuko mugės tema – vestuvės. Pernai kaimo senberniui Jonui mugėje ieškota tinkamos nuotakos, na o dabar iškeltos tikros lietuviškos vestuvės su visomis tradicinėmis apeigomis. Salės centre ant scenos stovėjo vaišėmis nukrautas vestuvių stalas. Buvo čia visko: sūrio, kumpio, sviesto, medaus, pyragų. Jaunuosius – Joną ir Marceliutę – tėvai sutiko su duona ir gira. Juos gražiai pasveikino. Piršlienė pristatė jaunosios kraitį – net trylika vaikučių – būsimų gimnazijos pirmokų. Tai buvo seneliams džiaugsmo tiek anūkų iškart pamačius. Piršlys ir piršlienė vestuvininkus atlydėjo prie stalo ir kiek užtruko, kol tą stalą išlaisvino. Susėdę vestuvininkai išklausė svečių palinkėjimų ir priėmė jų dovanas. Į vestuves atvyko rajono savivaldybės meras Henrrikas Šiaudinis, mero pavaduotojas Gintautas Kindurys ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė. „Tai nusėjo Vidiškių gimnazijai, tai nusėjo, kad gavo tokių gerų marčių su trylika vaikų. Mokinių dabar tikrai nepristigs…”,- tarmiškai kalbėjo meras. Jauniesiems linkėjęs daug džiaugsmo ir laimės, jis įteikė savivaldybės dovaną. Jaunuosius sveikino Vidiškių bendruomenė ir seniūnė Vigalija Matkėnienė. Jos dovana buvo labai praktiška – gyvas triušelis. „Pratinkit vaikus prie darbo, kad ultojai neužaugt…”,- sakė seniūnė. Močiutė Konstancija sudainavo dainą, o bobutė Prudencija labai apgailestavo, kad Jonukas į žmonas nepasirinko jos anūkėlės Žibutės. Ši gi jaunajam dovanojo savo portretą, kad šis vis prisimintų, ką galėjo turėti, bet prarado. Na o vėliau su savo keptais pyragais jaunuosius sveikino gimnazijos mokytojos ir mokiniai. Vieni grojo, dainavo, kiti šoko, liaudies žaidimus žaidė. Vestuvininkai ir jų svečiai taip pat buvo kviečiami šokti ir linksmintis. Aštrialiežuvė piršlienė visus ragino aktyviai vestuvių dalyvauti. Skaniais vestuviniais pyragais buvo vaišinami visi mugės dalyviai. Vidiškių gimnazijos direktorė vėliau išdalino padėkas už skaniausią, didžiausią, sveikuoliškiausią, kvapniausią ir išradingiausią iškeptą pyragą.
Na o aplink vestuvininkų stalą šurmuliavo prekyba. Galėjai nusipirkti įvairiausių saldumynų, suvenyrų, medžio drožinių, mezginių, velykinių verbų. Nors jaunųjų prekeivių nebuvo labai daug, tačiau aktyviausieji ir sumaniausieji puikiai save pristatė. Bene daugiausia prekiauta įvairiais skanėstais, tačiau ant stalų matėsi ir kitokių darbelių: mezginių, savos gamybos papuošalų, medinių šaukštų, lentelių, ir kitokių mielų dalykėlių. Negalėjai nepastebėti vienos mielos mergaitės – Elijos Guiskytės. Ji prekiavo pačios siūtais žaviais meškiukais ir įvairiausiais raštais išmargintais atvirukais. Toks žavus jauno žmogaus kūrybingumas…O štai Mykolas Rimšelis iš Kazitiškio kukliai pristatė savo medžio dirbinius. Iš medžio jis drožia jau trejus metus, tai jam labai patinka ir , reikia pasakyti, puikiai sekasi.
Į gimnazistų būrį gražiai įsiliejo ir suaugusieji. Kaip visada mugėje dalyvavo ir savo mezginiais prekiavo Vida Vaickuvienė, pilnas dėžes įvairiausių kepinių – grybukų, kaštonų, boružėlių, braškių – šventei priruošė žinoma Vidiškių kepėja Antanina Baltakienė. Jau daug metų ji kepa šiuos skanėstus, mums taip primenančius vaikystę. Moteris pasakojo, kad žmonės dažnai užsakų tokių grožybių vestuvėms, krikštynoms. Labai nustebino du kūrybingai drožėjai – tai vidiškietis Remigijus Žemaitis ir iš Mielagėnų savo darbus atvežęs Saulius Sveikauskas. Ir ko tik šie vyrai iš medžio nepadirbinę. Gražu pažiūrėti. Saulius pasakojo, kad širdžiai miela veikla šiek tiek padeda užsidirbti pragyvenimui. Paklaustas, ar nebandė savo darbų išvežti į Kaziuko mugę Vilniuje, drožėjas sakė, kad tam reikia rėmėjo. O Saulius savo darbus pristatė pirmą kartą. Gaila, kad nesulaukė daug pirkėjų, bet bent jau į savo kūrybą atkreipė dėmesį. Yra kuo stebėtis. Atrodo, kad vyras gali išdrožti, ką tik sugalvojęs – ir vazą, ir lėkštę, ir dėžutę su mažais stalčiukais, ir net motociklą su vežimėliu.
O kokia gi pavasario mugė be verbų! Vienos gražiausių, natūraliausių – ignalinietės Zofijos Laurinėnienės. Kaip smagu tokią namo parsinešti ir vis žvilgsniu paglostyti. Visų mugės prekeivių ir neaprašysi. Smagu buvo Vidiškėse ir jaunam, ir pagyvenusiam.
