Jau antrus metus iš eilės baikerių klubas „Roadhogs Lithuania MC“ Kazlų Rūdoje rengia automobilių, motociklų ir aviacijos mėgėjų šventę, kuri vyks liepos 7 dieną Kazlų Rūdos senajame orouoste.
Ši šventė skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti.
Kadangi visos baikerių šventės pažymimos iškilmingomis baikerių kolonomis, todėl baikeriai, atvykę su savo motociklais rinksis 12 valandą prie Kazlų Rūdos kavinės „Traktierius“, iš kur 13 valandą vyks į renginio vietą.
Ralio lenktynės Kazlų Rūdoje vykdavo jau daugelį metų. „Roadhogs Lithuania MC“ baikerių klubas nusprendė apjungti automobilių, motociklų ir aviacijos mėgėjus. Antrus metus vyksiančioje šventėje turėtų pasirodyti parasparniai, skraidyklės, ultra lengvieji lėktuvai. Pageidaujantys galės paskraidyti virš renginio teritorijos ir netgi pasižvalgyti Kazlų Rūdos apylinkėse.
Nuo 13 valandos, kai iškilminga kolona pradės judėti į renginio vietą, prasidės orouoste automobilių žiedo lenktynės, moto drago varžybos, stunterių ir drifterių pasirodymai. Žiūrovai taip pat galės išbandyti savo jėgas – jiems siūloma galimybė palenktyniauti lenktynių taksi rungtyje.
Renginyje numatyta ir muzikinė programa. Lankytojus džiugins grupė „Raznije liudi“, „OLDSCHOOL“, Linas Adomaitis, „Išjunk šviesą“, „16Hz“. Taip pat pasirodys ir muzikos didžėjus. Koncertuojančių grupių pasirodymus papildys šokėjos. Koncerto gale dangų nušvies fejerverkai.
Kadangi daugelis baikerių į šventes vežasi vaikus, vaikams iki 12 metų įėjimas nemokamas. Tačiau vaikas būtinai turi būti su suaugusiaisiais. Bilieto kaina – 25 litai. Renginio lankytojai raginami pasiimti palapinę ir miegmaišį.
Kazlų Rūda – miestas, įsikūręs miškuose, todėl „Royal rally“ šventės metu gaivus miškų oras atvėsins nuo netikėtų karščių pavargusias galvas. Šio miesto apylinkės garsios tuo, jog dar 1956 metais čia nebuvo nuslopintas partizaninis pasipriešinimas, nors kitose Lietuvos vietose sovietams tuo metu buvo pavykę partizaninį karą neutralizuoti. Partizanus nuslopinti buvo būtent sunku dėl miškų tankumo ir teritorijos apgaulingumo. Patys didžiausi XIX amžių sukilimų mūšiai taip pat vyko Kazlų Rūdos ir Višakio Rūdos apylinkėse. Todėl šventės metu galima ne tik stebėti sporto rungtis, bet ir aplankyti istorines vietas, patyrinėti miškingą kraštovaizdį, aplankyti netoli Kazlų Rūdos išlikusį medinės architektūros Višakio Rūdos miestelį, kuris yra įspūdingesnis netgi už unikaliais savo architektūra laikomus Trakus.
Lietuvos baikerių tradicijų ištakos – tarpukaryje
Kaip pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros doktorantas Arvydas Griškus, tyrinėjantis lakūnų papročius, tradicija lakūnams ir baikeriams rengti bendras šventes, priklausyti bendram klubui (šiuo metu tokių klubų nebėra) atsirado dar tarpukariu.
„Įprastai aviatoriai buvo ir pirmieji baikeriai. Baikeriai ir nusikopijavo aprangą nuo lakūnų“, – teigia A.Griškus.
„Kiek bendrauju su lakūnais, jie patys labai domisi motociklais, ne vienas jų ir važinėja motociklu. Lakūnų baikerių klubo kol kas nėra, neaišku, kaip toks klubas atitiktų tiek baikerių taisykles, tiek ir statutinių karininkų statusą reglamentuojančius įstatymus. Tačiau aš pats greitai ruošiuosi sėsti ant motociklo“,- teigia ne vieną mokslinį darbą apie lakūnų gyvenseną paskelbęs A.Griškus.
Nors baikerių klubo „Roadhogs Lithuania MC“ prezidentas Romperis neigia renginį „Royal rally“ siejantis su tarpukario tradicijomis, akivaizdu, jog šiuolaikiniai baikeriai nejučia grįžta prie Lietuvos baikerių tradicijų ištakų.
Neseniai Kaune vykęs renginys „Bike Show Millenium“, kuriame buvo surengtos motociklų ir automobilių sporto varžybos, taip pat demonstruojami senoviniai automobiliai, net be jokių užuolankų lankytojus nukėlė į tarpukarį. Taip pat tokiems renginiams pasirenkamos vietos – orouostai – jau iš karto rodo, jog baikeriai ir lakūnai ideologiškai ir gyvensenos požiūriu susiję, tiesiog neatsiejami.
Aktyvus baikerių judėjimas prasidėjo dar tarpukariu. Patys garsiausi ir stipriausi klubai veikė Šiauliuose ir Kaune. Šiaulių baikerių klube iš daugiau nei 80 tikrųjų narių net 18 tikrųjų narių buvo moterys, o Kauno baikerių klubas savo tarpe moterų narių neturėjo – nors abiejų klubų įstatai leido stoti „abiejų lyčių asmenims“.
Šiandien baikerių klubai yra griežtai atsiskyrę ir neįsileidžia priešingos lyties atstovų į savo tarpą. Dėl atskirties – vyrai pareiškė neįsileisiantys moterų – susikūrė moterų baikerių klubai. Savo įstatais tarpukario tradicijas bene vienintelis gaivina tik Kauno klubas „Motobroliai RC“, kuris kviečia stoti „abiejų lyčių asmenis“, taip pat nėra griežtai numatę sąrašo profesijų, kurias dirbantys asmenys negali būti jų klubo nariais. Tačiau viešoje diskusijoje paklaustas „Motobroliai RC“ Prezidentas Crow nesugebėjo atsakyti į klausimą, kaip jų klube galėtų būti narė moteris, jeigu pavadinimas rodo, jog šis klubas, nepaisant įstatų, yra vyriška organizacija?
Problema, gali būti, slypi tame, jog ir tarpukariu, ir dabar Kaunas išliko „ponių“ miestu, ir motociklai nelabai domina moteris kaip kasdienio gyvenimo neatsiejamas elementas. Todėl kurdami klubo įstatus, Kauno baikeriai matyt net neprisileido minties, jog kada nors galėtų būti kandidate kokia nors baikerė moteris. Todėl ir pavadinimą klubo vyrišką sukūrė.
O štai Aukštaitijoje ir dabar moterys baikerės iki šios dienos aktyvesnės. Į Kazlų Rūdą planuojanti atvykti Panevėžio baikerė Alina, kalbinta Varniuose vykusiame festivalyje „Kilkim Žaibu“, nėra klubo tikroji narė vien dėl to, kad tas klubas, su kuriuo ji važinėja ir kurio renginiuose dalyvauja, pagal įstatus negali priimti moterų. Tačiau be Alinos tas klubas – kaip be rankų. Vadina jie baikerę „klubo mama“, nors, akivaizdu, de facto ji yra tokia pati narė kaip nariai vyrai.
Panevėžio baikeris Indėnas nustebo, jog baikerių tradicijos prasidėjo dar tarpukariu. „Visuomet maniau, jog Lietuvoje motociklai atsirado po Vietnamo karo – bent jau taip buvo kalbama“. Indėnas taip pat rengiasi vykti į Kazlų Rūdą, nes patinka baikerių renginiai.
Zita iš Šiaulių, kalbinta Kaune, iki šiol garaže turi „Ižą“, kuriuo važinėjo sovietmečiu. „Jokio skirtumo – ar moteris, ar vyras nemačiau, sėdau ant motociklo, reikėjo man visur važinėti, ir važinėjau. Ir dabar dar užsėsčiau…“- teigia senjorė. „Sovietmečiu iš viso moteris buvo lygi vyrui, todėl jokių pašaipų niekada nesulaukiau, važinėdama motociklu“.
O kaip šiandien lakūnai – tuo pačiu ir baikeriai – traktuoja moteris savo tarpe? Ar toleruoja?
„Moterys ir lėktuvai dabar lakūnų tarpe laikomi nesuderinamais dalykais. Tačiau tiek tarpukariu, tiek ir Antrojo pasaulinio karo metais „kiečiausios“ lakūnės buvo moterys. Pasitaiko kariuomenėje, kad lakūnų tarpe būna viena moteris, lakūnai vyrai pripranta, nors pradžioje net nežino, kaip šnekėti ir kaip elgtis – juk lakūnų kalba kartais labai grubi“,- nurodo lakūnų papročius tiriantis Arvydas Griškus. „Baikeriai, numanau, lygiai taip pat mąsto – kad moteris yra pagal prigimtį švelni, ir jai netinka tiek grubi kalba, tiek ir fiziniai krūviai, kuriuos jie užsikrauna, dalyvaudami žygiuose ir renginiuose.“, – svarsto A.Griškus.
„Mane džiugina, jog kuo toliau, tuo labiau grįžtama prie tarpukario tradicijų – ir visai nesvarbu, pripažįsta tai patys ir jaučia patys organizatoriai ar ne“,- džiaugiasi pašnekovas.„Juk motociklas yra tam tikra prasme lėktuvo mini kopija. Žmogus važiuodamas juo tarsi skrenda. Laisvės pojūtį pajunta. Tas laisvės pojūtis buvo labai ryškus tarpukariu. Dabar žmonėms dažnai trūksta laisvumo. Baikeriai tad ir lakūnai būtent laisvumo pojūtį ir bando žmonėms perteikti. Labai džiugina, jog baikeriai ir tarpukariu taip mėgtą ir nuo lakūnų nukopijuotą aprangą vilki, tos aprangos elementus kopijuoja. Skeptikų svarstymai, jog viskas neva negrįžtamai dingo, ir jokių tradicijų ir naujo prikelti nebegalima, nepagrįsti.“ – teigia Arvydas Griškus.
Kristina Apanavičiūtė
