Gediminas Radvila
2012-ųjų „Finally Rich“, Čikagos Chief Keef meilės laiškas sau ir įžeidimas viskam kitam (ypač blaivybei) buvo viena iš pirmųjų trap’o kibirkščių. Šis mišinys tarp hip hopo, gatvių agresijos ir pankroko požvilgio į muzikos aranžavimą pačiupo pasaulio reperius už antkaklių ir parodė jiems, kas yra trap’as ir koks jis turi būti, ir nutiesė kelią jo evoliucijai. Po Chief Keef penkiolikos minučių tarp žvaigždžių prieš dešimtmetį dar nesulaukėme metų, kai nei vienas trap’o stiliaus įrašas nepasirodytų top’uose.
Kaip ir viskas, šio žanro garsai Lietuvą pasiekė žymiai vėliau: 2017-aisiais iš šešėlių ir pigių naminių studijų išlindo pirmieji Lietuvos trap’o veidai. To meto įrašai, iš visų pusių žiūrint, – nei gera, nei originali muzika.
Kad į ją klausytojas žiūrėtų rimtai, pirmiausia privalėtų nukristi į nenusakomas protinės ir dvasinės būklės žemumas. Klausytojui reikia iš visų jėgų stengtis, kad neišjungtų tų garsų, griežti dantimis, kad ją iškęstų. Per akimirką, 2020-aisiais, tai pasikeitė. Įvyko… stebuklas? Išėjo geras lietuviškas trap’o albumas, įrašas, tapęs viso žanro veidu – „Motyvacijos Tikslai“.
Prieš dvejus metus likimas OG Version su išdaigia šypsena davė laimintį loterijos bilietą: jis išgyveno bereikšmę, bet didelę muzikinę dramą, buvo išmestas iš grupės ir išleido seriją singlų, iš kurių kiekvienas buvo sėkmingesnis už praeitą.
Net ir didžiausių įrašų kompanijų reklamavimo skyriai meldžiasi ir ištisai dirba, kad pagamintų tokius nutikimus savo svarbiausiems atlikėjams. Ir nepaisant įdėto darbo, tokios puikios akimirkos susiklosto retai. Ir joms įvykus, nesąlygiškai svarbu jomis pasinaudoti. Kaip? Savaime suprantama, kad išleidžiant albumą.
Jeigu prieš „Motyvacijos Tikslus“ OG Version sėkmė atrodė nepakartojama, tai po šio įrašo išleidimo galima pagalvoti, kad likimas į tuščią butelį pagavo Dievą, velnią ir įmetė tą butelį OG Version į rankas, leisdamas jam daryti ką nori.
„Motyvacijos Tikslai“ buvo kupinas žavingų, juokingų ir nepakenčiamai įsimintinų hitų, OG Version atsipalaidavęs repavo geriausius karjeros žodžius ir parodė visas savo asmenybės puses. Klausytojai, pasiutę naujai muzikai, reagavo atitinkamai – albumas Lietuvos top’ų viršūnėje prasėdėjo vos ne metus.
Dažniausiai tokios sėkmės įrašas tokiam jaunam atlikėjui yra prakeiksmas, mirties bausmė ir…
Vienu žodžiu, visas šio pasaulio blogis. Arba dar paprasčiau – greičio viršijimas. Skriejant pro gatves kaip lėktuvui ant ratų, žvelgiant į susiliejusias miesto šviesas, sudarančias hipnotizuojantį peizažą, anksčiau ar vėliau teks susimokėti baudą arba pakloti gyvybę.
Metus po „Motyvacijos Tikslų“ OG Version leido daug pavienių dainų, kartais jis pataikė į magišką viduriuką, kartais tik priartėjo prie jo, bet niekada nebuvo ženklų, jog jis tvosis į stulpą. Pavyzdžiui, „LDK“ parodė jo aštresnę pusę, bet lėtai patraukė klausytojų dėmesį, o „Niekam Nesakyk“, ramus, melodingas vakarėlių himnas, iškart iškilo į top’us. Tada metams OG Version nutilo. Jo vardas išbluko iš atminties, teko rečiau ir rečiau išgirsti jo muziką.
Šių metų vasaros saulei leidžiantis, rugpjūčio paskutinėmis dienomis gavau žinutę telefone – išėjo naujas OG Version albumas „Bilietas į rojų“.
Intriga ir džiaugsmas, ir begalė klausimų tryško krauju. Per vieną dieną, „Bilieto į rojų“ teko perklausyti daugelį kartų. Sukandęs dantis… laukiau. Laikiau savo rankas kuo toliau nuo tuščio popieriaus lapo. Apie tokį įrašą negalima rašyti iš karto. Reikia palaukti, kol viskas nurimsta ir paaiškėja jo tikra įtaka. Mėnesiui prabėgus, tam metas atėjo.
Pirmomis albumo sekundėmis, „Monclero Flow“ prasideda su grėsmingu bosų ir dar labiau širdį į kulnus varančiu sintezatoriumi. „Ir į kovą / Kviečiu visus,“ – pradeda OG Version melodingą posmą ir greitina ritmą, kol garsėjančios aido bangos suteikia dainai arenos skambesį, lyg jis repuotų ne mažoje studijoje, o ant didžiausios Lietuvos scenos. Staiga žemę sudrebina būgnai. Antras posmas. Žodžiai liejasi ir ištirpsta į keistas vokalines melodijas, aimanavimą, niūniavimą. Aukštu balsu OG Version šaukia neaiškiai, kol efektai karpo ir perdirbinėja jo kalbą. Galiausiai, daina pranyksta.
Minutę tyloje sėdėjau išsižiojęs ir susiraukęs. Kaip išėjus į saulėtą lauką ir gavus gurkšnį drebinančio vėjo, tai buvo netikėta. Tiesa, naujovės pamalonino, tačiau užsiliko ir jaudulio. „Monclero Flow“ skambėjo nebaigtai ir akivaizdžiai sėmėsi įkvėpimo iš Travis Scott, vieno iš žymiausių repo veidų.
„Šypsena veide“ ir „Į žinutę atsakyk“ – gitarų vedami pop ir trap’o garsų mišiniai, kuriuose iš visų kampų plūsta melodijos, kiekviena eilutė bando užkabinti. „Šypsena veide / Tu, kol esi šalia,“ pirmosios pradžioje kartoja ir kartoja, ir kartoja OG Version. Studijos magija ir pilna spinta efektų suteikia jo balsui nenatūralų, per saldų melodingumą.
Klausant šių dainų atrodo lyg paėmei obuolį, atsikandai ir ištryško šokoladas. Tuo pačiu skaudu, kadangi šie įrašai bando atkartoti „Suplyšus širdis“, „Kol numirsiu“ arba net „Žmones nesupras“ sėkmę. Jiems pavyksta būti geroms, maloniai klausomoms, radijo priimtinoms dainoms, tačiau OG Version savyje nesugebėjo ir vėl rasti tokių nepamirštamų priedainių, perteikti tokių pat galingų emocijų.
Šiame naujame albume OG Version puikiai sugeba du dalykus: sukurti spalvingą G-funk garsą „Nuo nulio“, „OG Kush“ ir „Biliete į rojų“, kur jam tenka plaukioti ant šiltų bangų, sukeltų trankaus boso, atsipalaidavusių pianinų ir plonų sintezatorių muzikos, ir parodyti rimtą, gatvių užkietintą veidą „360“ ir „ DONĆIC“. „360“ jam padeda ganėtinai nežinomas kolega reperis Calmbees su šaltakraujišku, monotonišku priedainiu, kuris sudaro puikų kontrastą OG Version dinamiškam repavimui, įkvėptam Atlantos hip hopo legendos Future.
Future balso elementų galima buvo išgirsti ir „Motyvacijos Tiksluose“ gerai susikaupus, bet „DONĆIC“ Future garbinimas pasiekia kitą lygį. Bet ne kaip „Monclero Flow“, šis svetimo stiliaus pasisavinimas padeda OG Version – dėl nepakartojamos energijos ir vokalinio atlikimo „DONĆIC“ sužibėjo kaip viena iš geriausių „Bilieto į rojų“ dainų.
O kas iš tiesų geriausia „Bilieto į rojų“ daina?
„Kiekvieną dieną / Aš galvoju apie tai,“ – dainuoja tolimas Dove balsas „Jaučiuosi Laisvai“ pirmose akimirkose. Kartu su dangiškais sintezatoriais šie žodžiai priverčia atpalaiduoti sustingusius raumenis, pažvelgti viršun, paduoti smegenis vaizduotei į rankas. Sutrenkia būgnai. „Dėk tu kortas, nemaišyk jų / Man nesąmonių nerašyk tu,“ – įskrenda OG Version, jo žodžiai – apie likimą ištikimam pačiam sau, nešvaistymą laiko ant nereikalingų žmonių, taip pat yra dozė tipinio pasimėgavimo žvaigždės gyvenimu.
Daina balansuoja ramumą ir energiją, melodijas ir ritmą, kartais yra momentų, kai tenka susikaupti, kartais nusišypsoti. Bet „Jaučiuosi Laisvai“ niekada nenusibosta, niekada nepalieka atminties. Galbūt geriausia OG Version karjeros daina.
Po „Bilieto į rojų“ sėdėjau ir galvojau, kad albumas nuostabiai aranžuotas ir skamba profesionaliai, tačiau kažkas blogai. Sunku buvo paaiškinti, kodėl šitas įrašas neprilygo „Motyvacijos Tikslams“. Ar tai dėl to, kad nespėjau prie jo taip priprasti? Ar tai dėl to, kad OG Version stilius nebešviežias? Ar tai dėl to, kad aš klaidingai pervertinau pirmąjį albumą?
Praėjus kažkiek laiko pasirodė tikrasis atsakymas: „Biliete į rojų“ neišliko autentiškos gyslelės. Biudžetas šitam albumui turėjo būti milžiniškas, prodiuseriai dirbo išsijuosę, o pats OG Version irgi nepatingėjo eksperimentuodamas ir spausdamas savo balsą bei ritmą iki naujų aukštumų. Bet visa tai buvo daroma vaidinant kitus reperius ir vietose vaidinant save praeityje.
Visas albumas kupinas komiškų eilučių, kurios ten vien tam, kad būtų juokingo teksto, nes to klausytojai tikisi. Taip pat, yra motyvuojančių dainų vien dėl to, kad OG Version praeityje yra išleidęs hit’ų, galinčių suteikti jėgų krepšinio komandai, pralaiminčiai dvidešimt taškų, susiimti ir iškovoti pergalę. O dauguma priedainių gan silpni, pasirodantys, nes dainiai reikia kažkokio kabliuko.
Galiausiai, „Bilieto į rojų“ didžiausia problema, jog jis skamba lyg buvo įrašytas prievarta. Nepaisant šios problemos, tai spalvingas, užkabinantis įrašas, kuris daug kartų geresnis už didžiąją dalį Lietuvos trap’o garsų.
Ar jo palikimas bus toks pat didelis kaip „Motyvacijos Tikslų“? Mėnesiui prabėgus, peržiūrų ir perklausų skaičiai gražūs, bet nemanau, kad jis sudrebino Lietuvos muzikos pasaulį ar ilgai išliks daugelio klausytojų galvose.
Dar akivaizdu, kad OG Version išslydo iš debiutinio albumo sėkmės pančių, išvengs avarijos dėl jo karjeros greičio: su šiuo įrašu jis atleido pedalą prieš atsiradus galimybei tvotis kažkur. Ir nors ir lėtai, nereiškia, kad jis nenuvažiuos kažkur nuostabaus.
