Ar galima Žemę įvertinti pinigais?! Ar gali būti perkama Saulė?! O ryto Aušra?! Yra galybė vertybių, kurios jokiais pinigais neišmatuojamos.
Žmogus negali sukurti nė žiupsnelio žemės! Tai Gamtos, Praamžiaus kūrinys. Jis buvo, yra ir turi būti skirtas tai žmonių genčiai, kuri nuo seno gyveno skirtos lemties vietoje. Protėviai žemę gynė nusėdami ją savo palaikais, mūsų seneliai ir tėvai kentėjo žiaurią tremtį ir mirė dėl jos! O ką daro tautos vardu išrinkę save į aukštus rūmus? Jie pakeitė pagrindinį įstatymą taip, kad žemė už neaiškios vertės pinigus atitektų svetimšaliams. Tai bus baisiausias visų laikų nusikaltimas! Mes visada turime moralinę teisę ir pareigą užgrobtą ar atimtą žemę atsikovoti. Patys pardavę „dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto“ – amžiams tapsime išdavikais.
Visiems dažniausiai metamas klastingas jaukas – taigi žemė nenaudojama, o kiti ją dirbs. Įsidėmėkite! Žemė yra tokia gamybos priemonė, kuri tvarkingai naudojama nesusidėvi, o nenaudojama dargi kaupia jėgas. Ją bet kada gali sukultūrinti ir apsėti, apsodinti. Paprasčiausias miško hektaras net ir neprižiūrimas kasmet „užaugina“ apie 2 tūkstančius litų produkcijos vertinant dabartinėmis. O kur mediena, grybai, uogos, grynas oras? Tegu stovi nenaudojamos žemės plotai, tegu auga juose vaistažolės, bėgioja žvėrys. Tai mūsų pasididžiavimas ir gėris. Žemė – maitintoja, motina. Ant jos gula keliai, auga miestai, tyvuliuoja vandenys. Jau ir taip Lietuva per amžius tapo maža, tad negi galima ją dar smulkinti.
Prisiminkite aukštų pareigūnų priesaikos tekstą – saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Jie priesaiką jau seniausiai sulaužė, o prieš gerą dešimtmetį Prezidentas V.Adamkus vokiečiams pažadėjo – mes padarysime viską, kad Lietuvoje žemę galėtų įsigyti užsieniečiai. Pražūtingas procesas pradėtas ir mums liko mažiau nei treji metai apginti Tėvynę. Priešingu atveju tapsime samdiniais ir vergais savoje žemėje, bijosime ir koją pastatyti kiekvienoje vietoje, nes bus neaišku, ar užsienietis neužpjudys vokiškais skalikais.
Šiuo metu Lietuvoje įvairūs vertelgos jau yra supirkę arba rezervavę pardavimui žemės beveik milijoną hektarų. Vidutinė kaina, kurią gavo lietuvaičiai, yra apie 1000 litų. Vakarų Europos šalyse žemės hektaras vertinamas maždaug 30-40 tūkstančių dolerių arba eurų. Padauginkite šiuos skaičius ir bus aišku, koks piniginis biznis kyla virš Lietuvos. Ir pasipriešinti jam bus nesvietiškai sunku. Guls čia, gal būt, neviena ir mūsų galva. Todėl šaukiame mes Tautą – burkimės į žūtbūtinę kovą dėl savo krašto išsaugojimo. Neteksime žemės – neturėsime nei ateities, nei praeities. Pils srutas ant mūsų protėvių kapų užsieniečiai ir terios kraštą visais įmanomais būdais.
Mes kviečiame parodyti Europos sąjungai, kad neketiname parduoti savo Gimtinės.
Atsiliepkite!
