Prieš pradėdama studijuoti visuomenės sveikatą Klaipėdos universitete, “Grožio studijos Kristina” vadovė, Kristina Ivanova buvo niekuo neišsiskirianti paauglė. „Iki studijų gyvenau nerūpestingai. Tuo metu tikrai nesikankinau ar labai prastai jaučiausi. Turėjau apvalias formas, bet sau jaučiausi graži“, šypsosi. Atėjo laikas pasirinkti studijų kryptį, ir visuomenės sveikatos studijos buvo pats taikliausias jos pasirinkimas. Dabar ji įsitikinusi, jog tai įvyko neveltui.
„Tada svėriau trylika kilogramų daugiau negu dabar. Tuo metu buvau ir grupės YVA narė, ir lipau į sceną, tad galiu pasidalinti savo asmenine patirtimi (juk turiu su kuo palyginti) – buvo labai didelis skirtumas. Po koncerto prakaitas kartu su makiažu žliaugdavo upeliais. Supratau, jog reikia kažką daryti, matyt, kažkas yra nelabai gerai. Mano organizmas buvo linkęs kaupti – matyt, tai sąlygojo netinkamu laiku vartojamas netinkamas maistas… Tikrai nebuvau storulė, tie kilogramai tiesiog trukdė tam, kad tinkamai funkcionuotų visa mano organizmo sistema. Po kokių pusantrų metų studijų man palaipsniui pradėjo kristi svoris, ir tai nebuvo staigus šuolis. Tai buvo tarsi studijų rezultatas. Jau prabėgo trys-keturi metai, kai mano svoris nekinta ir aš jaučiuosi puikiai“, dalinasi Kristina.
Moteris iki šiol atsimena vienos šaunios dėstytojos duotą pavyzdį: „Įsivaizduok, jog tavo skrandis yra kaip kibiras, o valgydama į jį vis ką nors įmeti. Turi tai matyti, permatyti. Sumesk ten penkis cepelinus. Tada įsivaizduok, koks trombas ten susidaro…“
Studijos padėjo suvokti, kas yra sveikas gyvenimo būdas
„Tai specialybė, nuo kurios kaifavau –keturi metai man praėjo kaip vėjas. Buvau seniūnė, aktyvistė, pirmūnė, gaudavau stipendiją… Atradau save. Man patiko tos studijos, tikslas visad buvo kuo daugiau iš jų paimti. Turbūt neveltui vėliau įstojau ir į magistrantūrą. Pasiėmiau tiek žinių, kiek man reikėjo. Už studijas niekada nemokėjau, visą laiką gavau stipendiją“. Pačios studijos Kristinai padėjo suvokti, kaip tinkamai gyventi sveiką gyvenimo būdą.
Anot moters, žmonėms reikia informacijos apie tai, kaip gyventi sveikai. Kai visuomenėje pasklido gerokai „supopsinta“ informacija apie tai, jog Kristina numetė daug svorio, dainininkės Facebook profilį užplūdo laiškai su klausimais, kaip tai padaryti, kaip gyventi sveikai… Tais metais, kai dalyvavo konkurse „Mis Lietuva“, Kristina Facebook‘e sukūrė profilį „Kristina Ivanova – „Komplimentas turi kainą“. Dabar ji džiaugiasi, jog perkopė penkis tūkstančius susidomėjusiųjų, kuriems svarbu ir grožis, ir sveikata.
Vėliau Kristina įkūrė ir grožio studiją. „Laiptelis po laiptelio ėjau link to. Gaudavau krūvas laiškų, gaunu ir dabar. Sąžiningai stengiuosi į juos atsakyti, nes žinau, jog tai yra pagalbos šauksmas. Nesvarbu, koks klausimas – ar apie tai, kokį patiekalą pasigaminti, ar ką daryti ir kaip pradėti gyventi sveikai. Jei nebūdavau kompetentinga atsakyti į kai kuriuos klausimus, stengdavausi žmones nukreipti ten, kur jie ras pagalbą. Palaikau ryšius su įvairių sričių profesionalais – dietologais, gydytojais. Be to, esu visuomenės sveikatos specialistė, tad dalinuosi žiniomis su žmonėmis.“
Mitybos režimas
Kristina teigia, jog niekada nesilaikė jokių dietų. Visa esmė – fizinis aktyvumas bei subalansuota mityba. „Kokia mano diena? Rytą pradedu kavos puodeliu su sūreliu. Po poros valandų valgau normalius pusryčius, pavyzdžiui, košę, kiaušinienę… Dar po kelių valandų valgau pietus.“
Pagrindinis Kristinos mitybos principas – maždaug kas tris valandas valgyti po nedaug ir jokiu būdu negerti daug gėrimų valgio metu ir po jo. „Kompleksiniai pietūs – sriuba ir antras – griežtai draudžiama. Suvalgius sriubos ir antrą patiekalą, mes paprasčiausiai atskiedžiame skrandžio rūgštis, patiekalas nevirškinamas. Stengiuosi tai paaiškint žmonėms remdamasi moksline literatūra, siūlau straipsnius ir nuorodas, kad žmonės galėtų susirasti, kas neaišku. Negerai po valgio yra ir valgyti desertą su kava“, priduria moteris.
Kristina pabrėžia, jog reikia jausti saiką, savo ribas, valgyti lėtai, nedaryti kitų darbų valgymo metu. Reikia išsiugdyti maitinimosi ritmą. Sunku? Taip, tačiau verta. „Valgau viską – nuo bulvinių blynų iki salotų, antrų patiekalų, saldumynų… Nieko neišmečiau iš savo raciono. Jei noriu deserto, po valgio turi praeiti kokios trys valandos, tada ramia sąžine galiu jį suvalgyti“. Taip pat ji dalinasi, jog, sutvarkius savo mitybos režimą, atsirado nauji pojūčiai skonio receptoriuose, kilo potraukis maisto produktams, kurių anksčiau nemėgo, pavyzdžiui, burokėliams, morkoms… Vėliau buvo ir laikotarpis, kai moteris nevartojo mėsos, tiesiog natūraliai nejautė jai jokio potraukio.
„Dažnai maistą gaminuos pati. Visada pasirūpinu savo mityba, pasidomiu, kur galėsiu nueiti pavalgyti išvykusi, jei nespėsiu, vis tiek kažką susiorganizuoju. Jei negaunu maisto, organizmui stresas – tampu pikta (juokiasi). Neturiu tiek atsargų, kad organizmas galėtų nestresuoti. Esu žmogus, kuris turi savo ritmelį, o jei jis išsibalansuoja, organizmas siunčia signalą – brangioji, sustok, pavalgyk. Tai instinktyvu, tikrai negalvoji – o, praėjo trys valandos, valgysiu… Kai įeini į ritmą, tai nevalingai susidėlioja“, šypsosi Kristina.
Alkoholis ir tabakas
„Mano gyvenime alkoholio vartojimo suvokimas pasikeitė palaipsniui, kaip ir kilogramai nenukrito iškart. Nes jei nukristų iškart, tai būtų signalas, jog kažkas ne taip – kiltų klausimų, kodėl per tokį trumpą laiką organizmas taip „sustresavo“, jog kilogramai nukrito? Iš tikrųjų taip ir yra. Anksčiau vartodavau stipresnius alkoholinius gėrimus, bet palaipsniui tai ėmė keistis… Gal dėl gyvenimo būdo pokyčių? Galiu tikrai nuoširdžiai pasakyti, jog nebenoriu vartoti alkoholio, tai man nebėra būtinybė. Galiui puikiai atsipalaiduoti ir praleisti laiką su draugais gerdama arbatą, sultis… Tai taip pat nėra ir būtina įvaizdžio dalis.“
„Nerūkau, nesuvokiu to prasmės… Tai nepaprastai sunki priklausomybė, bandžiau kurį laiką suvokti rūkančio žmogaus psichologiją, gilinausi į tai. Nerūkančiam tai labai sunku suvokti… Gyvenime teko išgirsti visokių gyvenimo istorijų iš žmonių su beprotiškai didelėmis priklausomybėmis, suprasti juos labai sunku…
Pasikeitė ir Kristinos vakarėliai. „Anksčiau galėdavau išbūti vakarėlyje iki paryčių, tuomet dar kavinėje pavalgyti ir ramiai grįžti namo. Dabar tai tiesiog nebeįmanoma – aš miegu! Susiformavo toks dienos ritmas, jog nebegaliu kitaip. Vienuoliktą, pusę dvylikos aš noriu miegoti. Pramogų pasaulyje besisukantys žmonės nemiega iki išnaktų, jie įpratę prie to. Bet dabar, kai man skambina devintą-dešimtą vakaro, mane ima erzinti (juokiasi).
Gyvenime svarbu turėti tikslą
Kai Kristina ėmė domėtis sveika gyvensena, parduotuvėse ėmė užtrukti dvigubai ilgiau nei įprastai, mat pradėjo domėtis, ką deda į savo burną. Gyvendama Klaipėdoje ji lankydavosi vietiniame turguje, kur itin mėgdavo įsigyti šviežios žuvies, dabar atrado vietų apsipirkimui ir Vilniuje.
Taip pat, pakeitusi visą dienos režimą, moteris teigia išvydusi visai kitą gyvenimo pusę. „Išsigryninau savo gyvenimo liniją. Man svarbi mano kaip asmens savirealizacija, interpretacija… Paskutiniais metais labai daug save analizuoju. Jeigu tam tikroje srityje nematau konkrečių tikslų, vadinasi, tai ne mano sritis. Užsibrėžiau tikslą gauti bakalauro, magistro diplomus, atidaryt grožio studiją – pasiekiau. Visada turiu žinot savo tikslą. Jau susidėliojau tikslus naujiems metams ir jų siekiu, brėžiu savo gyvenimo liniją. Kaip ir su mityba, sveiku gyvenimo būdu – turi turėti aiškų tikslą, kurio sieki, tada šalia tavęs atsiranda gyvenimo pakeleiviai, įdomūs žmonės, įdomios patirtys… Ypač pastaraisiais metais daug keliavau, turėjau įvairios patirties ir supratau, jog daug įdomiau save yra realizuoti įvairiose srityje.“
Kristinos Ivanovos sveikos gyvensenos pavyzdys užkrėtė ir jos mamą. Dabar atvykusi per šventes namo ji ant stalo randa ne tik baltą mišrainę, bet didelę lėkštę salotų, atskirai pagamintus riebius padažus. Iš Kristinos pasisėmusi patiekalų idėjų, mama gamindama ėmė vartoti gryną alyvuogių aliejų, vis daugiau sėklų, salotų… Be to, pakoregavusi savo mitybą ji taip pat numetė kelis kilogramus!
Kristina kalba ir apie saiko jausmo svarbą: „sakoma, jog gyvename tik vieną kartą, tad reikia mėgautis malonumais – jei nevartosi alkoholio, nesilankysi vakarėliuose, koks malonumas gyventi? Leidžiu sau viską, netgi greitą maistą, tik kyla klausimas – ar esi protingas tiek, kad jaustum saiką? Neveltui apsivalgymas yra laikomas nuodėme. Turi jausti saiką, kuris ne kiekvienam yra duotas. Reikia savęs paties paklausti – ar nori ką nors keisti, ar esi pajėgus sutvarkyti savo gyvenimo būdą, brėžti naują gyvenimo liniją, kad jaustumeis komfortabilai ir gerai? Dabar dar žiema, bet tuoj ateis pavasaris ir vasara, tuoj nutirps sniegas, vėl aktualus taps maudymosi kostiumėlių dėvėjimo klausimas – ir vėl padaugės laiškų su klausimais vėl apie sveiką gyvenseną, mitybą…“
Sveikos gyvensenos klausimas Lietuvoje
„Šiandien paaugliams ne itin rūpi mityba, bet džiaugiuosi, jog mokyklose pradėjo dirbti visuomenės sveikatos specialistai. Jie organizuoja įvairius seminarus įvairiais mokiniams rūpimais klausimais. Populiariausia tema – alkoholio prevencija, tačiau svarbu yra kalbėti ir apie tinkamą mitybą. Tai aktuali problema šiandien – visuomenėje yra daug padrikos informacijos. Kai rašiau savo magistrinį darbą ir tyriau alkoholio prevencijos programas bei jų vykdymo efektyvumą, pamačiau, jog nėra vieningos grandinėlės. Yra tarsi uždaras ratas, tačiau kažkurioje jo vietoje informacijos pasiekiamumas nutrūkdavo.
Rengiau apklausos anketą. Vienas iš klausimų buvo apie tai, ar tyrimo metu mokinių erdvėj vyksta prevencinės programos ir ką jie apie tai mano. Taigi tos programos vyksta, tačiau mokiniai atsakė, jog jos pačios primityviausios – rūkymas, alkoholis… Tokios programos, kokios būtų įdomios jiems, yra trumpalaikės, fragmentiškos ir neduoda jokių rezultatų. Su sveikata susiję įstatymai priimami spontaniškai, chaotiškai, nesistemingai. Manau, jog reikia vienos krypties. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje aktuali problema –didelis savižudybių skaičius, pagal duomenis mes pirmaujame. Tad darykime bendrą ir tendencingą programą visose šalyje kartu, siekime bendro tikslo! Kol nebus vieningos komandos, savižudybių skaičius nemažės. Nežinau, kada kas nors pasikeis, gal pokyčiai ateis su kartos pokyčiais…“
Kristina skatina žmones susivienyti. „Galioja ta taisyklė – vienas lauke ne karys. Susivienykime bendram, nors ir mažam, tikslui. Siekime jo kryptingai. Užuot siekę sumažinti alkoholio vartojimą dvidešimt penkiais procentais, užsibrėžkime jį sumažinti bent vienu procentu. Mums reikia iniciatyvių žmonių, kurie gebėtų suvienyti komandą, skleisti žodį ir gilius dalykus, siekti vieningo tikslo, kuris visiems būtų įdomus. Kurie ne tik sakytų, kaip viskas blogai, tačiau pradėtų kažką daryti. Pradėtų nuo savęs, rodytų savo pavyzdžiu.“
