Yra toks posakis: „Neturėjo boba vargo, nusipirko karvę“. Taip ir šiuo atveju: neturėjo Kauno rajone, Vilkijos kaime gyvenanti Ona S. vargo, nusipirko mobilųjį telefoną. Iš „Omnitelio“, su dokumentais, viskas tvarkingai. O išleisdama į svečius savo dešimtmetę dukrą pasisvečiuoti pas kaime gyvenančios socialinės darbuotojos anūką (daugiau vaikų panašaus amžiaus nėra, o vaikai juk nori žaisti), įdėjo ir tą „Omnitelyje“ pirktą mobilųjį telefoną – kad dukra galėtų paskambinti motinai (ar atvirkščiai), jeigu kas. Iš svečių dešimtmetė grįžo be mobiliojo ryšio telefono. Gal svečiuose paliko, gal kur bežaisdama pametė. Pats telefono aparatas dar geras, pirktas tik šiemet. Taigi, logiška, kad Ona S. kreipėsi į vietinę policijos nuovadą – kad padėtų surasti mobilųjį telefoną.

Telefonas dingo penktadienį, liepos 26 d. Kadangi vietinė policijos nuovada šeštadienį ir sekmadienį nedirba, Ona S. pareiškimą dėl dingusio telefono parašė liepos 29 d., pirmadienį. O tada… ir prasidėjo.

Pirmas „pogromas“, kaip „Karštam komentarui“ papasakojo Ona S., įvyko rugpjūčio 1 d.

„Įvirto į namus trys moterys, pradėjo po spinteles landžioti. Kažką surašė, kad ten kvapas nuo manęs sklinda negeras, liepė pasirašyti. Nepasirašiau. Rugpjūčio 5 d. parašiau skundą į prokuratūrą. O tada… Atvažiavo rugpjūčio 8 d., dviem ekipažais, liepė pasirašyti tą dokumentą, kurio nepasirašiau rugpjūčio 1 d.,  – nepasirašiau, tai  dešimtmetės dukters akivaizdoje uždėjo man antrankius ir išvežė mane į policijos nuovadą. Atseit priešinausi policijai. Aš, 53 metų, šluba, be dantų – pasipriešinau 4 policijos pareigūnams! Ten su antrankiais prasėdėjau apie pusę valandos. Liepė pūsti į alkotesterį – atseit girta. Nepūčiau. Bet tada atvažiavo mano vyresnė duktė su žentu ir pasakė: „Mama, dėl šventos ramybės, papūskit“. Papūčiau, alkotesteris rodė 0,00. Tada „girtumas“ dingo, liko „pasipriešinimas policijai“. Ir dabar mane teis – neva už vaiko nepriežiūrą ir už pasipriešinimą policijai. O aš kreipiausi į policiją tik dėl vieno – dėl dingusio telefono“, – „Karštam komentarui“ įspūdžius iš susidūrimo su Kauno rajono policijos pareigūnais pasakojo Vilkijos kaimo gyventoja Ona S.

Bet tai – dar ne viskas. Visas tas incidentas rugpjūčio 8 d. su antrankiais vyko dešimtmetės Onos S. dukters akivaizdoje. Ona dukrą augina viena. Mergaitė, pamačiusi, kad motiną su antrankiais išsiveža policijos pareigūnai, baisiai išsigando. Mergaitė pradėjo lankytis pas psichologą, atsirado labai negerų sveikatos problemų. „Kai psichologė paprašė nupiešti, ko mano dukra labiausiai bijo, kas ją taip išgąsdino, dukra nupiešė raudoną velnią ir užrašė „Darius“. Čia to policininko, kur mane su antrankiais išsivežė, vardas. Pavardės net nežinau“, – redakcijai pasakojo Kauno rajono gyventoja.

Ji mano, jog visas šitas „buldozeris“ per ją „pervažiavo“ tik dėl to, kad ji kreipėsi į policiją su pareiškimu padėti surasti dingusį mobilųjį telefoną.

„Aš tikrai nežinau, ką dabar daryti. Savo namuose jaučiuosi labai nesaugi. O juk aš norėjau tik vieno – kad pradėtų tyrimą dėl mano dingusio mobiliojo ryšio telefono“, – „Karštam komentarui“ sakė Vilkijos kaimo, Kauno r., gyventoja.

Ji įsitikinusi – nebūtų rašiusi pareiškimo policijai, nebūtų prašiusi surasti dingusį mobilųjį telefoną, tai ir šią dieną ramiai gyventų.

KK inf.