Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 20 Sekmadienis
 

Kodėl brukamas “Žemės saugiklių” panaikinimas?

2017-11-16 14:51 | Nuomonių ringas | Komentarų (2)

KK nuotr.

Šių metų spalio dvidešimt antrą dieną Kaune susirinkusi trylikos piliečių grupė po pasitarimo pasirašė reikalavimą nekeisti “Žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo įstatymo” Seimui ir Vyriausybei. Mintimis, kodėl derėtų išsaugoti 2014 metų balandyje priimto įstatymo nuostatas dalinasi peticiją pasirašiusi kaunietė Danutė Jasiulionienė.

Žemės Referendumo iniciatyvinės grupės narė Danutė Jasiulionienė:

“Seimui ruošiantis panaikinti saugiklius, kurie trukdė ne tik ES piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, manau kiekvienam piliečiui pravartu žinoti šias aplinkybes, galimas pakeitimų paskatas ir pasekmes:

Nuo 2014 m.sausio mėn.01 d. iki 2016 m. gruodžio mėn. 31 d.buvo pateikti 64 622 pareiškimai žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, iš jų tik du buvo užsienio piliečiai, ne Lietuvos piliečių sutuoktiniai.

Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba pasitikėjimo teise valdo 1,05 milijonų hektarų valstybinės žemės. Vadinasi, toks Respublikos plotas dar yra neprivatizuotas – nenupirktas. Paskaičiuokime – jeigu visa tai parduoti pačia minimaliausia šiandienai kaina – po 4000 eurų už hektarą, gauname nei daug, nei mažai – 4 200 000 000 eurų.Tik 1 nuošimtis šios sumos yra keturiasdešimt du milijonai.

Dar truputis aritmetikos. LR plotas 65 200 kv. km. Tai yra 6,52 mln. ha plotas. Jeigu 1 ha parduoti minimalia 4000 eurų kaina, vadinasi Lietuvos teritorija kainuoja – 26 080 000 000 eurų. O bauda už nesutikimą parduoti žemę – 644 000 eurų. Čia skaičius dėl mistinio kvietimo įstoti į EBPO. Vėlgi kyla klausimas, kaip kažkokios EBPO įtaka ir veiksmai gali būti aukštesni ir reikšmingesni už bendrus vieningus ES veiksmus.

Kaip minima Aiškinamajame rašte, saugiklių panaikinimas – t.y. ,,teisinio reguliavimo poveikio rezultatai … turės teigiamos įtakos Lietuvos biudžetui (t.y. nemokėsime 644 000 eurų baudos, kurios santykinė dalis vienam gyventojui būtų apie 30 centų, o parduosime savo valstybės teritoriją už 26 080 000 000 eurų) ir bus išlaikytas teigiamas Lietuvos įvaizdis tarptautinėje bendruomenėje“. Ar ne per brangiai kainuoja toks labai sunkiai apčiuopiamas ir pamatuojamas matas – ,,įvaizdis“ ir tai, kad ,,ore pakibusi galimybė įstoti į įtakingą “Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO)“, į kurią kvietimo TIKIMASI (o ne bus įtraukiama) sulaukti 2019 metais.

Vadinasi, pati Vyriausybė ir Seimas pripažįsta, kad iki šiol mes su Europos Sąjunga nei bendradarbiavome, nei plėtėmės. Galop į ekonominės pletros klubą mus gal pakvies, gal ir ne, o valstybės teritoriją jau dabar porceliuosim.

Iš to kyla dar vienas klausimas – koks gi yra šiandien Lietuvos Respublikos statusas Europos sąjungoje? Jau praėjo virš 12 metų būnant šioje menamai nepriklausomų valstybių bendrijoje.

Kodėl keičiamas įstatymas? Kaip rašoma LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo projekto aiškinamąjame rašte, jis (pakeitimo projektas) ruošiamas siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. ES Komisijos pradėtą ES teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijėjams, nesuderinamumo su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais“. Klausimas – kada valstybės teritorijos žemė tapo laisvai judančiu kapitalu?

Įsidėmėkite, kas tai atlieka: Atsakingi asmenys – LR Vyriausybė ( 2015 m.kovo 18 d. Pavedimas Nr. 13-801), rengėja ŽŪ ministerija – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sereika, Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė. Visą šią klaikią procedūrą ruošiasi pabaigti dabartinis Seimas ir Vyriausybė.

Naujasis įstatymas suregztas gudriai. Jame visiškai išmesta bendruomeninių organizacijų įtaka ir 2-o straipsnio 1-os dalies 1-as ir 2-as punktai, susiję su trijų metų žemdirbystės veikla, vykdyta Lietuvoje, pajamomis, gautomis iš ūkininkavimo veiklos mūsų šalyje (tai reiškia ir sumokėtais į biudžetą mokesčiais bei rinkliavomis). Šie reikalavimai buvo taikomi tik asmenims įsigyjantiems žemę ne pirmumo teise.

Keičiant įstatymą įterpiama teisinė sąvoka ASMUO. Vėl cituoju aukščiau paminėtą naujojo įstatymo aiškinamąjį raštą: ,,Be to, remiantis laisvo kapitalo judėjimo ir įsteigimo laisvės principais tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektui (tas kuris atitinka Lietuvos pasirinktos Europinės ir transatlantinės (jau atsiranda ir neapibrėžta sąvoka “transatlantinė”. Kas tai – JAV, Kanada, Izraelis – kas tame telpa? Kuri ES valstybė yra už Atlanto?) integracijos kriterijus pagal LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnį) neturi būti visiškai užkertamas kelias įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis žemės pirkimo momentu neatitinka valstybės narės įtvirtintų reikalavimų, nes šią teisę ASMENIMS garantuoja ES teisė.“

Taigi, nekaltai skambantis žodelis „ASMUO“ – reiškia tiek Lietuvos, tiek bet kurios Europos bendrijos, tiek transatlantinės (kodėl ne kosmopolitinės?) valstybės pilietį.

Pirmo straipsnio pirmoje dalyje atsiranda sąvoka ,,žemės konsolidacija“. Kas tai? Rengiamas projektas, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 5 sklypai, esantys vienoje ar keliose kadastro vietovėse, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 100 hektarų. DYDŽIUI APRIBOJIMŲ NĖRA. Tarp šių sklypų esanti arba atsidūrusi valstybinė žemė parduodama ir prijuniama į bendrą plotą. Po konsolidacijos keičiasi sklypo savininko statusas, kur ,,konsolidacija“ tampa kaip ir jo (nario) sklypo bendrasavininku.

Įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte dėstoma, kad ,,jeigu būtų netrukdoma …konsolidacijos sutarčių sudarymui, būtų nebeužkertamas kelias didesnius žemės plotus valdantiems savininkams dalyvauti žemės konsolidacijos procese. Šiandien asmenys,kurie valdo daugiau kaip 500 ha, apskritai negali dalyvauti žemės konsolidacijoje…“. O kas bus kai tas asmuo bus ES pilietis ir galės įstatymiškai “konsoliduoti” pvz.100 000 ha Lietuvos Respublikos teritorijos, tame tarpe ir šiuo metu dar valstybinės žemės?

Seimo nariams ir Vyriausybei paaiškinama, matai norima ,,neapsunkinti verslo vykdymo sąlygų susijusiems asmenims (kurie bendrai nuosavybės teise valdo daugiau kaip 500 ha), jeigu vieno asmens turtas (šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemė) būtų perleidžiamas kitam susijusiam asmeniui“.

Vadinasi tie, kas iki šiol svetimomis pavardėmis (per statytinius) yra susipirkę didžiulius ūkius, ramia sąžine galės juos ,,nusipirkti“ iš susijusių asmenų – t.y. legalizuoti, išplauti neteisėtai įsigytus “savo” turtus, o po to gal į “konsolidaciją” perleisti ASMENIUI iš ES.

Peršasi išvada – kalbama apie tai, kad ,,galiojančio Įstatymo nuostatos būtų netaikomos sudarant žemės konsolidacijos sutartis.“

Ruošiamasi, kad niekas netrukdytų neribotam valdų stambinimui, kurių savininkai gali būti ir ne Lietuvos pilietybę turintys ir ne pagal mūsų įstatymus gyvenantys asmenys.

Dar viena povandeninė konsolidacijos ledkalnio klasta slypi tame, kad “sklypus gali pirkti be kvalifikacinių reikalavimų, be 5 metų ž.ū. veiklos užtikrinimo po tokio pirkimo“.

Keista, kad tik fiziniams asmenims, pirmenybės teise galintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, lieka reikalavimas turėti registruotą ūkį, o juridiniams – 50 nuošimčių pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tačiau neapibrėžiama – kokioje teritorijoje? Lietuvoje, ES valstybėje turi būti registruotas ūkis ir kur gautos pajamos (atitinkamai sumokėti mokesčiai)?

Naujoje įstatymo redakcijoje numatoma galimybė savivaldybėms disponuoti valstybine žeme, esančia savivaldybių ribose, taip pat įgyvendinti žemės tvarkymo bei administravimo politiką vietiniu lygmeniu. Jeigu tai bus daroma atsižvelgiant į žmonių poreikius gal ir gerai. Tačiau vieša paslaptis, kad savivaldybių valdymas seniai padalintas tarp partijų ir klanų. Todėl kyla abejonių ar žeme bus naudojamasi skaidriai.

Tiek trumpai apie galimus pokyčius Lietuvoje.

Senosios Europos sąjungos narės yra įsivedę daugybę saugiklių. Tarp tokių išskirtini reikalavimai penkis metus gyventi šalyje, mokėti valstybinę kalbą, turėti atitinkamą išsilavinimą, nekenkti bendruomenei, aplinkai ir t.t. Dabar šios senbuvės, pamiršę paminėti kaip tvarkosi savo kieme, nori kitur įvesti betvarkę. Jeigu ES teisiniuose reglamentuose kalbama, kad yra bendra įstatymų sistema, vadinasi, įstatymai kažkuriuo klausimu turėtų būti vienodi visoje ES ir visose jos valstybėse. Gal nuo to ir reikėtų pradėti, derantis Europos Parlamente? Saugikliai ir reikalavimai turi būti apibrėžti sukonkretintais reikalavimais ir ribomis.

Vokietija – laisvai be apribojimų parduodama nuo 0,15 iki 2,0 ha žemės, ir tai skirtingai- pvz, Sare regione tik 0,15 ha; Saksonijoje 0,5 ha; Bavarijoje- 2,0 ha. Pardavimas ribojamas dėl konsolidacijos, spekuliacijos, esant neefektyviam žemės paskirstymui , nesutinkant kaimynystėje esantiems savininkams, griežtai tikrinamas pats sandorio skaidrumas. Tai valstybė, kuri daro didžiausią įtaką ES.

Lenkija-parduodamas plotas negali viršyti 300 ha, savininkas privalo turėti atitinkamą išsimokslinimą, ne Lenkijos piliečiams- neparduodama.

Prancūzija – remia jaunus ūkininkus, riboja ūkių plotų didininmą, prižiūri rinkos skaidrumą. Žemės pardavimą prižiūri SAFER institucija, kurios tikslas – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų įsikūrimą, riboti ūkių didėjimą. Įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę leidimas pirkti išduodamas, kai pirkėjas turi žemės ūkio išsimokslinimą ir ūkininkavimo patirtį.

Švedija- žemės savininkai turi gyventi toje žemėje.

Europos sąjungos 2003 metų rugsėjo 23 d. sprendimas Ospelt, C- 452/01; 1984 mmetų lapkričio 6 d. sprendimas Fearon, C-182/83, kalba, kad iš esmės pagal bendrijos teisę valstybė narė gali pasirinkti taikyti tokias priemones, kaip pirmumo teisės įtvirtinimas, reikalavimų po žemės įsigijimo taikymas, tol kol ji visiškai neužkerta kelio į žemės disponavimo rinką. Atsižvelgdama į sandraugos patirtį ir galiojančias teisines normas, Lietuvai irgi derėtų drąsiai taikyti priemones lemiančias šaliai naudingą žemės ūkio sklypų pardavimą ir panaudojimą.

Remiantis pasaulio tautų praktika, valstybė, tauta, pardavusi savo žemes, labai greitai išnyksta. Prisiminkime Amerikos žemyno tauteles, Palestiną, Ukrainos dalies pardavimą po TSRS suskilimo. Amerikoje iš 60 000 000 indėnų šiuo metu liko 8 00 000, Palestiniečiai turi apie 10 proc. savo žemių ir yra ujami, Ukrainoje vyksta karas.

LR piliečiai dalyvauti tiesiogiai įstatymų leidime gali tik referendumų ar peticijų pagalba. Šiuo metu yra paskelbtos kelios piliečių iniciatyvos, kuriomis siekiama apsaugoti LR plotų pardavimą.

Visus pritariančius Lietuvos teritorinio vientisumo išsaugojimui piliečių ir ateities kartų labui, kviečiu pasirašyti reikalavimą, kurio Jums tinkamą tekstą rasite tinklapyje www.zemesvardu.lt/peticija2017. Su pasirinktu programiniu redaktoriumi užpildžius arba ranka perrašytą dokumentą nuskanuokite arba nufotografuokite ir išsiųskite Seimo Peticijų komisijos pirmininko, Vyriausybės kanceliarijos bei mūsų grupės pasirasyk2017@gmail.com , tada Jūsų nuomonė bus teisiškai teisigai pareikšta.

Naudotasi šiais šaltiniais:

– “Žemės įstatymo” Nr. I-446 2,7,8,9,10,12,13,22,23,31,32,45,46,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-401(2)).

– “Žemės ūkio paskirtoes žemės įsigijomo įstatymo” Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP- 1902(3))

– “Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas” Nr. IX-1314 , 2014 m. 04.24 d.

– “Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas” Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymas 2017 m.”

Aras V. Sutkus

Komentarai

 

 

 
  1. 1547-1557 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje Baltarusijos) įtvirtinta žemės reforma. Reforma pradėta 1547 metais didžiojo kunigaikščio žemėse, įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečiai. Reformos rezultatai LDK – įsigalėjo baudžiava.
    1856 m. Naikinti baudžiavą siūlė caras Aleksandras II .
    1861 metais Rusijos imperijoje įvykdyta reforma, kuria panaikinta baudžiava. Žemė liko dvarininkams, bet šie privalėjo leisti valstiečiams naudotis skirtine žeme už lažą ar piniginę duoklę.
    Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje, Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje įvesta privaloma išpirka (1863 m. kovo 13 d.), palengvintos išpirkimo sąlygos.
    1906 – 1917m. Caro Nikolajaus ir Stolypino reforma – kaimai skirstomi į vienkiemius ir kt.
    1917 m. liepos 11 d., kai Laikinoji vyriausybė sustabdė reformą
    1918-1919 m. Lietuvos tarybinėje respublikoje pradėta vykdyti žemės reforma. Reformos pradžia – 1918 metų gruodžio 16 d. manifestas, kuriuo nutarta nacionalizuoti išnaudotojų (dvarininkų, bažnyčių ir vienuolynų) žemę
    1919–1939 m.Lietuvoje tarpukariu vykdyta žemės reforma, naudojamos žemės įsigijimo 80 ha. veliau 150 ha. riba, amžius 60m., išsilavinimas, žemės įsigijimo užsieniečiams saugikliai, buvo tikslas išdalinti dvarams priklausiusia žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams
    1944–1990 m. LTSR laikotarpiu valstiečiai padaromi kolūkiečiais, žemė tampa valstybine ir neparduodama, kolūkiečiams leidžiama naudotis žeme, dirbti žemę savo šeimos poreikiams.
    Nepriklausomoje Lietuvoje buvo iškeltas tikslas pardavineti žemę.
    ES buvimo salyga Lietuvos žemės įsigijimas užsieniečiams.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...