Mielas dienorašti,
Per tą metinę ataskaitą ir būseną, kurią ji man sukėlė, pamiršau pasipasakoti apie penktadienio, birželio 17- osios nuotykius. Tik išvyko Prezidentė iš Lietuvos – mane skubiai iškvietė jos „patarėjų“ korpusas.
Ką aš žinau, iš kur jie tokie uolūs, ypač ta Solveiga – čia man, matai, keliamos visokios etikos bylos, o ji ką Prezidentūroje veikia? Vyras – advokatas, o Solveiga, matai – teisės patarėja, ir patarinėja, ką teisėju skirti, ir kurį teismo pirmininką rinktis. Gal kad vyrui lengviau būtų bylas „bylinėtis“?
Na grįžau aš iš tos Prezidentūros taip ir nesupratęs, kas gi vadovauja Lietuvai. Niekada nekviečia, kai Prezidentės kieme iškelta vėliava. Išsikviečia ji mane tik kai reikia apginti nuo visokių blogiečių, ar šiaip gerą žodį ji man šiaip pasako. Dabar buvo viskas kiek kitaip. Jos „patarėjų“ komanda man davė „nurodymus“:
1. Į „politiką“ nesikiši. Energetika – tai politika: supratai?
2. Į pedofiliją irgi nesikiši – pedofilijos nėra, ir dirbk, kad ir toliau nebūtų. Sugalvok ką nors,- sakė man uolieji valstybės tarnautojai, sprendžiantys, yra ar nėra pedofilija ir energetika Lietuvoje.
Grįžau į kubą nukabinęs nosį. Liepė tai liepė galutinai tą pedofilijos bylą sutvarkyti, kad visi būtų patenkinti – ypač nabašnykai, kad galėtų ramiai ilsėtis ir kad nebebūtų vadinami pedofilais. Nes net po mirties jiems negera darosi nuo šių epitetų.
Taigi, reikia surasti kažkokį tai kitą nabašnyką, kurio mirtis neišaiškinta, ir susieti su garsiąja pedofilijos byla. Surastasis nabašnykas privalo būti ne pedofilas, ne –filas, ir apskritai, jis turėjo gyvenime pasižymėti heteroseksualia orientacija, kad viską susiejus, būtų sudarytas įspūdis, jog visos mirtys, visi prisigėrimai, skendimai, baloj prigėrimai – tik atsitiktinių įvykių virtinė.
Tiesa, aišku, pagal tą pačią logiką, jog negalima kištis į politiką, reikia ir tą nužudymo bylą, kur visi rėkia, kad ten energetika, energetika – pakreipti taip, kad niekas nesietų tos mirties su energetika. Negalima. Taip pasakė.
Dar gavau pakartotinių nurodymų, jog negalima liesti teisėjo Markevičiaus. Nes jis dirba gi labai gerai, tas teisėjas iš Kauno, ir viskas jau yra „sustyguota“ – jis turi „sustyguotas“ bylas, ten jau aiškūs maždaug preliminariai sprendimai, ir viskas yra aišku iki paties vyriausio teismo. Jeigu aš dabar jį „išrūkinsiu“ už dokumentų klastojimą, kai jis neaiškias nutartis kažkada rašė (o senatis tai dar nesuėjusi – tai jei pradėsiu tyrimą, tai ir nuteisti jį galės), – užsitrauksiu viso teisėjų korpuso nemalonę ir man visai bus ne pyragai.
O liūdna man iš viso darosi, mielas dienorašti, nes mano praeitį visą sužinojo, suskaičiavo visas mano nuodėmes, visas mano ne iki galo ištirtas bylas. Ir dabar man grasina – jeigu tik nedarysiu, kaip man lieps, pasipils lavina straipsnių, užsakomųjų laidų. Ir aš būsiu kaltas, kad kažkada, kai buvau jaunas ir pašėlęs policijos tyrėjas, kai dar buvo jūra iki kelių, aš buvau na ne toks ramus kaip dabar.
Vis man prikaišioja kažkokią –filijos bylą, kad aš ją nutraukiau – o ką reikėjo daryti, jei visas -filijos bylas kuruoja GP? O GP, kaip ir pats įsitikinau, kuruoja Prezidentės patarėjų korpusas. Ir tu, menkas provincijos prokuroras, nieko negali padaryti, kai tau liepia nutraukti bylą. Dabar man prikiša tą -filijos bylą, ir sako – aną kartą nutraukei, ir dabar „susitvarkyk“. Nes jeigu nenutrauksi, mes tą tavo –filijos bylą parodysime kaip tavo nekompetencijos pavyzdį.
Tą vargšą generalisimą kuruoja net ne Prezidentės patarėjų korpusas – gi mano padėjėjai mane ir kuruoja, o juos turbūt kuruoja patarėjų korpusas, darni susigyvenusi komanda, žinanti, ką paskirti teismo pirmininku, ką – į Teisėjų atrankos komisiją, ką į teisėjus – ar eilinius, ar neeilinius.
Iš kur man nuleido tą patarėją, kurio nei prašiau, nei žinau – vienas biesas žino. Gi aiškiai pasakiau, jog po Tomo „bajerių“ su tom visom televizijom tai man nereikia dar vieno padėjėjo, kad man vėl kaišiotų pagalius į ratus. Bet dabar pagalių ratuose ne sumažėjo, o padaugėjo. Visas tuzinas tų pagalių, ir vežimas nebejuda. Įklimpo kažkokioje pelkėje.
Ach, dienorašti…“
