Birželio 9 d. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vyko teorija ir praktika grįsta konferencija apie mitybos terapiją taikant enterinį ir parenterinį pacientų maitinimą. Konferencijoje dalyvavo Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos, žinias gilino ir Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro specialistės. Teorinių ir praktinių mokymų metu Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė išsamiai pristatė mitybos nepakankamumo ir mitybos terapijos problematiką ligoninėse, o Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Gabrielė Lingytė dalijosi praktinėmis žiniomis ir patarimais. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių valstybinės kolegijos organizuotos konferencijos metu mokymų dalyvėms įteikta virš 100 kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų.
Mitybos terapija – ypatingo specialistų dėmesingumo reikalaujantis gydymo būdas
Gydytoja dietologė K. Kurganovienė sako, kad nepakankamas dėmesys maitinimo technikai ir paciento reakcijos į maitinimą stebėjimui, tampa faktoriais dėl kurių slaugos specialistui arba gydytojui gali klaidingai pasirodyti, kad pacientui netinka tam tikras maitinimo būdas. „Problema gali slypėti tiesiog netinkamai parinktame mišinyje, jo lašinimo greityje, temperatūroje. Pavyzdžiui, per greitas ar per didelis maitinimo mišinio kiekio skyrimas pacientui gali sukelti apsunkimo, pykinimo jausmą, viduriavimą. Matydamos paciento reakciją, slaugytojos apie tai informuoja gydytoją, ko pasekoje koreguojamas maitinimo planas“. Taigi arčiausiai paciento dirbančioms slaugytojoms tenka labai svarbus vaidmuo pastebėti paciento poreikius, kad skirta klinikinė mityba padėtų pacientui greičiau sveikti, skatintų žaizdų gijimą, padėtų išvengti komplikacijų.
Praktinius enterinio ir parenterinio maitinimo aspektus konferencijoje aptarusi bendrosios praktikos slaugytoja G. Lingytė sako, kad itin svarbus kruopštus ir dėmesingas požiūris į patį maitinimo procesą: „Mitybos terapija – svarbus pacientų gydymo elementas, todėl būtina, kad slaugytojos turėtų pakankamai įgūdžių taisyklingai atlikti maitinimą. Išmanytų prielaidas dėl kurių pacientas gali jausti diskomfortą, žinotų, kokiais atvejais, koks mišinys tinkamas, kokia tvarka didinti ar mažinti lašinimo greitį, identifikuotų galimai maitinimo sukeltas galimas komplikacijas“. G. Lingytė priminė, kad geresnės sveikatos būklės pacientai gydytojo nurodytą specializuotų maisto papildų dozę išgeria patys. Enterinis zondinis maitinimas, kada specialūs mišiniai suleidžiami per zondą, skiriamas nebegalintiems valgyti per burną arba valgantiems kritiškai mažai. Na, o pacientams, kurių virškinamasis traktas funkcionuoja nepakankamai ar išvis nefunkcionuoja, esant tam tikroms indikacijoms reikalingos maisto medžiagos gali būti lašinamos į veną – tai vadinama daline ar visiška parenterine mityba.
Mitybos nepakankamumas – ne tik išsekusių pacientų diagnozė
Maistinių medžiagų trūkumas – grėsmė gyvybinėms funkcijoms, kurios lemia didesnę komplikacijų riziką, tarp jų ir mirties. Tad klinikinės mitybos uždavinys – išvengti arba gydyti mitybos nepakankamumą ir su juo susijusias pasekmes. Klinikinės mitybos poreikį ligoninėse aptarusi gydytoja dietologė K. Kurganovienė atkreipė dėmesį, kad vis dar dažnai klaidingai suvokiama, kad mitybos nepakankamumas – tai itin liekniems, išsekusiems pacientams būdinga diagnozė. „Lieknas, antsvorį turintis ar nutukimu sergantis žmogus lygiaverčiai gali turėti mitybos nepakankamumą. Šios sveikatos būklės priežastys tampa netinkamo ar nevisaverčio maitinimosi įpročiai, maistinių medžiagų disbalansas, baltymų stoka. Svarbu aplinkybės, kurių fone formuojasi mitybos nepakankamumas. O tai dažniausiai yra liga, kritinė būklė, operacijų skaičius, vėžinė kacheksija, vaistai, veikiantys apetitą, chemoterapija, radioterapija, pykinimas, psichologinis stresas, senyvas amžius“, – mitybos nepakankamumą lemiančius veiksnius vardija gydytoja K. Kurganovienė.
Pasak medikės, didelės imties tyrimai rodo, kad beveik kiekviename ligoninės skyriuje susiduriama su pacientais turinčiais mitybos nepakankamumo faktorių. „Maždaug vienas iš 4 suaugusių pacientų, kuris patenka į ligoninę, jau turi mitybos nepakankamumą arba turi mitybos nepakankamumo riziką. Intensyviojoje terapijoje tas dažnis yra apie 20 proc., chirurgijos ar gastroenterologijos skyriuose maždaug 30 proc., onkologijos skyriuose apie 40 proc., o geriatrijos skyriuose šios problemos paplitimas stebimas net iki 60 proc. Kalbant apie slaugos namuose vyraujantį mitybos nepakankamumą, galima pažymėti, kad čia susiduriame netgi su vienu iš trijų pacientų, kuris turi mitybos nepakankamumo riziką ar jau yra su šia diagnoze“, – problematiką pagal medicinines sritis aptaria K. Kurganovienė.
Gydytoja dietologė pristatė moksliniais tyrimų duomenis, kuriais nustatyta, kad neigiamą poveikį žmogaus organizmo audiniams, jų struktūrai, funkcijoms bei ligos baigčiai, sukeliantis mitybos nepakankamumas diagnozuojamas iki 67 proc. vyresnių žmonių kategorijai, kurie gyvena vieni ar slaugos namuose, apie 50 proc. ligoninių pacientams, iki 80 proc. sergantiems onkologine liga.
