Labiausiai neigiamas emocijas dėl karo Ukrainoje jaučia moterys, Z kartos jaunimas, ūkininkai, namų šeimininkės, ypač emociškai paveikti sakosi mažiausias pajamas bei žemą išsilavinimą turintys asmenys.
Tokias išvadas atskleidė emocinės pagalbos platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. 1007 respondentų apklausa buvo atlikta kovo mėnesį, Rusijai tęsiant vasario 24 dieną pradėtą karą Ukrainoje.
Beveik 38 proc. moterų jaučia ženkliai išaugusį, 52 proc. – šiek tiek išaugusį stresą bei įtampą, iš viso blogai jaučiasi 90 proc., tuo tarpu vyrai įsitempę kiek mažiau – iš viso 83 proc. patiria neigiamų emocijų.
Apklausa rodo, kad 18-25 metų amžiaus jaunimas gerokai sunkiau pakelia neigiamas žinias iš karo fronto – 90 proc. jaučia stipriai ir šiek tiek išaugusią įtampą, tuo tarpu vyriausia karta, virš 56 metų, reaguoja kiek ramiau, atitinkamai 85 proc. išgyvena dėl blogų naujienų.
Vertinant pagal apklausoje dalyvavusių respondentų profesijas ir veiklas, labiausiai sunerimę yra ūkininkai, kurių net 77 proc. nurodė ženkliai išaugusį stresą.
Sunkiau karo žiaurumus išgyvena mažesnes pajamas gaunantys – 43 proc. iki 300 Eur uždirbantys jaučia ženkliai išaugusias blogas emocijas, o iš daugiau nei 700 Eur pajamų gaunančių 30 proc. indikavo labai išaugusį stresą, nerimą.
„Prie nebaigto išgyventi pandemijos sukelto streso ir nerimo papildomai prisidėjo karo Ukrainoje žiaurumai, tokiu būdu žmonės pateko į nesibaigiantį emocinį verpetą. Jautresni gyventojai patiria didelį emocinį spaudimą, su kuriuo dažnai nesugeba susitvarkyti patys“, – komentavo emocinės sveikatos profesionalų platformos „Visipsichologai.lt“ atstovė, geštalto psichoterapijos praktikė Rita Mackonienė.
Pasak R.Mackonienės, emocinės sveikatos specialistų registracijos statistika rodo, kad besikreipiančių dėl konsultacijų skaičius išaugo dar apie 35 proc., lyginant su „Covid-19” pandemijos metu padidėjusia specialistų paklausa.