Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2019 Gruodis 6 Penktadienis
 

Kol E.Žiobienė politikuoja, paprasta teisininkė sukūrė vaikų teisių apsaugos sistemos koncepciją

2010-11-02 20:07 | Naujienos | Komentarų (38)

KK nuotr.

Iš valstybės atlyginimą gaunanti Seimo pirmininkės I.Degutienės į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas paskirta Edita Žiobienė iki šiol taip ir nesukūrė vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos koncepcijos. Nors gal tokios koncepcijos poniai E.Žiobienei ir nereikėjo – mat, panašu, E.Žiobienės koncepcija labai aiški: “Pati blogiausia mama yra geriau už geriausią globėją”.

Tuo tarpu advokatei, žmonai, mamai, močiutei A.Jankevičienei – ne tas pats, kokia mūsų vaikų ateitis. Todėl teisininkė išanalizavo Lietuvoje egzistuojančią ydingą vaiko teisių apsaugos sistemą ir Seimo pirmininkei I.Degutienei pateikė Vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarkos koncepciją. Atkreipkite dėmesį – Vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarkos koncepciją sukūrė moteris, nesusijusi su vaiko teisių apsaugos tarnyba, – sukūrė grynai iš altruistinių paskatų, už koncepcijos sukūrimą negavusi nė vieno cento. Tuo tarpu E.Žiobienė, turinti beveik dešimt patarėjų ir gaunanti iš valstybės didžiulį atlyginimą, per savo darbo pusmetį sugebėjo pasižymėti tik viena garsia fraze, pasakyta per Garliavos įvykius. Įdomu?

Šiandien su šia koncepcija supažindiname ir „Karšto komentaro“ skaitytojus.

Vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarkos koncepcija

Valstybė prasideda nuo šeimos. Valstybės stiprybė ir jėga tiesiogiai priklauso nuo joje formuojamo požiūrio į šeimą, į pagarbą moterims, pagarbą ir meilę vaikams ir senoliams; klestėjimas – nuo to, kokią vietą šalis skiria rūpesčiui augančia karta – vaikais. Pastaraisiais metais Lietuva pripažino ir įvertino moterų gebėjimus bei talentus. Aktyvios moterys savo protu, sąžine ir gebėjimais išsikovojo valstybėje pagrindines pozicijas.

Tačiau to negalima pasakyti apie požiūrį į vaikus. Mūsų europietiškoje valstybėje, kurioje dominuoja katalikų tikyba, tėvų atsisakymas auginti savo vaikus tapo įprastas, nors daugybėje kitų valstybių (Gruzijoje, Armėnijoje, islamiškose šalyse) toks reiškinys netoleruojamas ir neįmanomas. Našlaičius vaikus paima auginti artimieji giminaičiai, o savo vaiko atsisakymas yra netoleruojamas, todėl ir visiškai neegzistuojantis reiškinys. Lietuvoje nuo II pasaulinio karo atsirado beglobių vaikų, kurių artimieji žuvo ar buvo ištremti. Tačiau praėjus beveik 7 dešimtmečiams, šiandien, ši tikrų ar netikrų našlaičių, kurių tėvai yra mirę tik vaikams, karta egzistuoja, ji netgi auga.

Iki šiol mūsų valstybėje apie 7800 vaikų nuo vaikystės gyvena vaikų globos namuose, kokie civilizuotame pasaulyje jau beveik neegzistuoja. Europą iki šiol stebina Lietuva, kurioje tiek daug vaikų, esant gyviems tėvams, glaudžiasi valdiškuose globos namuose. Tokių vaikų, netekusių tėvų globos, skaičius pastaraisiais metais nuolat siekia apie 13 tūkstančių. Liūdna ir tai, kad, nors vaikų mokyklose mažėja, tačiau valstybės globojamų vaikų skaičius nekinta. Tiek vaikų globos namų, kiek yra mūsų šalyje, neturi net daug skurdesnės valstybės. Tai lyg išlikęs buvusios komunistinės sistemos reliktas, kai vaikai nuo pat kūdikystės iki 18 metų auga tam tikro specialaus režimo sąlygomis, kadangi jie gyvena visiškai uždarose įstaigose, kur jų bendravimas su pasauliu, esančiu už įstaigos ribų, yra apribotas; dažniausiai jie nelanko bendrojo lavinimo mokyklų, nebendrauja su šeimose augančiais vaikais, neįgyja jokių savarankiško gyvenimo įgūdžių, o sulaukę 18 metų išmetami į niekur. Neturėdami artimųjų, kurie galėtų jais pasirūpinti, neretai jie pradeda gyventi savo tėvų, kurie girtavo ir nesirūpino atžalomis, gyvenimą. Tuomet paaiškėja, kad valstybė jais tinkamai nepasirūpino, nes, išleidusi jų auginimui didžiules pinigines lėšas, neišmokė gyventi, ir jie liko niekam nereikalingi bei visiškai sužlugdyti.

Jeigu nuo Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje daug kas pasikeitė, tai vaikų priežiūros, globos ir auklėjimo sistema išliko tokia pati kaip sovietiniais laikais. Valstybė nekontroliuoja ir neskaičiuoja piniginių lėšų, skiriamų vaikų globos įstaigoms. Nekontroliuojami vaikų globos namuose sukurti etatai, į kuriuos įdarbinti ūkininkai, masažuotojai, pastatų prižiūrėtojai. Yra įstaigų, kuriose vaikų prižiūrėtojų yra tiek pat, kiek auklėtinių, arba netgi daugiau, taip pat tokių, kurių patalpų plotas dešimtis kartų viršija jų poreikius, – ir visa tai finansuojama iš mokesčių mokėtojų lėšų, kurių valstybėje stinga. Todėl valstybės lėšos iššvaistomos, nes atitenka ne vaikams, o pastatų išlaikymui, teritorijų priežiūrai. Lietuvoje veikia 44 specialiosios internatinės mokyklos, o jų metinis biudžetas – 60 mln. litų, tačiau vadinamųjų internatų apskritai neturėtų būti. Labai brangiai biudžetui kainuoja ir vadinamieji specialieji globos namai. Valstybiniai vaikų globos namai „minta“ vaikų sąskaita, kartais gal netgi parazituodami, jie nėra suinteresuoti mažinti vaikų skaičių, todėl neatlieka priskirtos funkcijos – rengti vaikų dokumentus įvaikinimui. Kai kurios savivaldybės turi savo vaikų globos įstaigas, ir tai joms brangiai kainuoja. Kitos savivaldybės naudojasi valstybės įstaigomis ir sutaupo lėšų.

Pavyzdžių, kaip reikėtų keisti vaikų ugdymo sistemą, toli ieškoti nereikia. Pavydžiais gali būti iš esmės pakeistos Estijos, Lenkijos ir netgi Baltarusijos vaikų globos bei apsaugos sistemos.

Nors valstybė vaikų išlaikymui skiria pakankamai daug lėšų, tačiau jos panaudojamos neefektyviai. Jau 20 metų gyvenant nepriklausomoje Lietuvoje, vaikų materialinis aprūpinimas pagerėjo, tačiau vaiko globos ir įvaikinimo sistema išliko tokia pati, kokia buvo sovietmečiu. Nors vaikų globos įstaigų įsteigta pakankamai daug, tačiau nėra konkrečios, kuri rūpintųsi tiek esančio vaikų globos įstaigose, tiek augančio šeimoje, besimokančio mokykloje vaiko gerove.

Nuolat kalbama apie vaikų teises, tačiau įstatyminė vaikų apsaugos nuo smurto bazė nėra parengta, o šiuo metu veikianti įstatyminė bazė nėra pakankama, kad vaikas būtų saugomas nuo smurto, patyčių ir seksualinio išnaudojimo, nes vaiko mušimas iki šiol suvokiamas kaip nesmerktina, o priimtina „auklėjimo“ priemonė. Nesant įstatyminės apsaugos, nuo šių neigiamų dalykų nėra apsaugoti nei augantys šeimose, nei – juolab – vaikų globos įstaigose gyvenantys vaikai. Būtina pakeisti ir įteisinti iki šiol galiojantį morališkai pasenusį visuomenės požiūrį į vaikus – kai vaiko auklėjimas prilyginamas nepaklusnaus žvėriuko dresavimui – į visuotinai suvokiamą kaip laisvos, kūrybiškos ir nepriklausomos asmenybės ugdymą, todėl iniciatyva uždrausti vaikų mušimą įstatymu vis dar neįgyvendinta.

Pagrindinės problemos:

• Lietuvoje vaiko teisės yra neginamos, nėra priimti jokie vaiko teises reglamentuojantys įstatymai. Kai apie žmogaus teises kalbama visur ir nuolat, teismuose nagrinėjamos bylos net ir dėl menkiausių įžeidimų ir pan., tačiau vaikai yra įstatymiškai neapginti. Ypač globos institucijose augantys vaikai, nes jiems įstatymais nesuteiktos teisės skųsti savo globėjų ar kitų suaugusiųjų veiksmus . Seime sukurtas Žmogaus teisių komitetas, Socialinių reikalų komitetas, kurie nesigilina į vaikų teises. Tai trukdo įgyvendinti Seimui suteiktą visų vykdomosios valdžios institucijų kontrolės ir atskaitomybės funkciją.

Vaikai neginami nuo fizinio, seksualinio ir emocinio smurto, nėra sisteminio požiūrio į prievartą patyrusių vaikų reabilitaciją. Globos namuose daugeliu atvejų pagalba vaikui suteikiama labai primityviai – apsiribojama mažojo pokalbiu su auklėtoju ar kitu asmeniu, tačiau dažniausiai pagalba išvis nėra teikiama. Toleruojami fizinės bausmės, vaikų tyčiojimasis iš silpnesniųjų ir smurtas, kuris kartais priveda net iki savižudybės. Kai didelė dalis globos namų darbuotojų teigiamai vertina fizines bausmes, natūralu, kad jie net nesiruošia teikti reabilitacines paslaugas prievartą patyrusiems vaikams.

• Nėra sisteminio požiūrio į gatvės vaikų problemą. Nežinomas tokių vaikų skaičius, neužtikrinamos jų teisės į sveikatos priežiūrą, švietimą ir bazinių poreikių tenkinimą. Nėra mažųjų benamių apskaitos, todėl dauguma tokių vaikų dingsta, tampa prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukomis; pasaulyje sukaupta daug duomenų dėl to, kad vaikai gali būti tapti ir organų prekybos aukomis. Nėra tinkamos valstybinės vaikų apsaugos nuo narkotikų platinimo programos, narkotines medžiagas vartojančių vaikų registro ir jiems tinkamo gydymo bei psichologinės pagalbos. Nors niekam ne paslaptis, jog vaikai kas mėnesį dingsta be žinios, iki šiol nėra sukurtas dingusių vaikų registras.

Tokia padėtis susidarė dėl netinkamos valstybės socialinės politikos, kurią įgyvendinant be atrankos buvo skiriamos pašalpos niekada nedirbusiems asmenims, kuriems vaikų gimdymas buvo tapęs ir šiandieną tebėra savotiškas verslas. Valstybės sukurta sistema, kai pašalpos vaikų išlaikymui yra skaičiuojamos pagal kiekvienam šeimos nariui tenkančią nustatyto dydžio sumą, paskatino daugybę darbingų piliečių atsisakyti darbo ir gyventi vien tik iš mokesčių mokėtojų bei valstybės kišenės, tapti veltėdžiais, kadangi tokia sistema jų neskatina dirbti, o gaunamos pašalpos išleidžiamos ne vaikų poreikiams tenkinti, o degraduojančių gimdytojų alkoholiniams gėrimams. Dabartinė politika ir egzistuojanti socialinių išmokų sistema neskatina dirbti. Gaudami pakankamai dideles socialines išmokas asmenys sąmoningai vengia įsidarbinti, o gyvendami iš pašalpų neskatina savo vaikų dirbti ir neišmoko užsidirbti. Socialinė sistema sukasi taip, kad ir vėl išsiauginama nauja valstybės išlaikytinių karta.

Todėl valstybė turi ryžtingai pakeisti savo politiką ir socialines išmokas skirti dekretinių atostogpinigių mokėjimo principu, už laikotarpį, kurį dirbo motina arba tėvas. Kaime gyvenantys žmonės turi galimybę dirbti savo ūkiuose, gauti pajamas augindami gyvulius ir daržoves, tačiau šių pajamų jie nedeklaruoja arba, gaudami išmokas, nustoja dirbti bet kokį darbą. Todėl vienišiems asmenims ar šeimoms, neturinčioms pakankamai pajamų vaikų išlaikymui, paramą reikalinga teikti išimtinai tik specialiais talonais (ar bonusais), kuriais galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas ir pirkti maisto produktus, neturint galimybės pirkti alkoholinių gėrimų.

Būtina sugriežtinti gimdytojų atsakomybę už vaikus nes atimti iš tėvų ir užauginti valstybiniuose globos namuose vaikai išeina į gyvenimą be socialinių įgūdžių, o užaugę asocialiose šeimose – dažnai tampa naujų asocialių šeimų kūrėjais. Dabartinė Lietuvos valstybės politika neskatina tėvų rūpintis vaikais, jų neišsižadėti, kraštutiniu atveju – teikti pagimdytam, bet paliktam vaikui materialinį išlaikymą. Nors Lietuvoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko neišlaikymą, šis įstatymas praktikoje netaikomas. Be kita ko, būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, neatsakingus tėvus siunčiant atlikti realios bausmės, sudarant galimybę bausmės atėmimo vietose priverstiniais darbais nelaisvės sąlygomis atlyginti jų įsiskolinimą neišlaikomiems vaikams.

Todėl galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikoje vieninga bei veiksminga vaiko teisių apsaugos sistema nesukurta ir neveikia. Nors vaiko teisių apsaugos sistemoje yra įsteigta, atrodytų, pakankamai padalinių, tačiau dėl koordinacijos stygiaus šie padaliniai veikia ne sisteminiu būdu, o atskirai. Tai nesudaro prielaidų sisteminiam valstybės funkcijų vaiko apsaugos srityje įgyvendinimui. Todėl pirmiausia turėtų būti parengta ir įgyvendinta Vaiko gerovės strategija, kurioje būtų nustatytas vaiko apsaugos sistemos pavaldumas, subordinacija, ir vienai struktūrai – Vaiko teisių apsaugos tarnybai – pavesta šios sistemos veiklos koordinacija.

Dabartinis vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) pavaldumas savivaldybių administracijoms ir atskaitomybės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri yra atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, nebuvimas nesudaro galimybių tinkamai ginti vaiko teises savivaldos lygiu.

Efektyviam vaiko teisių, teisėtų interesų apsaugos ir jų įgyvendinimo užtikrinimui Lietuvoje reikalinga vieninga institucija, kuri centralizuotai koordinuotų visus su vaikų teisių apsauga susijusius klausimus, apimdama ir savivaldybėse dirbančių specialistų darbą. Todėl svarstytina galimybė pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą, sukuriant centralizuotą sistemos valdymą. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigti departamentą, kuris būtų koordinuojančia institucija ir aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius, funkcijas bei jų vietą valstybės institucijų sistemoje, taip pat koordinuotų ir daugybės visuomeninių organizacijų (deklaruojančių, kad jos užsiima vaikų teisių gynimu) veiklą, o kartais ir apsaugotų nuo neaiškių tikslų turinčių asmenų, veikiančių po vadinamųjų vaikų gynimo organizacijų priedanga, veiksmų, leistų išvengti funkcijų dubliavimo, įtvirtintų konkrečias atsakomybės ribas ir sudarytų sąlygas taupiai bei skaidriai naudoti vaikų teisių apsaugai skiriamas valstybės lėšas. Tikėtina, kad, įgyvendinus išvardintas nuostatas, šioje socialinėje srityje žymiai sumažėtų valstybės išlaidos, o sutaupytas lėšas būtų galima iš tikrųjų skirti vaikų gerovei.

Vaikų teisių kontrolės institucijos veikla iki šiol iš esmės apsiribojo skundų tyrimu, kas turėtų būti tik viena, ir ne esminė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (VTAK) funkcija. Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga negali ir neturi veikti kaip atskirų skundų tyrimo institucija, jos esminė funkcija turėtų būti visos vaikų teisių apsaugos sistemos priežiūra ir veiksmų koordinacija, įskaitant ir įstatyminės teisinės bazės priežiūrą bei priimtų įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų aktų vykdymo kontrolę, tarp jų ir vaikų globai bei rūpybai valstybės skiriamų finansinių lėšų panaudojimo efektyvumo kontrolę, narkotikų prevenciją, vaikų auklėjimą ir švietimą, taip pat žiniasklaidos kontrolės institucijų veiklos kontrolę ir policijos atliekamų tyrimų dėl vaikų teisių pažeidimų operatyvumo priežiūrą. Ne mažiau svarbi vaikų teisių kontrolieriaus institucijos veiklos sritis yra įstatymo suteiktos įstatymų iniciatyvos teisės įgyvendinimas. Šiuo tikslu kontrolierių paskyręs Seimas turėtų nustatyti Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktų pasiūlymų dėl įstatymų, susijusių su vaikų teisių apsauga, teikimo, derinimo ir priėmimo prioritetinę tvarką, svarstyti juos skubos tvarka.

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO 15 straipsnio Vaiko teisė į valstybės paramą ir išlaikymą 2 dalis nustato: „Našlaitį ar likusį be tėvų globos ir rūpybos vaiką įstatymų nustatyta tvarka išlaiko valstybė. Kiekvienam tokiam vaikui, neatsižvelgiant į globos formą (valstybinę, privačią, visuomeninę, šeimyninę, asmeninę), valstybės ir vietos savivaldos institucijos turi užtikrinti vienodas materialines sąlygas“, tačiau dabar galiojantys įstatymai to neužtikrina. Valstybiniuose vaikų globos namuose augančiam vaikui valstybė (kartu su savivaldybe) kas mėnesį skiria nuo 2000 iki 4000 litų. (Kokia šeima vaikui gali tiek skirti?); šeimynose – 1030, o šeimose globojamiems vaikams skiriama tik po 530 litų. Tai pažeidžia minėtas įstatymo nuostatas, nes neužtikrinamos vienodos vaikų išlaikymo ir aprūpinimo bei vaiko vystymosi galimybės.

Valstybiniuose vaikų globos namuose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama apie 2–3 tūkst. litų, neskaitant lėšų pastatų išlaikymui, komunalinių, transporto išlaidų ir kitų valstybės ar savivaldybių skiriamų lėšų, tačiau valstybėje nėra suskaičiuota, kiek lėšų skiriama vaiko gerovei. Nors valstybės lėšų, skiriamų vaiko išlaikymui globos namuose, ir vaiko teisių apsaugos, kaip valstybinės funkcijos, įgyvendinimui buvo ir yra atriekiama pakankamai daug, tačiau dėl netinkamo šių finansų paskirstymo ir panaudojimo kontrolės nebuvimo didesnė valstybės skiriamų lėšų dalis atitenka ne vaiko gerovei, o didžiulių nereikalingų patalpų, didelio ir neefektyviai veikiančio globos įstaigų personalo išlaikymui, taigi valstybės lėšos iššvaistomos ir panaudojamos neefektyviai.

Valstybėje iki šiol nėra vieningos daugiau kaip 200 visuomeninių vaikų gynimo, apsaugos, labdaros ir pan. organizacijų, kurie deklaruoja saugantys vaiko teises, veiklos kontrolės, jų apskaitos sistemos, neaiškios jų funkcijos. Iki šiol Lietuvoje nėra jokios jų veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo valstybinės priežiūros ir kontrolės sistemos. Dėl šių priežasčių negalima atmesti galimybės, kad ne visos Lietuvoje vaikų gynimo organizacijų vėliava besidangstančios įstaigos veikia kaip vaikų teisių gynėjai, neatmestina galimybė, kad kai kurios iš jų, prisidengdamos vaikų teisių gynėjų vardu, gali vykdyti neteisėtą, o kartais ir nukreiptą prieš vaikų teisių apsaugą veiklą. Nors pristeigta gausybė įvairių visuomeninių organizacijų, neskelbiama ir nežinoma jų finansavimo visuma: kiek joms skiria savivaldybės, kiek valstybė, kokios sumos ateina per įvairiausius projektus.

Suskaičiavus valstybės skiriamas lėšas, paaiškėtų, kad vaiko gerovei šalis skiria pakankamai pinigų, kurie, beje, nekontroliuojami ir iššvaistomi ne vaikų poreikiams tenkinti. Todėl būtina atlikti vaikų teisių apsaugos sistemos valstybinį auditą, apskaičiuoti visas per valstybines ir visuomenines organizacijas vaikams skiriamas lėšas, padidinti jų panaudojimo efektyvumą. Kaip nustatyta Vaiko teisių pagrindų įstatymo 61 straipsnyje, prie savivaldybių tarybų turėtų veikti savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos, tačiau realybėje jos neveikia, ir iki šiol neaišku, ar jos apskritai yra reikalingos. Vaikų teisių apsaugos kontrolieriui pavedus ir šių vaikų teisių srityje dirbančių tiek valstybinių, tiek ir visuomeninių organizacijų veiklos koordinavimą ir kontrolę, būtų pasiekta didesnio veiklos efektyvumo ir skaidrumo, kadangi būtų panaikintos besidubliuojančios ir įtrauktos trūkstamos veiklos sritys.

Pavyzdžių, kaip reikėtų keisti vaikų ugdymo sistemą, toli ieškoti nereikia, nes iš esmės jau pakeistos Estijos, Lenkijos ir netgi Baltarusijos vaikų globos bei apsaugos sistemos. Laikantis naujų reikalavimų, vaikai apgyvendinami ne daugiau kaip po 8 (Lenkijoje – iki 14 vaikų), mažuose būstuose, kur juos prižiūri „dėdės ir tetos“, kiekvienas auklėja ir augina po 4 vaikus. Auklėtiniai mokomi gamintis valgį, tvarkytis būstą, bendrauti ir įgyti visus šeimoje augančių vaikų įgūdžius, mokosi kartu su kitais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl jie užauga lygiaverčiai pagal įgūdžius, jaučia nuolatinę auklėtojo globą ir meilę.

Todėl būtina ir Lietuvoje nedelsiant pradėti dabartinės vaikų ugdymo sistemos reformą. Ji turi apimti vaikų auginimo, materialinio vaikų ir šeimos aprūpinimo, švietimo, sveikatos, priežiūros, apsaugos nuo žalingo poveikio sąmonei ir sveikatai (tarp jų – ir apsaugos nuo narkotikų platinimo ir vartojimo), apsaugos nuo smurto, netekusio tėvų vaiko globos ir rūpybos ir kt. priemones. Būtina nustatyti, kad netekę tėvų globos vaikai privalo būti auginami šeimynose ar vadinamuosiuose tėvų (šeimų) namuose, atitinkamai keičiant įstatyminę bazę, kurioje būtų nustatyta, kad iki 2012 metų vaikai iš dabar veikiančių globos namų būtų perduoti auginti šeimynoms ar šeimos namų steigėjams, likusius laikinai apgyvendinant šeimų namuose.

PASIŪLYMAI:

1. Parengti ir per 2 metus įvykdyti valstybinių vaikų globos namų reorganizaciją. Didelės ir neefektyviai veikiančios vaikų globos namų institucijos palaipsniui transformuojamos į mažesnes – laikinuosius vaikų globos namus, _šeimos namus, apgyvendinant jose ne daugiau nei 14 vaikų. Laikinuosiuose vaikų globos namuose, kurie turi būti iš esmės pertvarkyti (vaikų skaičius juose turi būti sumažintas iki 14), vaikai turėtų gyventi aplinkoje, labiausiai priartintoje prie namų aplinkos, pvz., SOS vaikų kaimų principu, kai vaikais rūpinasi globėjais, dėdėmis ir tetomis vadinami vaikus mylintys žmonės.

Sistemos esmė – sukurti vaikui tikrą namų aplinką, išmokyti jį savarankiškumo ir šeimoje augančių vaikų įgūdžių. Tokie mažyliai ir paaugliai patys tvarko kambarius, užsiima namų ruoša, pratinami planuoti išlaidas, atsižvelgiant į turimą biudžetą. Vaikais rūpintis pakanka 5 darbuotojų, nes vienas asmuo nuolat rūpinasi 4 vaikais. Vienas iš svarbesnių aspektų yra tas, kad suaugęs žmogus nuolat palaikytų ryšį su vaiku. Vienas iš esminių buvusių globos namų ir šių vaikų tėvų (šeimos) namų skirtumų – galimybė turėti vieną artimą suaugusį žmogų, kuriuo gali pasitikėti, kreiptis pagalbos ir labai artimai bendrauti. Tinkamas vaiko ir jo biologinės šeimos pažinimas padeda sudaryti išsamų individualų vaiko ugdymo planą, kuris būtų neatsiejama reorganizuotų vaikų globos namų sistemos dalis, sprendžiant šiuos klausimus iš esmės ir kompleksiškai.

2. Sukurti tinkamą įstatyminę bazę vaikų apgyvendinimui šeimynose, taip pat globėjų šeimose. Galiojančios Šeimynų įstatymo nuostatos dėl biurokratinių kliūčių nesudaro prielaidų kurtis naujoms šeimynoms: tai būtinas 3 metų darbo vaikų globos srityje stažas, vaikų skaičiaus šeimynoje minimalus skaičius ir kiti. Siekiant sudaryti sąlygas tokių šeimynų steigimui, būtina parengti įstatymo pakeitimus, kad įvairaus amžiaus asmenys būtų skatinami užsiimti vaikų auginimu ir priežiūra, vaikų globėjui nekeliant jokių kitokių, nei yra nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reikalavimų, iki minimumo supaprastinti šeimynų registravimą ir lėšų panaudojimo apskaitą, taip sudarant sąlygas vaikus auginti šeimos aplinkoje. Šeimynų veiklą, lygiai kaip ir globojamų vaikų gyvenimo sąlygas, turėtų prižiūrėti ir teikti visokeriopą pagalbą (o ne kontroliuoti) teritoriniai vaikų teisų apsaugos tarnybų skyriai.

3. Įvaikinimas. Iš esmės pakeisti įvaikinimo tarnybų darbo stilių, liberalizuoti ir humanizuoti įvaikinimo procesą, įstatymiškai reglamentuojant vaikų dokumentų parengimo įvaikinimui terminus, ir užtikrinti, kad visų vaikų dokumentai būtų parengti potencialiam įvaikinimui. Panaikinti dabar galiojančią tvarką, kai tiek potencialūs įtėviai, tiek ir vaikai privalo laukti eilėse, nors yra daugybė norinčiųjų įsivaikinti vaikus ir neįvaikintų mažylių, o sulaukus eilės potencialiems įtėviams yra parodomas tik vienas vaikas, kurį jie „privalo“ įsivaikinti, antraip jie vėl perkeliami į sąrašo paskutiniąją vietą ir vėl turi laukti kelerius metus, kol jiems bus parodytas kitas vaikas. Tokia įvaikinimo sistema yra korupcinė ir dirbtinai sudaranti kliūtis įvaikinimui, kadangi tas procesas sąmoningai vilkinamas. Kokios gali būti eilės, kai įtėvių ar globėjų laukia tūkstančiai vaikų, o kitoje eilėje – daugybė galimų tėvų, bet eilės, kaip sovietmečiu, kažkodėl vis nenyksta? Todėl būtina skubiai pakeisti įvaikinimo tarnybų veiklos metodus, kad nei vaikams, nei potencialiems tėvams netektų laukti eilėse, kad jie galėtų netrukdomai matytis vieni su kitais, susipažinti, o įtėviai – pasirinkti vaikus. Be to, prieš 2 metus dėl nežinomų priežasčių Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė sustabdė tarptautinių įvaikinimo organizacijų registraciją Lietuvoje, nors anksčiau įregistruotų analogiškų organizacijų veikla nebuvo sustabdyta.

4. Būtina iš esmės pakeisti valstybės politiką socialinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, srityje. Būtina peržiūrėti ir pakeisti dabartinę socialinių išmokų „už vaikus“ mokėjimo niekada ir niekur nedirbusiems tėvams sistemą, kadangi dabar galiojanti neskatina tėvų dirbti, o vaikams, gimdomiems tik dėl išmokų, skiriamos išmokos tampa alkoholikų tėvų pragyvenimo bei nuolatinio girtavimo šaltiniu. Šiuo metu galiojanti tvarka, galima teigti, naikina Lietuvos genofondą. Tokiose, kaip taisyklė, asocialiose ir girtaujančiose šeimose, gimsta daugiausia vaikų, kurie gana dažnai lieka fiziškai ir protiškai neišsivystę, net jeigu ir užauga sveiki, neturėdami darbo ir socialinių įgūdžių, taip pat tampa valstybės išlaikytiniais. Todėl būtina neatidėliotina ir esminė socialinio draudimo pašalpų mokėjimo reforma, išmokas vaikų išlaikymui mokant tėvų dekretinių atostogų apmokėjimo principu, socialines išmokas susiejant su tėvų darbo stažu ir darbo užmokesčiu. Valstybė turi suformuoti naują požiūrį ir aiškiai paskelbti, kad parama vaikų auginimui bus teikiama tik dirbantiems (dirbusiems) asmenims, ir nemažinti paramos daugiavaikėms šeimoms, kurių tėvai dirba ir taip gerina savo vaikų padėtį. Veltėdžiaujančių ir girtaujančių tėvų vaikais turi pasirūpinti valstybė, suteikdama jiems galimybę užaugti į šeimą panašioje aplinkoje, tačiau „vaikų gimdymo verslas“ turi būti sustabdytas. Taip pat būtina pakeisti šiuo metu vaikams mokamų pašalpų mokėjimo būdą, išmokant pašalpas tikslinei paskirčiai: maisto produktų įsigijimui, atsiskaitant už maistą specialiomis kortelėmis ar kitokiu būdu.

Parengti vaiko teisių apsaugos tarnybų įstatymą, nustatant jų funkcijas ir atsakomybę.

Pagal dabartinę tvarką vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTA tarnybos arba VTAT) iš esmės neatlieka joms priskirtų funkcijų: nedirba su šeimomis ir vaikais, esančiais globos institucijose, tarnybos dirba joms nebūdingą darbą, dalyvaudamos teismų procesuose, kur jų vaidmuo yra visiškai neaktyvus, formalus, todėl, siekiant atlaisvinti šias tarnybas nuo tokių funkcijų, visiškai pakaktų vaikų teisių apsaugos tarnybos rašytinės išvados, kadangi teisme žodžiu tik patvirtinama, kad tarnyba išvadą palaiko. Dėl to sugaištama daugybė laiko, kurį šios tarnybos privalėtų panaudoti tiesioginiam darbui su šeimomis ir vaikais, kad fiziškai nepakanka laiko dirbti su socialinės rizikos šeimomis, kadangi per mėnesį tarnybų atstovams tenka dalyvauti 10–12 teismų posėdžių. Šiuo metu jų funkcijos neaiškios, kartais jos dubliuojasi su kitų institucijų atliekamomis funkcijomis, o kai kurios veiklos sritys – apskritai paliktos be jokio dėmesio.

Reorganizuojant reikėtų atskirti socialinių paslaugų teikimą nuo viešojo administravimo. VTAT darbuotojų skaičius turėtų priklausyti ir nuo savivaldybėje gyvenančių asmenų skaičiaus, ir nuo savivaldybės specifikos.

Būtina:

–     reorganizuoti vaiko globos (rūpybos) sistemą, įtvirtinant vaiko globos šeimoje pirmenybę;

–     priimti vaiko teisių apsaugos tarnybų įstatymą, jame nustatant vaikų teisių apsaugos tarnybų pavaldumą, funkcijas, teises ir atsakomybę;

–     suderinti teisės aktus, kad institucijų pareigūnai nedubliuotų veiklų;

–     priskirti socialines paslaugas vaikui ir šeimai prie valstybės perduotų funkcijų;

–     įdiegti socialinių paslaugų pirkimo modelį;

–     atskirti ir teisiškai reglamentuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių funkcijas vaikų teisių apsaugos srityje.

Socialinės paramos vaikams ir šeimai teikimas. Atsižvelgus į socialinių paslaugų vaikui ir šeimai stoką prioritetą teikti nestacionarioms paslaugoms ir siekti, kad vaikas būtų grąžinamas į šeimą. Kaimiškosiose seniūnijose steigti socialinių darbuotojų etatus darbui su šeimomis. Kiekvienoje vidurinėje ir pagrindinėje mokykloje būtina įvesti socialinio pedagogo ir psichologo etatus. Plėtoti savivaldybių butų fondą, pirmumo teise suteikiant būstą jaunoms ir turinčioms vaikų nepasiturinčioms šeimoms.

4. Paramos vaikui ir šeimai finansavimas. Sudaryti vienodas finansavimo sąlygas skirtingo pavaldumo (neatsižvelgiant į žinybiškumą) vaikų globos įstaigose – įdiegti vienodą „globotinio krepšelį“. Tikslinga parengti vaiko globai skirtos išmokos panaudojimo tvarką. Socialinio būsto išlaikymo problema šeimoms, auginančioms vaikus. Sudaryti galimybę tėvams, auginantiems vaikus, įsidarbinti pirmumo teise. Daugiau valstybės biudžeto lėšų skirti vaikų poilsio ir užimtumo programoms finansuoti.

Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad jie būtų palankesni aukai, o ne smurtautojui. Dėl tėvų išvykimo dirbti į užsienį ir vaikų palikimo be priežiūros būtinos Civilinio kodekso pataisos. Išvykusių į užsienį dirbti piliečių vaikams įsteigti tik laikinąją globą (rūpybą) nemokant vaiko globos pašalpos. Kuo skubiau priimti Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Būtina parengti ir įgyvendinti socialinių paslaugų plėtros ir (ar) socialinių paslaugų tinklo plėtros programą (-as):

– Pakeisti Vaiko teisių pagrindų įstatymo 22 straipsnį Valstybės parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus. Valstybė remia dirbančias šeimas, taip pat šeimas, kurių išlaikytojai ar vienas iš jų laikinai yra bedarbiai (ypač gausias), auginančias ir auklėjančias vaikus, įstatymų nustatyta tvarka skirdama išmokas vaikams ir pašalpas, suteikdama tėvams tikslines atostogas, teikdama kitokią pagalbą ir lengvatas. Pašalpų mokėjimo tvarką nustato įstatymas (pašalpos vaikų auginimui mokamos vienam dirbančiam ar laikinai be darbo esančiam tėvui ar motinai tik tuo atveju, kai jų pajamos yra mažesnės nei….. Lt vienam šeimos nariui).

Vaiko teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Valstybės parama ir išlaikymas turi būti teikiama tik tais atvejais, jeigu vaikas yra našlaitis ir (ar) iš tėvų negauna jokio išlaikymo. Visais kitais atvejais turi būti inicijuojamos tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš tėvų bylos, VTAT turi teikti metodinę pagalbą išieškant įsiskolinimo sumą iš išlaikymo neteikiančio tėvo ar motinos. Tačiau dabar egzistuojanti tvarka sudaro sąlygas atskirtiems nuo vaikų tėvams neteikti savo atžaloms jokio išlaikymo, šią pareigą perkeliant valstybei

Dėl to būtina inicijuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio pakeitimus, sugriežtinant sankcijas už vengimą išlaikyti vaikus – nustatant realias laisvės atėmimo bausmes; vaikų teisių apsaugos tarnyboms ir prokurorams suteikti teisę inicijuoti bylos iškėlimą.

Taip pat inicijuotini įstatymų pakeitimai, įpareigojantys bausmės atėmimo vietose esančius asmenis įdarbinti, kad būtų kompensuojamos valstybės lėšos, skirtos jų vaikų išlaikymui.

Keistina ir Bausmių vykdymo kodekso nuostata (sudaranti galimybę nuteistiems už sunkius nusikaltimus asmenims išeiti į laisvę atlikus tik dalį bausmės, prisidengiant rūpesčiu vaikais, bausmės atlikimo metu gimus vaikui) turi būti panaikinta, visiems vaikams taikant vienodus išlaikymą reglamentuojančius kriterijus, neišskiriant kokios nors vienos kategorijos pagal tėvų buvimo vietą, kadangi tokia įstatymo nuostata nepadidina vaikų apsaugos, bet sukelia visuomenės nepasitikėjimą valstybės deklaruojamu rūpesčiu vaikais.

5. Vaikų teisių apsaugos tarnybų pagrindu savivaldybėse steigti pagalbos šeimai centrus, kurių funkcija būtų – teikti visokeriopą pagalbą, siekiant, kad vaikai būtų išlaikomi šeimose, o paėmimą iš šeimos taikyti tik išimtinais atvejais. Vienas iš svarbiausių dalykų – nuolatinė vaikų, augančių nedarniose ir asocialiose šeimose, priežiūra.

Taip pat turi būti atitinkamai reglamentuotos ir atskirtos vaiko teisių apsaugos ir nepilnamečių inspektorių teisės bei pareigos vaikų teisių apsaugos srityje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metais planą, tačiau jame daugelio čia paminėtų esminių klausimų sprendimų nenumatė. Ši strategija nesiūlo keisti nei egzistuojančios sistemos, nenumato vaikų klausimų kompleksinio sprendimo. Nepakeitus dabar egzistuojančios įstatyminės bazės, nepertvarkius veikiančių sistemų veiklos principų, jų pavaldumo nuo viršaus iki apačios, nepasikeis niekas. Išanalizavus Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją, paaiškėja, kad pirmiausia nėra suderinti teisės aktai ir nenumatyta juos derinti. Nacionaliniu lygmeniu priimtos strategijos, programos ir planai nenumatė, kaip pagerinti vaikų padėtį savivaldybėse. Strategijoje numatyta steigti tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą, kurią sudarytų valstybės, savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai, tačiau, neatlikus visų veikiančių valstybinių ir visuomeninių vaiko teisių priežiūros institucijų funkcijų revizijos, iš esmės niekas nepasikeis. Programų, koncepcijų, strategijų – daug. Visos jos surašytos sovietiniu stiliumi, jos nekeičia egzistuojančios sistemos, dokumentai – nekonkretūs, strategija – gražiai surašyta, bet priemonių planas – nekonkretus ir neatitinka šiuolaikinių ES standartų. Todėl atėjo laikas nuo deklaracijų pereiti prie realių darbų: įstatyminės bazės revizavimo, suderinimo ir būtinųjų įstatymų pakeitimų priėmimo. Tačiau svarbiausia: parengti naują „programų programą“. Reikalinga sisteminė institucinė vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Turi būti įsteigta viena vaikų gerovės institucija, kuri gali būti suformuota Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, Švietimo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos padalinių, veikiančių šioje srityje, pagrindu. Dabar veikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesprendžia strateginių vaiko vystymosi, auginimo, lavinimo, tinkamo apgyvendinimo bei priežiūros, taip pat mitybos, auklėjimo, vaikų apsaugos nuo narkotikų ir kitų esminių vaiko teisių apsaugos klausimų, jos veikla nederinama su teritorinių vaikų teisių apsaugos tarnybų padalinių darbu, o vaikų teisių apsaugos tarnybos neatlieka savo funkcijų, nes yra apkrautos tik formaliais išvadų teikimo ir visiškai formalaus atstovavimo teismuose darbais; vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija iš esmės dirba tik skundų tyrimo darbą.

PASIŪLYMAI

1. Vaikų teisių apsaugos sistemos optimizavimas ir pertvarka. Nustatyti valstybės įsteigtų vaikų apsaugos institucijų institucinės atsakomybės ribas, pavaldumą ir valstybės lėšų panaudojimo atskaitomybę.

2. Reorganizuoti vaikų globos sistemą, panaikinti vaikų globos namus ir įsteigti šeimos namus, šeimynas; nustatyti naują, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią, vaikų apgyvendinimo laikinosiose globos institucijose, šeimynose tvarką: laikinuosius vaikų globos namus organizuoti šeimos principu, apribojant jose gyvenančių vaikų skaičių iki 14, auklėtojų – iki 4, kiekvienam individualiai dirbant tik su 4 vaikais.

3. Įvesti „vaiko krepšelį“. Visiems be tėvų globos esantiems vaikams turi būti skiriamas vienodas valstybės išlaikymas. Įvesti vieną nuolatinę vaikų globos institucijų finansų ir ugdymo kontrolės padalinį.

4. Užtikrinti vaikų, augusių globos įstaigose, kuriems yra sukakę 18 metų, tolesnę priežiūrą ir socialines garantijas, kol jie įgis profesiją. Tam tikslui paskirti koordinatorius.

Iš esmės pertvarkyti vaikų nukreipimo į socializacijos centrus pagrindus ir tvarką, nustatyti, kad vaikas į tokią įstaigą gali būti talpinamas tik teismo sprendimu. Vaikų socializacijos centrus pertvarkyti į vaikų ugdymo ir auklėjimo įstaigas (dabar tai –kalėjimai, kuriuose kali nenuteisti vaikai).

5. Neigiamos įtakos vaikams prevencija ir vaikų apsauga (apsaugos nuo narkotikų, nuo smurto, seksualinio išnaudojimo, pornografijos, alkoholio, rūkymo programos), socialinis vaikų ugdymas darželiuose, švietimas mokyklose, globos įstaigose. Sukurti vaikų apsaugos nuo narkotikų sistemą ir užtikrinti jos finansavimą, nukreipiant biudžeto lėšas iš dabar neefektingai veikiančios Narkotikų prevencijos programos lėšų. Įpareigoti interneto paslaugas teikiančias įmones tėvų prašymu užblokuoti neigiamą įtaką vaiko vystymuisi darančias interneto programas.

6. Vaikų sveikatos priežiūros ir sveikos mitybos strategija. Parengti vaikų iki 16 metų sveikos mitybos programą. Nustatyti maistui, skirtam vaikams iki 16 metų, specialius griežtus reikalavimus, uždraudžiant Lietuvos gamintojams vaikams gaminamuose maisto produktuose ir gėrimuose naudoti cheminius maisto priedus ir GMO. Nustatyti specialią maisto produktų, tinkamų vaikų mitybai, žymėjimo tvarką. Parengti vaikų sveikos mitybos programą.

7. Vaikų švietimo ir mokymo programų peržiūrėjimas, esminius akcentus suteikiant doroviniam, tautiniam, etiniam ugdymui, teisiniam, ekonominiam švietimui, bendravimo įgūdžių vystymui (išgyvendinti patyčias ir netoleranciją), mokyklose įvesti privalomus vaikų psichologo etatus. Vaikų teisių apsaugos centrinės institucijos ir vaikų teisių kontrolieriaus institucijos privalomas dalyvavimas ir aprobuojant vaikų auklėjimo bei kūrybinio lavinimo programas.

8. Pakeisti socialinių pašalpų mokėjimo daugiavaikėms šeimoms skyrimo ir išmokėjimo pagrindus bei tvarką

9. Sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už vaikų seksualinį išnaudojimą ir prievartą prieš vaikus, jų įtraukimą į narkotikų platinimą ir vartojimą, vaikų globos institucijų darbuotojų atsakomybę už globos įstaigose esančių vaikų nepriežiūrą, aplaidumą, už tėvų išlaikymo vaikui neteikimą ir smurtą prieš vaikus.

Šios programos įgyvendinimui būtini veiksmai

1. Įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti ir pateikti LR Seimui tvirtinti Vaiko ir šeimos gerovės strategiją (arba Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos strategiją). Numatyti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo pertvarkos ir įgyvendinimo būdus bei tvarką:

– įsteigti Vaikų ir šeimos gerovės departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (vietoje dabar egzistuojančios Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos);- priimti vaikų teisių apsaugos tarnybų įstatymą, numatant, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos rajonuose prie savivaldybių būtų tiesiogiai pavaldžios Vaikų ir šeimos gerovės departamentui; iš esmės peržiūrėti jų funkcijas, atlaisvinti jas nuo privalomo formalaus atstovavimo teismuose, šį darbą pavedant departamento teisės skyriui, tarnybų darbuotojų veiklą nukreipti darbui vietose su vaikais ir šeimomis;

– Vaikų ir šeimos gerovės departamentui pavesti koordinuoti visuomeninių vaikų gynimo, apsaugos, labdaros organizacijų veiklą ir pinigines lėšas, siekiant jų veikos efektyvumo.

2. Parengti Vaikų teisių kontrolieriaus įstatymo pakeitimus, išplečiant jo galias, suteikiant teisę priimti sprendimus visais be išimties vaikų auginimo, paėmimo iš šeimos, auklėjimo, mitybos, švietimo, apsaugos nuo narkotikų ir kt. klausimais, nustatant, kad kontrolieriaus sprendimai yra privalomi:

– iš esmės pakeisti vaiko teisių kontrolieriaus darbo stilių, pagrindinį dėmesį skiriant visos vaiko ir šeimos sistemos veiklos kontrolei, įstatyminės bazės tobulinimui, atsiribojant nuo išskirtinės skundų tyrėjo funkcijos.

3. Sugriežtinti atsakomybę už prekybą žmonėmis ir vaikų išnaudojimą, priimti surogatinę motinystę draudžiantį įstatymą, šią veiką prilyginti prekybai žmonėmis (vaiko pardavimas).

4. Įsteigti dingusių vaikų registrą. Jo kontrolę pavesti vaikų teisių kontrolieriui.

5. Įvesti organų donorystės registrą. Panaikinti įstatymo nuostatą dėl organų donorystės anonimiškumo.

6. Atsižvelgiant į įstatymų pakeitimus, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2012 m. planą. Viso to įgyvendinimo kontrolę pavesti Vaikų teisi apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

7. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę dėl Vaiko ir šeimos komiteto Seime įsteigimo, kadangi nei Žmogaus teisių komitetas, nei Socialinių reikalų komitetas vaikų teisių tinkamai neatstovauja; šeimos ir vaikų reikalai bei jų teisių apsauga turi būti valstybės prioritetas.

Aldona Birutė Jankevičienė

2010-11-02

Komentarai

 

 

 
  1. Ko gero ponia Birutė šią savo koncepciją keliolika metų laikė stalčiuje ir dabar ištraukė, bet neparedagavo atsižvelgiant į įvykusius pokyčius per tuos metus. Daugelis dalykų yra įgyvendinti – na nebent aplink Vilnių ar jos matytuose vaikų globos namuose kitaip nei pas mus…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Sugretinimas – 2010 11 03 11:39 Toks arogantiškas vadovas kaip Sarkozi, kreipėsi į tautiečius prašydamas nutraukti riaušes ir streikus ir jo tonas ir žodžiai buvo pagarbūs. Jis apeliavo į tautos sveiką protą, nušviesdamas ekonominę padėtį ir perspektyvą. O mūsų "valdininkė" Žiobienė, dar toks Andriukaitis ir kiti vadinami politikai drįsta šalies piliečius, kurie kovoja siekdami teisingumo, gindami vaikus, buvo išvadinti minia, Fioletiniais (visada rašysiu šį žodį iš didžiosios raidės)ir pateikti lyg rinktiniai bukapročiai-nusikaltėliai. Norėčiau, kad būtų išversta Žiobienės vieša kalba į anglų kalbą ir pateikta vertinti Europos žmogaus teisių gynimo institucijoms, kad galėtų įvertinti ką iš tikro atstovauja ta ponia. Beje, Žiobienės pagrindinis argumentas tai, kad nevykdomas teismo sprendimas (priimtas Versacko ir teisiškai pripažintas neteisėtu), tačiau Žiobienė nereikalauja vykdyti teisėto ir neapskundžiamo teismo sprendimo dėl nepareikštų įtarimų Stankūnaitei. Kur jos nuoseklumas ir kokia ji teisėtumo šalininkė?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Kai kas tyčiojasi iš projekto autorės asmenybės.Bet ar nebūtų protingiau argumentuotai nagrinėti projekto pliusus ar minusus.Tačiau,kaip rodo tokių"žinovų"komentarai,tokiai analizei jų blauzdos per skystos.Belieka pilti pamazgų kibirus,kurių šie neįgalieji nestokoja.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Laikas praskleisti paslapties šydą, nuimti nuo Kuprevičiaus kaukę ir parodyti tikrajį jo veidą. Juk Kuprevičius taip pat, kaip ir Ūsas sukiojosi vaikų namuose. Kuprevičiau, vaikai kurie tavę pažysta ir pisimena jau prakalbo. Greitai tą informaciją parodysime Youtube. Gal geriau jau kraukis lagaminus kol nevėlu?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. Tokie zmones kaip si moteris ir turi dirbti Vaiku teisiu kontrolieres pareigose – neabejingi vaiku likimui. O Ziobienei su su tokia argancija ir panieka zmonems, abejingumu vaiku likimams, ten tikrai ne vieta.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  6. Tenka pripažinti, jog ankstesnė kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė bent jau patriukšmaudavo, o jos kontora net ir įstatymų pataisų parengdavo. Galima sakyti, kad ji priklausė tai posovietinių biurokratų – „rūpestingųjų tetulių“ kartai, kuri bent jau stengdavosi gerai atrodyti, nors realiai neką nuveikdavo.

    Atrodo, jaunoji E.Žiobienės karta spjauna net į vaidybą. Tai prasilavinusių ir apsukrių cinikų karta. Šie prisitaikėliai supranta, kad uždaroje ir nedemokratiškoje sistemoje karjerą galės daryti tik įsiteikdami galios – slaptos ar atviros – turėtojams. Tad vaidinti prieš paprastus žmones net nebereikia. Pastangos neatsiperka.

    Ši biurokratų ir teisininkų karta yra išauklėta atomizuotoje posovietinio liberalizmo aplinkoje. Ir jie tvirtai įsitikinę, kad kiekvienas turi kovoti vien už save. Arba dar už savo grupę, klaną, instituciją… Tad jei kas nors kur nors susirenka kovoti už jiems visai svetimų žmonių vaiką ir daro tai įnirtingai, tarsi kovotų už save, šie pažeisto bendrystės ir teisingumo jausmo invalidai mato tik slaptus kėslus ir nieko daugiau. Taip jie išauklėti. Tokius juos padarė dehumanizuota sistema.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  7. kol nebus įsteigta DRĄSIAUS PARTIJA.Teisingumo nebus tol, kol ji nelaimės Seimo rinkimų didele persvara.Štai gairės.Valdyti Lietuvą reikia ateiti tyliai,kad klanas neturėtų preteksto šaudyti.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/geriausios-puko-dainos-2019-302454
Video reportažas


bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/geriausios-puko-dainos-2019-302454

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Norvegijoje plintant šunims pavojingai ligai – perspėjimas lietuviams
E. Laurinaitis: priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas 2
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje 
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Teisingumo ministerija inicijuoja teismo proceso tobulinimą (1)
Teisingumo ministerija, siekdama sistemiškai tobulinti teismo procesų reglamentavimą, iš vidinių išteklių steigia naują...

Premjeras: Tikiu Lietuva ir kviečiu visus švęsti mūsų Tėvynės gimtadienį! (12)
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena.  „Sveikinu jus...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
G. Landsbergis: „Pritardami Prezidento teikiamų pataisų svarstymui, kviečiame gilesnei diskusijai“ (1)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis šiandien,...
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas D. Gaižauskas (7)
Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, aktyviai...
TS-LKD sveikina Aušrą Maldeikienę prisijungus prie bendros frakcijos Europos Parlamente (2)
„Sveikinu Aušros Maldeikienės pasirinkimą prisijungti prie Europos Žmonių partijos (angl....
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (1)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (1)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą (1)
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris (1)
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta (1)
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti plėšimu įtariamą vyrą (3)
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo...
 
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus (1)
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (3)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
„Huawei“ pristato stilingą „Mate 10 lite“ (2)
Nuo šiol bus dar paprasčiau pasidaryti tobulą asmenukę ar pagauti...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
Fiodr Černych perėjo į Maskvos „Dinamo“ (1)
Paskutinę perkėlimų dieną Maskvos „Dinamo“ paviliojo Lietuvos futbolo rinktinės kapitoną...
 
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Padėka
PADĖKA Dėkojame visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems ruošiantis pirmajam renginiui...