Gediminas Radvila
Daina, kuri tokia nuobodi, kad yra puiki žmonėms su nemiga
Justinas Jarutis ir vėl išleido naują dainą. Ganėtinai neseniai jis buvo išleidęs singlą „Anymore“, kuris visiškai man nepaliko jokio įspūdžio. Tai buvo tiesiog vidutiniška pop daina, kuri kelioms minutėms įstrigdavo į galvą ir tada dingdavo. Taigi dabar jis bando dar kartą. Ir ar jam pavyko sukurti kažką gero ar kažką, kas pataptų hitu?
Mano nuomone – ne. Jis įkrito į griovį ir dabar iš jo nebegali išeiti.
„She’s My Light“ daug nuobodesnė negu praeitas Justino singlas. Taip, ponas Jarutis nėra įžymus dėl inovatyvių ar labai įdomių dainų, tačiau jo dainos anksčiau bent jau būdavo įsimintinos. „She’s My Light“ trūksta gero aranžavimo ir stiprios melodijos, o vokalas labiau primena dažų džiuvimą negu tikrą muziką. Justino Jaručio žodžiai yra beviltiški ir besieliai. Aš žinau, kad kartais dainų žodžius gali būti sunku parašyti, tačiau tai nepasiteisinimas šitam absurdui. Galiu pagirti šią dainą dėl vieno dalyko – priedainis dėl Justino Jaručio vokalo skamba labai gerai.
Taigi, daina nėra labai gera. Tačiau klausydamasis jos aš pastebėjau vieną dalyką: Jarutis baisiai panašus į Amerikos Adam’ą Levin’ą. Abiejų karjeros panašios – pirmojoje savo muzikoje jie buvo labai įkvėpti roko ir pasiekė savo potencialo aukštumas, o po to nusviro link pop muzikos ir televizijos, ir niekada nesugebėjo atkartoti savo aukštumos. Beje, abiejų muzika ir balsai turi daugiau panašumų negu dauguma pripažintų. Man net norėtųsi matyti juos dirbant kartu, gal pamatyti kolektyvinę dainą. Gal sudėjus du neįdomius muzikantus gausi vieną įdomų?
Taigi, grįžtant prie „She’s My Light“ – ši daina niekuo neišsiskiria ir nėra labai įdomi. Ją įvertinu 2 iš 5.
Pagal „Karštas komentaras” Nr.4 (2020 02 14-28)
