Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai vakar vykusiame visuotiniame susirinkime išsirinko naują lyderį. Juo tapo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius, rinkimuose ryškia balsų persvara (102 balsai prieš 38) įveikęs partijos kolegą Tomą Meškinį.
A. Pocius vadovaus suvienytam Klaipėdos skyriui, kuris partijos narių sprendimu įsteigtas vietoj iki šiol buvusių trijų skyrių.
„Per pastaruosius keletą metų TS-LKD Klaipėdoje tikrai sustiprėjo. Neblogas savivaldos rinkimų rezultatas ir dalyvavimas Klaipėdos miesto valdančiojoje daugumoje leidžia mums įrodyti, ką galime padaryti Klaipėdos ir klaipėdiečių labui, kaip gebame spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria mūsų miestas. O problemų yra tikrai nemažai, ką įrodo pastarųjų savaičių įvykiai. Atėjau dirbti ir padėti mūsų bendruomenei susitelkti bendram tikslui – augančios, stiprėjančios, saugios, gražios ir klestinčios Lietuvos bei Klaipėdos kūrybai. Džiaugiuosi, kad tai matydami ir įvertindami vadybinę patirtį vadovaujant kariuomenės struktūroms, bendraminčiai mane pakvietė ir išrinko Klaipėdos skyriaus pirmininku. Visoje savo veikloje vadovaujuosi aiškiomis vertybėmis ir moto: mažiau kalbų, daugiau darbų!”, – pažymėjo A. Pocius.
A. Pocius teigia, kad jo sprendimą dalyvauti Klaipėdos skyriaus pirmininko rinkimuose lėmė partijos kolegų kvietimas padėti sustiprinti ir sutelkti uostamiesčio TS-LKD bendruomenę. Svarbiausiais darbais naujasis pirmininkas įvardijo aktyvų naujų partijos narių, ypač jaunimo, telkimą, taip pat pasirengimą šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
62 metų A. Pocius gimė ir užaugo Klaipėdoje. Baigė 18 vid. mokyklą, dabartinę Baltijos gimnaziją. 2009-2014 metais ėjo Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigas. Pastaruoju metu dirbo diplomatinį darbą. Nuo 2014 metų buvo Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rumunijoje.
TS-LKD Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime taip pat iškeltos 6 skyriaus narių kandidatūros dalyvauti rinkimuose į Seimą vienmandatėse Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardose. Galutinį sprendimą dėl kandidatų priims TS-LKD Taryba.
Labas brangusis,
Mano vardas riannaconnera. Malonu su jumis susitikti, kai jau šiandien ieškojote jūsų profilio. Prašau, norėčiau, kad jūs susisiektumėte su manimi mano el. Pašto adresu (riannaconnera42@gmail.com), kad žinotumėte daugiau apie mane.
Lansbergizmą ir triperį gydo tik penicelinas …..
O jam reikėjo dvigubą dozę suleisti ,,,, būtų atsisakes stiprinti iškrypėlių , vagių ir aferistų partijos endruomenę ….
Kol buvo karo vadas,man jis atrode kazkiek padoresnis.bet dabar,kai susidejo su landsbergine partgauja,aiskiai supratau,kad klydau.manau ,kad svaria moraline sazine zmogus i sia partija ne tik neis,bet laikysis kuo toliau.Bet matomai,ir sio vado sazineje devizas,kuri garsiai issake moralinis degradas is banko,kur “sazine ir garbe-ne sio pasaulio demencija”.Tikiuosi rinkimu metu zmones ivertins landsbergines dinastines teroristines partgaujos nuopelnus Lietuvai ??
Baltarusijos vadas liuks ir kariuomenė liuks. Jie senų gelžgalių neperka, o gaminasi tankus, bronetransportiorus patys ir dar kokius.
Numiršta Barakas Obama.Po 10 metų jam pasidaro liūdna, ir jis prašo Dievo, kad leistų jį žemę, pasižiūrėt kaip jo kraštas gyvena. Dievas išleidžia. Užeina Jis Niujorke į barą, užsisako alaus ir klausia barmeno, kaip valstybė gyvuoja? Barmenas nustebęs: -Kaip gyvuoja? Mes Didžiulė imperija, viskas aplinkui mus mūsų. -Kaip mūsų? Ir Irakas, Afganistanas? -Taip, jau viskas mūsų! -Ir Europa ir Afrika, ir artimieji rytai? Barmenas ištraukia iš po prekystalio gaublį ir išdidžiai sukdamas sako: -Aš ir sakau, viskas mūsų, visas pasaulis priklauso mums! Obama laimingas išgeria alų ir sako: -Nu dėkui drauge, kiek iš manęs? Barmenas: – Vienas rublis, dvidešimt kapeikų…
laipsniai nieko nereiskia,svarbu koks zmogus ,o zmogus sitoje kolonijoje retai pasirodo,jei ir pasirodo tai neilgam arba nuskesta,arba ant naru paguldo,brac kokia dermokratija kaip ir dera mykstukinei kolonijai
Eina Vytauto prospekto šaligatvio vienoje pusėje V. Landsbergis, o kitoje – „bobulka“. „Bobulka“ pažiūrėjo į Landsbergį ir iškėlė vieną kumštį į viršų. Landsbergis irgi kumščiu pamojo. O „bobulka“ nepėsčia buvo – ir antrą kumštį iškėlė. Lansbergis, kaip labai inteligentiškas žydukas, tik pasukiojo pirštu prie smilkinio ir nuėjo.
Grįžta Landsbergis namo ir pasakoja Gražinai: – Žinai, sako, susitinku „bobulką“, o ta man rodo – į snukį gausi. Aš jai – pati gausi. Jinai – tu manęs nežinai, aš du kartus daugiau duosiu. Nu ką, galvoju, pasimaišė bobulytei, ir nuėjau.
Grįžta „bobulka“ namo ir pasakoja: – Žinot, susitikau Landsbergį, rodau – laikai valdžią? Tas man – laikau. Aš jam – laikyk stipriau. O jis – Tai kad proto neužtenka…