Gediminas Radvila
Muzika – vienas iš keisčiausių bei nuostabiausių dalykų žemėje. Tai yra ir menas, ir matematika, ir magija viename. Nieko tokio visame pasaulyje nėra, išskyrus muziką. Ji sujungia, pagydo ir duoda niekada nepamirštamus prisiminimus. Tai yra dalykas, kurį tu matai ir girdi, tačiau giliau neįsigilinęs, nesupranti.
Visa muzikos „magija“ ir nežmoniškas talentas yra tiesiog begalės mažų detalių, kurios veikia išvien. Tik supratus jas, galima suprasti, kodėl muzika tokia ypatinga, kodėl, pavyzdžiui, „The Roop“, ar bet kokiam kitam muzikantui, taip neapsakomai sekasi.
Kaip minėjau, muzikoje vienas iš pagrindinių dalykų yra matematika. Nors man net galvoti apie matematiką yra sunku, muzikoje tai yra visai kitaip. Visa teorija, melodija ir tiesiog grojimas yra matematika. Visur muzikoje dominuoja skaičiavimai ir tai, kaip vienas dalykas yra susijęs su kitu. Tai yra gan keista – muzika iš prigimties yra natūrali ir žmogiška, o matematika – šalta ir apskaičiuota. Tačiau tai tiesiog veikia. Muzika, kaip gamta, atranda puikų balansą, kurį mūsų ausys labai gerai priima.
Bet muzika egzistuoja jau tokį ilgą laiką, kad žmonės ją perprato. Mes išmokome visas jos matematines paslaptis ir galime „apskaičiuoti“ puikią dainą ar puikią melodiją. Tačiau kažkodėl puikiai apskaičiuota muzika mums skamba nenatūraliai ir tiesiog blogai. Tai yra todėl, kad ir kaip stipriai žmogus stengtųsi perprasti meno prigimtį, jis niekada neperpras puikaus gamtos balanso. Meno tu niekada negalėsi sukurti gamykloje. Taip, muzika gali būti populiari. Bet ji visada ateina iš menininko širdies. Ir ji gera tiktai tada, kai menininką pagauną magijos banga.
Žodžiais yra sunkus paaiškinti tą fenomeną, kai muzikantas „užsidega“. Visi žinome tai ir daug tokių atvejų esame visi pergyvenę. Muzikantui tiesiog puikiai einasi – viskas taip, kaip turi būti. Jo populiarumas kyla, o kiekviena nauja daina geresnė už dainą, bususią prieš ją. Tai tikriausias magiškas momentas. Jis yra nepakartojamas ir kiekvienas muzikantas išgyvena tai tik vieną kartą visame savo gyvenime.
Tas „užsidegimas“ visada liks paslaptis, tačiau ją galima suprasti abstrakčiai. Muzikantas turi praleisti daug laiko mokydamasis muziką – teoriją ir grojimą – iki tol, kol puikiai supranta tą šaltą ir besielę matematiką, kuri sudaro ją. O po to muzikantas turi klausytis muzikos ir į ją įsigilinti. Nes jos natūrali prigimtis nėra atviras dalykas, tačiau ją galima perprasti. Kai muzikantas viską žino ir moka, jam ateina sunkiausia užduotis – atrasti puikų balansą ir laukti, kol trenks žaibas ir jis užsidegs.
Daug kartų istorijoje esame tai matę – „Led Zeppelin“, „Queen“, Madonna ir Michael Jackson – visi pakeitė pasaulį savo užsidegimo aukštumose. Jiems pavyko išlikti populiariems ir svarbiems labai ilgą laiką, tačiau jie niekada neaplenkė savo aukso amžiaus. Viskas puikiai sekasi tik vieną kartą gyvenime, bet tai įvyksta visiem.
Manau, kad kiekvienas muzikantas gali tai pasiekti. Tas užsidegęs menininko gyvenimo aukso amžius nebus toks didelis kaip legendų, tačiau jis bus kažkas nuostabesnio nei bet kas kitas gyvenime, nes iš dalies muzika – magija, o magija nepakartojama.
Pagal „Karštas komentaras” Nr.6 (2020 03 13-27)
