Giedrė Gorienė

Prieš kiek daugiau nei tris mėnesius, spalio 5 d., Lietuvą sukrėtė šiurpi žinia: nušautas Kauno apygardos teisėjas Jonas Furmanavičius. Po kelių valandų – pranešimas apie Violetos Naruševičienės žmogžudystę. Abiejų nužudytųjų pavardės buvo minimos Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo byloje.

Tą pačią dieną Drąsius Kedys buvo paskelbtas įtariamuoju, paskelbta jo tarptautinė paieška, o buvęs prokuroras Artūras Paulauskas spalio 5 d. vakare iš televizoriaus ekrano aiškino, kad kaip pagrindinė turi būti tiriama Drąsiaus Kedžio versija.

Tuo tarpu „Karštas komentaras“ nuo pat pirmųjų teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo minučių kėlė kitą versiją – kad teisėją Joną Furmanavičių bei Violetą Naruševičienę, kaip silpnąsias pedofilijos bylos grandis, nužudė slaptųjų tarnybų žudikai, kurie greičiausiai nužudė ir Drąsių Kedį.

Prielaidas manyti, jog Drąsius Kedys taip pat gali būti nužudytas, ir kad šita triguba žmogžudystė – gerai suplanuota mūsų slaptųjų tarnybų operacija, nuolat patvirtindavo mūsų teisėsaugos ir jai tarnaujančios žiniasklaidos bandymai primygtinai, tačiau labai diletantiškai įrodinėti, kad Drąsius Kedys neva yra gyvas: „Lietuvos rytas“ paskelbė apie K.Betingio gautą anoniminį laišką, neva rašytą Drąsiaus Kedžio; Drąsius Kedys neva užsisakė viešbutį (bet jame taip ir nepasirodė); Drąsiaus Kedžio draugai („draugai“ ?) LNK televizijos laidoje tvirtino, kad „Kedys yra gyvas“…

Tačiau didžiausią pagrindą manyti, kad Drąsius Kedys pats yra nužudytas, o teisėsauga tik kuria įvaizdį, kad jis gyvas, buvo prokuratūros atstovo bandymas per jai tarnaujančią televizijos laidą kreiptis į D.Kedį: „Kedy, baily, pasiduok“.

Prokuratūra niekada nesikreipė per televiziją į besislapstančius nuo teisėsaugos H.Daktarą ar S.Zamolską: „Daktarai, baily, pasiduok“ arba „Zamolskai, baily, pasiduok“, kadangi žinojo, jog jie yra gyvi. Tuo tarpu toks „kreipimasis“ į Drąsių Kedį tik dar kartą įrodė, jog Drąsiaus Kedžio jau seniai galbūt nebėra gyvųjų tarpe.

Tai, kad tėvelio nėra gyvo, jaučia ir Drąsiaus Kedžio dukrelė. „Kartą, valgydama, ji staiga pasakė: „Aš manau, kad mano tėvelis negyvas“, – „Karštam komentarui“ sakė mergaitės globotinė Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė.

Įtarimų, kad brolio galimai nėra gyvųjų tarpe, moteriai kelia jau daugiau nei tris mėnesius spengianti tyla – nėra nė vieno įrodymo, kad jos brolis gyvas. Be to, prokuratūra neatsako į vieną labai svarbų klausimą: kur randasi Drąsiaus Kedžio mobilus telefonas, į kurį N.Venckienė skambino 2009 m. spalio 12 d.?

Spalio 12 d., 11.25 val., teisėja Neringa Venckienė bandė prisiskambinti į brolio mobilųjį telefoną Nr. 8 687 11711. Asmuo, pas kurį buvo D.Kedžio telefonas, matyt, norėjo pažiūrėti, kas skambina, tačiau telefonas netyčia pasispaudė ir 8 sekundes Neringa Venckienė girdėjo kažkokius garsus, o telefonu atsiliepęs asmuo įdėmiai klausėsi, kas čia skambina. Netoliese girdėjosi kažkoks vyriškas balsas.

Tai, kad spalio 12 d. buvo atsiliepta Drąsiaus Kedžio telefonu ir kad ryšys buvo 8 sekundes, rodo ir teisėjos N.Venckienės mobilaus telefono išklotinė.

Taigi klausimas, į kurį, be jokios abejonės, turi būti atsakyta: kur ir pas ką randasi Drąsiaus Kedžio mobilusis telefonas? Pas Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio žudikus ar jų žmogžudystės užsakovus?

Primename – prokuratūra per tris mėnesius nepateikė nė vieno įrodymo, kad Drąsius Kedys – gyvas.

2010-01-11