Minint Holokausto Lietuvoje 70-metį rugsėjo 19-23 dienomis Vilniuje vyksta renginių ciklas „Vardai“. Savanorių inicijuotais renginiais siekiama vilniečius supažindinti su prieš karą mieste gyvenusią gausią žydų bendruomene, padėti suvokt, jog dėl žiaurių, nežmoniškų veiksmų mes visi netekome draugų, kaimynų, giminių ir mylimųjų, apie kuriuos dabartinė karta nežino beveik nieko arba tik sausus nužudytųjų skaičius.
„Žmogus nėra skaičius“, – sako Holokausto Lietuvoje tyrinėtoja Neringa Latvytė – Gustaitienė, vadovaujanti Istorijos tyrimų skyriui Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Istorikės teigimu, Vakarų Europoje 95 proc. Holokausto aukų vardų yra žinomi. Holokausto aukų sąrašo sudarymas keletą metų sėkmingai vyksta Latvijoje, iniciatyvą remiant aukščiausiems šalies pareigūnams. Lietuvoje Holokaustas bevardis, apie Katastrofą kalbame statistiniais duomenimis. Išimtys – išlikę Vilniaus ir kelių mažesniųjų getų sąrašai. Kauno geto sąrašai neišliko.
Renginių ciklas prasidėjo pirmadienį VU TSPMI vieša žydų kultūros tyrinėtojos dr. Laros Lempertienės paskaita apie Lietuvos žydų vardus ir pavardes, vardo reikšmę ir jo perdavimo tradiciją.
Rugsėjo 21 d., trečiadienį, 19:00 Mediatekoje, esančioje Vilniaus mokytojų namuose, vyks nemokama Oskarams nominuotos Jan Hřebejk dramos su čekiškos komedijos elementais „Turime vieni kitiems padėti“ peržiūra.
Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, nuo 7 val. iki 22 val. vyks viešas Vilniaus žydų gete kalėjusiųjų vardų skaitymas Šv. Kotrynos bažnyčioje.
15 valandų truksiančio renginio metu bus perskaityti tūkstančiai vardų ir pavardžių. Juos skaitys kelios dešimtys vilniečių ir miesto svečių. „Tai stiprus ritualas”, – sako filosofė, miesto kultūros tyrinėtoja Jekaterina Lavrinec. Norime parodyti, kas buvo tie žmonės, kad jie turėjo vardus, gyvenimus, viltis, svajones – deja, jų neliko. Remiame ketinimus sudaryti Holokausto aukų sąrašą, norime padrąsinti Vyriausybę skirti dėmesio ir lėšų šiai programai, kuri svarbi visai visuomenei.
Renginių ciklą užbaigs kvietimas rugsėjo 23 d. pagerbiant žuvusiuosius prisisegant geltoną žvaigždę. Naciams okupavus Olandiją, kai kurie ne žydų kilmės piliečiai, vienas jų – pagyvenęs laikrodininkas Casper ten Boom – savanoriškai nešiojo geltoną žvaigždę, teigdami, kad jeigu kiekvienas nešiotų pažeminimo simbolį, į žmonių bendrystę atsimušusi diskriminacinė Reicho politika būtų bejėgė. Prieš 70 m. mūsų mieste atskirties žyme buvusi žvaigždė galėtų tapti miestiečių solidarumo ženklu. Tai ženklas, atrodantis jog kiekvienas mūsų supranta Holokausto nusikaltimus žmogiškumui ir tyliu buvimu solidarizuojasi su aukų artimaisiais, supranta kančios ir šių žmonių reikšmingumą.
Holokausto minėjimo renginių ciklas vyksta savanorių pastangomis. Renginiai neturi vieno organizatoriaus, tai gausaus būrio vilniečių iniciatyva, koordinuojama Facebook socialiniame tinkle. Prie šio renginio idėjos įgyvendinimo prisidėjo Vilniaus Mokytojų namai, VU TSPMI, Mediateka ir kiti.
